mokesčiai

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Tarp 50-ies turtingiausių prievolę turtą deklaruoti turinčių asmenų – vos 8 moterys, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti praėjusių metų deklaracijų duomenys. Lygių galimybių kontrolierės tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės teigimu, jog tai nelygybės tarp vyrų ir moterų, kuri matoma visose srityse, atspindys. „Nestebina. (…) Čia turbūt galioja ta pati lyčių nelygybės situaciją, kurią matome visose srityse.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prekiaujate saldainiais, bandelėmis, o gal sekso prekėmis, tačiau turite ūkininko statusą – jūs legaliai galite naudotis žemdirbiams skirta gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tokią landą įstatyme įžvelgia mokesčių ekspertai.  Pasak jų, ūkininkai protestuodami paspaudė parlamentarus, o šie paskubomis priėmę įstatymą, paliko spragą – nenurodė, kad lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms, o ne asmeniui turinčiam ūkininko statusą.

Ūkininkų išsikovotas mažesnis pajamų mokestis neduoda ramybės daliai tautiečių. Šie kelia klausimą, kiek ūkininkai dar gali naudotis įvairiomis lengvatomis. Pasirodo, Seime dirba ir bent 15 oficialiai registruotų ūkininkų. TV3 žinių kalbinti Seimo ūkininkai sako nesupainioję viešų ir privačių interesų, o etikos sargai aiškina, kad Seimo nariai balsuoja pagal savo sąžinę, taigi patys gali nuspręsti – balsuoti už sau naudingus sprendimus ar ne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Verslas, opozicija, savivaldybių vadovai peikia Seimo valdančiųjų priimtą mokesčių reformą dėl nepakankamo finansavimo gynybai. Pinigų gynybai esą reikės 4-5 kartus daugiau, o trūkumą dar labiau didins ūkininkams padarytos mokestinės lengvatos. Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas numatė daugiau atvejų, kada savivaldybės galės papildomai nustatyti rinkliavas įmonėms, dėl kurių atliekamų darbų ar organizuojamų renginių stabdomas ar ribojamas eismas.   Naujas rinkliavas savivaldybės nuo rugpjūčio galėtų imti ne tik už kasinėjimo darbus, kaip yra dabar, bet ir už inžinerinių komunikacijų klojimą, medžiagų sandėliavimą, taip pat už komercinių renginių organizavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada užlopyti, jo teigimu, mokesčių reformoje likusią skylę, tai yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams.  „Tikrai taip. Tiktai siūlyčiau tiems, kurie jau galvoja apie tai, kaip ja pasinaudoti, per daug nesidžiaugti, nes jie investuos į savo ūkininkų mokymo kursus, investuos galbūt į nuomojamą žemę, o po to ta skylė bus užlopyta“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus mokesčių ir antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus. Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra. Kiek šie pakeitimai kainuos gyventojams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Taip pat galutinai priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, kaip bus pakeisti Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymai. Šie pakeitimai aktualūs daugeliui, nes nuo jų priklausys, kurie gyventojai ir kiek pinigų už kokį NT mokės jau nuo kitų metų. Be to, nuo Seimo priimtų pataisų taip pat priklausys, kiek atskaičius pajamų mokestį gyventojams liks pajamų į rankas.

 Nuo liepos 1 d. krovininiam ir komerciniam transportui prasiplečiantis mokamų kelių sąrašas padės atstatyti teisingumą, teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot jo, dabar vežėjai per dažnai išvengia kelių mokesčių važiuodami aplinkkeliais, taip juos gadindami ir neprisidėdami prie infrastruktūros atstatymo. „Mokamų kelių sistemos praplėtimas yra šioks toks sąžiningumo ir teisingumo atstatymas.

Dirbantiems savarankiškai Lietuvoje yra taikomi mažesni mokesčiai. Vis tik iš individualios veiklos uždirbantys vos pora šimtų eurų per mėnesį yra apmokestinami taip pat kaip ir tie, kurie uždirba 3 750 eurų (45 tūkst.

