šiltnamiai

Itin daug energijos sunaudojantis šiltnamių verslas gali žlugti, sako Šiltnamių asociacijos pirmininkas. Evaldo Masevičiaus teigimu, šiltnamių įmonės nebekalba ne tik apie rentabilumą, bet ir paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą. „Net 50 proc.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali nugriauti verslininko Rimando Stonio netiesiogiai valdomos įmonės „Žiežmarių gėlės“ keturis neteisėtai pastatytus šiltnamius, nusprendė teismas.  Kauno apygardos teismas birželio 21 dieną atmetė „Žiežmarių gėlių“ skundą ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą sprendimą.

Nors naktimis dar laikosi gana stiprios šalnos, dalies daržininkų šiltnamiuose jau kvepia pavasariu. Kol vieni jau raško pirmąjį derlių, kiti ieško patarimų, kokį šiltnamį reikėtų statytis, kaip patogiai organizuoti jo išplanavimą. Valstiečių laikraštis pakalbino daržininkus, kurie prieš kelerius metus taip pat sprendė šiuos klausimus. Jie dalijasi patarimais, kokį šiltnamį rinktųsi šiandieną ir kodėl, su kokiais rūpesčiais susidūrė augindami daržoves, gėles savo šiltnamiuose.

Šiemet kaip niekad anksti Kėdainių mieste esančiuose šiltnamiuose pražydo pirmosios tulpės. Gėlės jau keliauja į prekybos vietas, o iš čia – ir į kraštiečių namus. Žinoma, tradiciškai dar daugiau įvairiaspalvių gėlių bus pražydinta šv. Valentino dienai, o daugiausia žiedų tradiciškai sužydės prieš kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną. Iš viso per šiųmetį sezoną bendrovė „Flora“ planuoja nuskinti rekordiškai daug – iki 200 tūkstančių – tulpių žiedų.

Kaišiadorių rajone dirbantys sužadėtiniai Veronika Nesterovaitė ir Andrius Kasevičius kartu sukasi žemės ūkio srityje. Ūkininkų sūnus Andrius dirba 80 hektarų žemės plotą, kur augina grūdus, o kai susitiko su iš darbų užsienyje grįžusia savo dabartine sužadėtine, pradėjo dar auginti ir 6 hektarus daržovių. TV3 laidai „Svajonių ūkis“ trejus metus kartu esanti ūkininkų pora teigė auginanti pačias skaniausias daržovių veisles ir džiaugiasi, kad prie jų produkcijos dabar jau netgi būna eilių.

Ūkininkai Erika ir Svajūnas Kilkai ekologiškas braškes augina jau ketverius metus. Šiemet pora ėmėsi eksperimento ir bando nedideliame šiltnamyje užauginti kuo didesnį braškių derlių. Savo patirtimi ir naudingais patarimais jie pasidalijo ir su visais TV3 laidos „Svajonių ūkis“ žiūrovais. Trejus metus Kilkai ekologiškas braškes augino lauke, 40 arų plote. Po to jie sugalvojo išnaudoti visą savo nedidelio šiltnamio tūrį ir jame pasisodino 1100 „Rumbos“ veislės braškių daigų.

Įsibėgėjant pavasariui ir artėjant daržininkystės sezonui, suaktyvėja ir šiltnamių prekyba. Visgi žmonės pastebi, kad šiemet šiltnamiai – gerokai brangesni nei pernai. Tai patvirtina ir pardavėjai – jų teigimu, išaugusioms šiltnamių kainoms daugiausiai įtakos turėjo pabrangusios gamybinės žaliavos.  Visgi, kaip pastebi pardavėjai, ūgtelėjusios šiltnamių kainos nesulaiko žmonių nuo noro užsiauginti savų daržovių. Be to, vis populiarėja ir mažesni, balkonuose pastatomi šiltnamiai-daigyklos.

Paskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje ketinama svarstyti siūlymą įteisinti statybas žemėje, esančioje ant valstybei priklausančių gamtinių išteklių klodų. Iniciatyvos kritikai rodo į šiuo metu Anykščių rajone baigiamus statyti didelius šiltnamius, kurie neteisėtai statomi ant kvarcinio smėlio išteklių. Baiminamasi, kad įteisinus statybas, telkiniuose ateityje bus sunku išgauti kvarcą, smėlį ir kitus išteklius, nes nugriauti statinius nebus paprasta.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Daržovių augintojai jau suplūdo į turgus parduoti pirmųjų šiltnamiuose užaugintų daržovių. Bet ar tikrai ant prekystalių nugulusios salotos, ridikėliai ar agurkai maistas, o ne chemikalų prisotintas nuodas? Nors dažnas pirkėjas užsukęs į turgų ieško ekologiškų produktų, perdėtas dairymasis į močiučių užaugintą derlių nebūtinai bus ekologiškas ir sveikas. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už kilogramą šiltnamiuose užaugintų ilgavaisių agurkų beveik šešis litus gaunantys augintojai sako, kad pirmasis šių metų derlius – geras, tačiau daugiau neturintys kuo pasigirti. Vėliau nei norėtųsi „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užderėjo pirmieji agurkai ir salotos. „Prieš trejus metus pirmus agurkus skindavome apie vasario 16 dieną, dabar tik apie kovo 8–10 dieną. Tam įtakos turėjo brangstanti energija.

Išvalyti ir sutvarkyti šiltnamius reikia iki orų atšalimo. Išrautus augalus būtina išnešti iš šiltnamio kuo toliau ir sudeginti arba giliai užkasti, nes juose būna likę daug ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Tada pasidaryti insekticidų ir fungicidų mišinio ir išpurkšti juo visą šiltnamį (medines konstrukcijas, plastikinius lankus taip pat reikia juo nupurkšti). Patartina supurkšti ir visą dirvos paviršių.

Žemės ūkio ministerijos siūlymas daržovių auginimą Lietuvos šiltnamiuose pripažinti viešuoju interesu ir šiltnamiams atpiginti energiją sulaukė aštrios laisvosios rinkos puoselėtojų kritikos. ES šalys randa būdų, kaip paremti šiltnaminių daržovių augintojus, o Lietuvoje šiltnamiai vienas po kito bankrutuoja. Jų atstovai pabrėžia, kad pagalba šiam griūvančiam ūkiui būtų naudinga pirmiausia vietos vartotojams.

Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų. Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką.