Valstybės auditoriai, išanalizavę valstybinio socialinio draudimo sistemą, nurodė priežastis, dėl kurių „Sodros" biudžete nuolat stinga lėšų.
„Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šiuo metu kompensuojamos ne tik prarastos darbo pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir mokėtos socialinio draudimo įmokos. Be to, pastaraisiais metais buvo didinamos „Sodros“ išmokos, nedidinant įmokų tarifo ir papildomai neskiriant valstybės lėšų. Tai svarbiausios priežastys, dėl kurių fonde stinga lėšų“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, apibendrindama Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos auditą.
Sistema nemotyvuoja mokėti mokesčių
Auditoriai nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiai mažai tepriklauso nuo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, 800 litų atlyginimą gaudavusio asmens pensija šiuo metu yra 500 litų, o tris kartus didesnį atlyginimą gaudavusio asmens pensija yra tik 709 litai. Auditorių nuomone, tikslesnė įmokų ir išmokų proporcija skatintų visuomenės narius labiau pasitikėti valstybinio socialinio draudimo sistema, legaliai dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas.
Auditoriai turėjo pastabų dėl motinystės ir tėvystės išmokų skyrimo. Pavyzdžiui, gimus keliems vaikams, vienu metu mokamos kelios išmokos, todėl prarastos darbo pajamos tuo pačiu laikotarpiu kompensuojamos kelis kartus. Taip pat nustatyta, kad dėl to paties draudžiamojo įvykio padarinių gali būti mokamos kelios išmokos. Pavyzdžiui, taip gali būti mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo kompensacija.
Auditorių nuomone, valstybinio socialinio draudimo lėšos neturėtų būti naudojamos Lietuvos darbo biržai ir jos struktūriniams padaliniams, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai išlaikyti bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Dalis valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojama profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai. Už jas privačios įmonės, viešosios įstaigos kas treji metai gali įsigyti gamybos priemonių, įrangos ir kito ilgalaikio turto, kurio dalis tampa privačia nuosavybe.
Biudžeto administravimui taip pat galima sutaupyti
Kaip pažymi auditoriai, jei „Sodros“ lėšos praėjusiais metais būtų naudotos tik išmokoms, kuriomis kompensuojamos prarastos darbo pajamos, būtų sutaupyta daugiau kaip pusė milijardo litų.
Dalis socialinio draudimo įmokų yra tik surenkama į Valstybinio socialinio draudimo fondą, o vėliau pervedama į pensijų kaupimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Užimtumo fondus. Todėl pensijoms, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms „Sodros“ biudžete šių metų pirmąjį pusmetį liko tik 73 proc. visų įplaukų. Į pensijų kaupimo fondus jau pervesta 3,2 mlrd. litų fondo lėšų. Dėl pensijų reformos susidaręs „Sodros“ deficitas turėjo būti kompensuotas, tačiau iš valstybės biudžeto į „Sodrą“ buvo pervesta mažiau negu pusė jos prarastų lėšų.
„Sodros“ biudžetui administruoti panaudojama apie 2 proc. visų jo lėšų. Valstybės kontrolė nurodė, kad „Sodros“ veiklos sąnaudos galėtų būti mažesnės. Pavyzdžiui, būtų galima sumažinti ne pagrindines administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių, reikėtų reglamentuoti, kokiais atvejais pensijos ir kitos išmokos gavėjams pristatomos į namus nemokamai. Sąnaudos būtų mažesnės ir tuo atveju, jei fondui būtų kompensuotos patirtos pensijų kaupimo, Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo fondų administravimo išlaidos, jei paskolų palūkanos ir jų administravimo mokesčiai būtų mokami ne iš „Sodros“ lėšų.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