Nekilnojamojo turto mokestis – gynybai ar socialdemokratų pažadams? Ekspertai įspėja: nauja mokesčių sistema atveria spragas gudrauti, o šešėlinė ekonomika statybų sektoriuje kasmet nusineša milijonus. Seimas po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriuos galutinai priėmus pagrindinis būstas būtų apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų, o antrasis – nuo 50 tūkst. eurų vertės.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Seimui priėmus dalį Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir draudikų asociacijos pirmininkas Andrius Romanovskis kritikuoja chaotišką politikų komunikaciją diskutuojant apie šių pakeitimų poreikį. Anot verslo atstovo, valdančiųjų įvardijami tikslai, kodėl reikia keisti šalies mokestinę sistemą, toliau prieštarauja vienas kitam. „Šita mokesčių reforma kaip buvo jovalas, tokia ji ir liko.

Seimas palaimino pirmuosius mokesčių reformos pakeitimus – panaikino lengvatinį PVM šildymui, karštam vandeniui, malkoms. Parlamentarai įvedė ir cukraus mokestį limonadams. Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Brangiau teks mokėti ir už draudimą, o įmonėms padidino pelno mokestį.

Naujausios apklausos atskleidžia, kaip visuomenė įvertino valdančiųjų inicijuotą mokesčių reforma. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos analizės duomenimis, 61 proc. respondentų įsitikinę, kad, įsigaliojus pakeitimams, jiems teks susimokėti daugiau. Gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta apklausa rodo, kad ne vieną mėnesį intensyviai aptarinėti projektai daliai visuomenės liko ne itin aiškūs. 4 iš 10 gyventojų (40 proc.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui papildyti Mokėjimų įstatymą straipsniu, kuriame būtų reglamentuojama kaip vyktų mokėjimai visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu. „Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam paskirtas mobilizacines užduotis, planuoja įgyvendinti atsiskaitymo offline režimą – per mobilizaciją būtų leidžiama atlikti mokėjimus neturint interneto, net jei sąskaitoje būtų lėšų trūkumas ar būtų taikomi kiti apribojimai.

Seimo opozicija skirtingai vertina šią savaitę priėmimo etapą pasieksiančius valdančiųjų mokesčių pakeitimus. Liberalų sąjūdžiui aiškiai teigiant, kad jie nebalsuos nė už vieną iš siūlomų projektų, konservatoriai tikina palaikysiantys pelno mokesčio didinimą bei solidarumo įnašą. „Mūsų pozicija labai aiški. Nežymų pelno mokesčio didinimą – palaikome, solidarumo įnašą iš draudimo sutarčių taip pat palaikome.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, kaip pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia, jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlymui šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti tarpinį – 25 procentų laiptelį. Tame pačiame įstatyme, svarstant jį komitetuose, įrašytas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio buvo atsisakyta 2018 metais. Už įstatymą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė šeši politikai.

Drauge valgant, einant į kiną ar keliaujant neretai žmonės išlaidas pasidalija taip, kad vienas sumoka už visus, o likę jam pinigus perveda. Vis tik kartais tokios situacijos gali baigtis ne itin maloniai, ypač, jei nenurodoma, kam tie pinigai skirti. Vilnietis Linas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jam liepė sumokėti 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio už 2024 metais neva uždirbtus 4 210 eurų.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti dalį Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų – siūlymą kelti pelno mokestį, įvesti naujus draudimo ir „cukraus“ mokesčius, naikinti dalį pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Draudimo mokestis numato 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą. Šis Saugumo įnašo įstatymo projektas numato, kad papildomos pajamos būtų skirtos gynybai.

Pirmadienį Seime šaukiamas neeilinis parlamento posėdis, kurio metu ketinama svarstyti dalį mokestinių pakeitimų paketo įstatymų. Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. Pirmadienį, birželio 16 d., Seimo nariai rinksis plenarinių posėdžių salėje popietės metu, nuo 14 val. „Tiesiog yra keturi įstatymai, kuriems priregistruota tiek įvairiausių siūlymų, kad svarstymo stadija tikrai pakankamai užtruks.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už koalicinės tarybos sprendimą neapmokestinti pagrindinio būsto. Tad antradienį prie Seimo numatytą protesto mitingą organizatoriai žada švelnesnį ir mažesnį nei planavo anksčiau. Jame žada pasirodyti ir premjeras Gintautas Paluckas. Visgi šis komiteto sprendimas – ne galutinis Seimo balsavimas, tad „Nemuno aušros“ lyderis neatmeta, kad dėl skirtingų nuomonių, Seimas gali iš viso nesusitarti ir palikti galioti dabartinį mokestį.

