mokesčiai

Vilniaus merui Valdui Benkunskui žadant siekti, kad dauguma sostinės gyventojų pirmas būstas nebūtų apmokestinamas, finansų ministras Rimantas Šadžius abejoja, ar Vilnius pasirinks tokį kraštutinį variantą – neapmokestinti pirmo būsto. „Tikrai nemanau, kad Vilniaus miesto taryba, kuri priima šiuos sprendimus, kuri nustato atitinkamus tarifus, pasirinks tokį kraštutinį variantą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė R. Šadžius.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį  mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų, jau teks mokėti. Nuo mokesčio būsite atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį paskatinus Vyriausybę įsipareigoti verslo atstovams nebekeisti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šioje Seimo kadencijoje naujos korekcijos neplanuojamos.  „Šį susitarimą kol kas žodinį mes esame jau pasiekę praėjusią savaitę vykusiame koalicinės tarybos pasitarime. Yra siūlymas jį įteisinti, (…) tą įsipareigojimą įtvirtinti raštu, tai tokios galimybės aš taip pat neatmetu“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos dar balandžio viduryje parengtą ir vėliau koreguotą kai kurių mokesčių pakeitimų paketą. Jai pritarus įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui.  Paketas pakoreguotas ministerijai pastaruoju metu išnagrinėjus daugiau nei 200 asociacijų, asmenų, lobistų ir institucijų pateiktų siūlymų.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Verslui nerimaujant dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų, prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius įsipareigoti po šių pakeitimų kadencijai stabdyti bet kokias mokesčių korekcijas.  „Šiuos numatytus mokestinius pakeitimus įgyvendinus reikėtų labai aiškiai pasiųsti verslo visuomenei, o ir visai šaliai signalą, kad iki pačios kadencijos pabaigos daugiau jokių pakeitimų ir taisymų nebebus“, – po susitikimo su verslo atstovais antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis trintį tarp koalicijos partnerių, bet tiki, kad rasti bendrą sutarimą dėl mokesčių pakeitimų įmanoma. „Yra tam tikros trinties, galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės ar dar kitokios, ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus visokiausius, bet mokesčių klausimais iš tikrųjų tą bendrą vardiklį surasti būtų galima“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

Tam tikros iniciatyvos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio buvo pateiktos nesuderintos, neiškomunikuotos ir taip sukėlė tam tikrą paniką visuomenėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pripažino esantis nusivylęs, jo teigimu, „proceso chaotiškumu“. „Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija nekeičia ankstesnių siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų mažinimo ar naikinimo.  Kaip ir anksčiau, siūloma nuo 9 proc. iki 12 proc. didinti PVM tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o šildymui ir malkoms lengvatą visai naikinti.

Iki šiol nėra galutinai aišku, kokį nekilnojamojo turto (NT) mokestį gyventojams teks mokėti jau nuo kitų metų. Tačiau kai kurie baiminasi, kad po mokestinių pakeitimų teks kur kas daugiau sumokėti NT pardavus. Finansų ministerija pripažįsta, kad gyventojų pajamų mokestis už turto pardavimą gali išaugti. Tačiau ramina, kad bent jau šiuo metu nėra iki galo apsispręsta, kokio dydžio mokestis tai bus.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos” turi vis daugiau priekaištų koalicijos partneriams. Artėjant svarbiems balsavimams Seime dėl mokesčių pertvarkos atrodo, kad nesutarimai gali virsti visišku skilimu. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų „Vardan Lietuvos” pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad pirmadienį vykusiame koalicinės tarybos susitikime pateikti siūlymai lyg ir buvo išgirsti.

Pakėlus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), pinigus gynybai būtų galima surinkti daug greičiau, sako Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Tačiau, jo teigimu, iššūkiai kyla dėl per lėtos įstatymų bazės ir kairiųjų politikų baimių papiktinti didžiausią elektorato dalį – pensininkus. „PVM turi tokį pliusą, kad pinigai greitai pakliūva į kasą, jie yra čia ir dabar. Jie momentaliai atsiranda kasoje, tu gali juos automatiškai išleisti.

Valdantiesiems svarstant nekilnojamojo turto (NT), pelno, pajamų ir kitų mokesčių pokyčius prezidentas Gitanas Nausėda žada išklausyti tiek verslo, tiek pagyvenusių žmonių organizacijų nuomonės.  „Labai tikiuosi geranoriško pokalbio. Kitą savaitę susitinku tiek su mūsų senjorų organizacijų atstovais, tiek su verslo lyderiais.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Trečiadienį Vilniaus rotušėje bus surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės. Jų metu bus apdovanoti labiausiai prie šalies biudžeto prisidėję mokesčių mokėtojai.  „Esame viena tų retų valstybių, kurioje Pagarbos mokesčių mokėtojams diena yra įstatymu įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Tai išskirtinis pagarbos ir padėkos mokesčių mokėtojams – visiems mums, sunešantiems valstybės biudžetą – simbolis.

Keliaudami galite net nesusimąstyti, kad atsiskaitymas bankine kortele užsienio valstybėje gali gerokai pabrangti. Tad bankų atstovai primena, kokios klaidos nedaryti, jei norite sutaupyti. Kiekvienas bankas šiuo metu taiko skirtingą mokestį už atsiskaitymus bankine kortele ne vietine valiuta.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė parlamentui nebeteiks dabar registruoto 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausioms pajamoms. „Iš Vyriausybės išeis 32 proc. tarifas, galiojantis, nes koalicinėje taryboje apsitarta, jog 36 proc. tarifo koalicija nėra pasiruošusi palaikyti“, – žurnalistams po koalicinės tarybos sakė G. Paluckas. „Jeigu tokių siūlymų bus Seime, komitete, Seimo nariai turi teisę juos registruoti“, – tikino politikas.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai turi pateikti savo metines pajamų deklaracijas ir sumokėti jiems priskaičiuotus mokesčius. Vis tik mokėtinos sumos, išvystos ekrane, gali gerokai išgąsdinti. Taip nutiko vilnietei Izabelei (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą. Ji pasiskaičiavo, kad mokesčiai už 2024 metus turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų. Vis tik pateikusi deklaraciją ji pamatė gerokai didesnę sumą – beveik 4 tūkst. eurų.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas nuo penktadienio pradeda vadovauti užsienio investuotojus vienijančiai asociacijai „Investors‘ Forum“.  Asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas V. Šilinskas perima iš Rūtos Skyrienės, kuri vadovavo nuo 2003 metų.

Nuo ketvirtadienio pagrindinių Vilniaus paplūdimių prieigose pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už automobilių parkavimą gatvėje. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, pasistačius automobilį šalia Žaliųjų ežerų, Valakampių I ir II, Tapelių bei Balžio ežerų, už valandą vilniečiams reikės susimokėti 0,60 euro. Šalia šių telkinių esančios stovėjimo aikštelės patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje automobilio stovėjimas mokamas visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

Seimas antradienį nesutiko svarstyti pataisų, supaprastinančių  mokesčių apskaičiavimą smulkiam verslui. Grupė parlamentarų siūlė pelno mokesčio nesieti su įmonės darbuotojų skaičiumi, bet įvesti skirtingus tarifus – nuo 6 iki 16 proc., priklausomai nuo įmonės pajamų. Už tokias Pelno mokesčio įstatymo pataisas balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo 14, o  susilaikė 37.  Jomis siūlyta visoms iki 300 tūkst.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Finansų ministerijai parlamente registravus mokesčių pertvarkos projektus, o prezidentui išreiškus kritiką siūlomam didžiausių pajamų apmokestinimui, socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tikina pasigendantis konkrečių šalies vadovo siūlymų, kurie didintų biudžeto pajamas, o ne išlaidas. „Mes girdim (prezidento pastabas – ELTA), bet mes neužmirštam ir „gerovės valstybės“, kurią prezidentas pirmoje kadencijoje nutarė sukurti Lietuvoje.

Lietuvos ekonomika veikia gerai, todėl visų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų galėtų ir nebūti, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Mūsų ekonomika daro stebuklus ir labai sparčiai auga, o praėjusių metų biudžeto duomenys rodo, kad jis buvo mažiausias Baltijos šalyse ir ženkliai mažesnis nei Vokietijoje – 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vietoje prognozuotų 3 proc. Tai yra apie 1,2 mlrd. eur.

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Šiuo metu Vinco Kudirkos aikštėje vyksta protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Kritikos laviną žarstė ant valdančiųjų. Žmonių minia peikė Seimo narį Algirdą Sysą, jį vadino „bailiu“. A. Sysas buvo kritikuojamas, sakant „šitaip spjauti į rinkėjų valią yra drąsu.“ Kritikos žarstė prezidentui Gitanui Nausėdai, kad neva valstybės pinigai yra „taškomi“. „Taško paradams visokius pinigus <...>. Toks jausmas lyg mes būtume ginklų prekybininkai.

Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus, šie sulaukė aštrios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio kritikos. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su  A. Romanovskiu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kritikuojate mokesčių reformą ir sakote, kad tai yra tiesiog buhalterinis mokesčių kėlimas.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

 Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas siūlo atsisakyti Finansų ministerijos siūlomo 36 proc.  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausių pajamų gavėjams.  Be to, jis žada siūlyti mažiau apmokestinti nereguliarias gyventojų pajamas bei pritrauktų ar susigrąžintų iš užsienio specialistų atlyginimus.  „Šis aspektas ženkliai paveiktų mūsų konkurencingumą darbo mokesčių prasme ir siūlytume netaikyti šio ketvirtojo GPM laiptelio (36 proc.

Šiemet įmonėms įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas – 16 proc. Dažnai verslas bando sumažinti šį mokestį būdais, kurie balansuoja ties įstatymo riba. Pavyzdžiui, prie įmonių sąnaudų priskiriami pirkiniai, kurie prasilenkia su įmonės veikla. Tarp jų atsiduria arkliai, banglentės ar net krūtų pakėlimo operacijos. Nepirkdami viso to iš savo darbo užmokesčio verslininkai sutaupo ar nuslepia labai daug mokesčių. Tačiau pranešime žiniasklaidai Buhalterės.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.   „Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.

Kas bendro tarp gyventojų, kurie su paskola perka automobilį ar kitą brangesnį daiktą ir nori apsisaugoti nuo šio turto sunaikinimo nelaimės atveju? Paprastai tokie gyventojai turi nusipirkti ir vienos ar kitos rūšies draudimą. Kreditoriai reikalauja, kad draudikai atlygintų nuostolius, jei būtų sugadintas turtas, kuriam buvo paskolinta pinigų. Kad draudimas galiotų, gyventojams reikia mokėti draudimo įmokas. O nauju įstatymu jos būtų apmokestintos.

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis. „Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti.

Finansų ministerijai siūlant didinti dalies gyventojų pajamų apmokestinimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokesčio progresyvumas turėtų būti saikingas, o didžiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas tarifas – mažesnis nei siūlo valdantieji. „Yra pasiūlyta iki 36 proc., bet aš manau, kad tai yra per didelis tarifas dideles pajamas gaunantiems žmonėms ir galima būtų galbūt apsiriboti 32 proc., nes mes turime vertinti ir konkurenciją mokesčių tarifais aplinkui.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad niekam net neverta skaičiuoti, kiek jie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtų, jei būtų priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai. Parlamentaro teigimu, projektas turėtų keistis iš esmės. „Jūs matėte kokios yra nuotaikos. Manau, kad projektas esmingai keisis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl konkrečių Finansų ministerijos pateiktų mokesčių pakeitimų projektų nuostatų dar bus diskutuojama. „Finansų ministerija apsistojo prie tokių projektų, kokie yra pateikti, dabar jie bus svarstomi ir diskutuojami kartu su visuomene, po to jau Vyriausybė pareikš nuomonę savo nutarimu teikdama projektus Seimui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Šią savaitę buvo pristatyti numatomi mokesčių įstatymų pakeitimai. Bene daugiausia diskusijų sukėlė valdžios planai dėl gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Dabar mokestis taikomas tik jo vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau numatoma šią vertę nuleisti iki 40 tūkst. eurų. Taigi priėmus tokias pataisas NT mokestį mokės daug daugiau gyventojų, negu jį moka šiuo metu. Kita vertus, turintiems daug brangaus turto mokestį planuojama pastebimai sumažinti.

Finansų ministerijai pristatant ilgai lauktą mokesčių pertvarkos projektą, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos pasekmių išvengti nepavyks beveik niekam. Ekspertai įspėja apie itin neigiamas NT mokesčio pasekmes – brangstančias nuomas, augančius išlaikymo kaštus bei galimas fiktyvias skyrybas, siekiant išvengti mokesčių. Ministerija viešai paskelbė projektą, kuriame siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą nuo 40 tūkst.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujamai Finansų ministerijai įregistravus mokesčių pertvarkos projektą, net koalicijos partneriai linguoja galvas. Koalicijoje esančios politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos pateikti mokesčių pakeitimai nustebino. „Buvo tam tikrų dalykų, kur koalicijoje buvo sutarta, ir atnešta nesutartų dalykų.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.