Vyriausybės teiktos mokesčių reformos pirmadienį ėmęsis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė trims gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifams – 20, 25 ir 32 proc., bet nepalaikė siūlymo įvesti ketvirtąjį 36 proc. tarifą. Už tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kur numatyti trys tarifai, pirmadienį balsavo šeši parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė trys.   Komitetas nepritarė, kad ateityje būtų taikomas ketvirtasis, 36 proc.

Lietuvoje kunkuliuojant aistroms dėl būsimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Tarptautinis valiutos fondas ragina apmokestinti kuo daugiau gyventojų. Lietuviai esą turėtų šio mokesčio sunešti į biudžetą daug daugiau nei dabar. Finansų ministras su Lietuvos banko vadovu tokiai užsieniečių rekomendacijai pritaria. Beje, užsienio ekspertai perspėja ir dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje.

Seimui išvadą dėl mokesčių pertvarkos paketo teiksiantis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį paskutinį kartą ketina svarstyti Vyriausybės inicijuojamus pokyčius ir balsuos dėl jų.  Taip pat komitetas įvertins kelias dešimtis parlamentarų siūlomų pataisų bei Mokslų akademijos mokslininkų atliktą keičiamų mokesčių poveikio vertinimą.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

 Seime svarstant Vyriausybės mokesčių pertvarką, trūksta nuoseklios finansų ministro Rimanto Šadžiaus arba premjero Gintauto Palucko lyderystės, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Linas Kukuraitis. „Šiai mokesčių reformai stinga vieno asmens, kuris imtųsi tiek sprendimų priėmimo, tiek komunikacinės atsakomybės.

Išaugusios ir toliau didinamos valdžios išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena minima birželio 3-iąją – tai trečia vėliausia jos data per daugiau nei tris dešimtmečius, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). „Dieną skaičiuojame nuo 1993 metų ir stebime, kaip ji nuolatos tolsta.

Per pirmąjį metų ketvirtį daugiausia mokesčių tarp privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sumokėjo „InMedicA“ grupė – 3,7 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“.  Anot portalo, 10 daugiausiai mokesčių mokėjusios įmonės sektoriuje bendrai į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą pervedė beveik 12 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „InMedicA“ per pirmus tris šių metų mėnesius sumokėta suma – beveik 14 proc.

Seime toliau svarstomi mokesčių pakeitimai Lietuvoje. O svarstymuose bene daugiausia diskusijų kyla dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – ar parlamentarai pritars daliai gyventojų jį didinti nuo dabartinių 32 proc. iki 36 proc.? Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl GPM ir kilo daug diskusijų ir ginčų. Ypač dėl vienodesnio darbinių ir nedarbinių pajamų apmokestinimo ir didesnių mokesčio tarifų.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Daugeliui lietuvių yra įprasta, kad krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse dalyvautų kunigas. Vis tik mažai kas žino ar apskritai pagalvoja, kiek už dvasininko skirtą laiką ir pagalbą reikėtų „sumokėti“, t. y. kokią auką skirti. Laikant, kad Bažnyčia yra prieš materialus dalykus, nesitikima, kad kunigas pareikalaus apvalios sumos, o negavęs norimos aukos atsisakys atlikti apeigas, pvz., vesti mišias. Su tuo susidūrė Genė iš Pasvalio.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina išplėsti atvejų ratą, kada gyventojų skirta dalis jų pajamų mokesčio (GPM) nepasieks paramos gavėjų. VMI žada pinigų nepervesti paramos gavėjams, kurie laiku nepateikė mokesčių deklaracijų ar kitų privalomų dokumentų ir kurių mokestinė nepriemoka viršija 15 eurų, taip pat jeigu gavėjui būtų taikomos tarptautinės sankcijos. VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė BNS nurodė, kad iš maždaug 18,5 tūkst.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs sprendimas, jog visi iki šiol naudoję kasos aparatus smulkieji verslininkai privalo įsigyti ir išmaniuosius, vis dar kelia aistras. Prekybininkai aparatų neperka, mat šie brangiai kainuoja bei, ypač turgavietėse, apsunkina darbą. Seime jau pasigirdo svarstymų tokį reikalavimą atšaukti apskritai.  Indrė Klaipėdos turgavietėje žuvimi prekiauja jau ketverius metus.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Valdantieji skelbia ambicingus planus – didinti finansavimą gynybai, mažinti socialinę atskirtį ir kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau ekspertai klausia – ar tikslai aiškūs, o priemonės pagrįstos? Apie mokesčių reformą bei valdžios spragas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadova...