pensija

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir pensijoje praleisti metai visoje Europoje nuolat ilgėja, todėl reaguodamos į tai, daugelis šalių ilgina pensinį amžių, nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atlikti tyrimai rodo, kad 2060 m. kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse pensinis amžius sieks 74 metus. Kai kurios Europos šalys jau įgyvendino reformas, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša „The Copenhagen Post“. 2006 m. Danija susiejopensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos pensininkai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pensinis amžius didinamas etapais Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų.

Visi viliamės sulaukę senatvės gauti užtarnautą pensiją. Vis tik ne visi žino, kad kai kuriais atvejais pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tad žmonių gali laukti nemaloni staigmena ir tuščia piniginė. Pensininkė Aldona papasakojo, kad mirus vyrui daug metų gyveno viena, kol pasirūpinti savimi tapo per sunku. Taigi prieš kelis mėnesius ji persikraustė į kitą miestą pas savo anūkę, kuri su savo šeima sutiko Aldona pasirūpinti. „Su proanūkiais gyventi, žinot, tikras džiaugsmas.

Seimas pradėjo svarstyti mokesčių didinimą ir naujų mokesčių įvedimą. Pasak valdančiųjų, taip siekiama ne tik gauti tvarių pajamų didesniam gynybos finansavimui, bet ir užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė. Vienas iš svarbiausių keičiamų teisės aktų yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada.

Siekiant sudaryti galimybę senjorams pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, siūloma kartą per vienerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo kainos. Beveik prieš metus praeitos kadencijos Seimui atmetus tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, jas vėl įregistravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Praėjusiais metais daugiau nei 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC), visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Tiesa, pažymima, kad, siekiant gauti šį vardą bei pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Kiekvieną mėnesį į pensiją išeina vis daugiau gyventojų, kurie jai papildomai kaupė II pakopos pensijų fonduose. Už sukauptą turtą tokie gyventojai iš „Sodros“ nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos. „Sodra“ skaičiuoja, kad balandžio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4617 gyventojų. Vidutinė standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės pensijų išmoka siekia 75,61 euro, o su paveldėjimu – 64,70 euro.

Seimui antradienį planuojama teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo. Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus parlamentui teikti planuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį. Kodėl pensijos Lietuvoje tokios mažos Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies.

Jeigu žmogus vėluoja mokėti įmokas „Sodrai“, ji skaičiuoja delspinigius ir bet kada gali nuskaičiuoti pinigus iš sąskaitos. Tačiau pati „Sodra“ žmonėms pensijų gali ir nemokėti, jeigu tik nesulaukia jų prašymų per nustatytą laiką. Taip „pavėlavę“ gyventojai praranda jiems priklausančius pinigus. Net jeigu pareigingai mokėjo visas įmokas. Atiduoti žmonėms jų pinigus – „per didelė našta“? Neseniai Seimo narių grupė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti dabartinę tvarką.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus, nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Kas juos skatina nesitraukti iš darbo rinkos? Vieniems darbas – galimybė išlikti aktyviems, palaikyti socialinius ryšius ir neprarasti gyvenimo ritmo, kitiems – būtinybė papildyti pensiją ir užsitikrinti finansiškai stabilesnį gyvenimą. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga ir 2025 m. kovo mėn. jau viršija 80 tūkst.

Praėjusiais metais daugiau nei 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC), visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Tiesa, pažymima, kad, siekiant gauti šį vardą bei pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Net jei užsidirbai pensiją – nebūtinai gausi. Pasitaiko atvejų, kad žmonės nesugeba susitvarkyti dokumentų pensijai gauti ir be jos gyvena ne vienerius metus. O ypač, jei gyvena užsienyje ir gauna pensiją, uždirbtą kitoje šalyje. Net ir pateikę reikalingus popierius, metų metus negautos pensijos susigrąžinti nepavyks ją atgaline data „Sodra“ išmoka tik už metus. Seime jau yra projektas, kuriame siūloma metų ribą nuimti, tačiau ne visi politikai tam pritaria.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad valstybės metinę subsidiją prie gyventojų kaupimo gaunantys pensijų fondai ją į Lietuvos krašto apsaugos projektus investuoti bus įpareigoti nuo 2026-ųjų. Trečiadienį Vyriausybė priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus antrosios pensijų pakopos pertvarkai.  Iš pradžių siūlyta vietoje 1,5 proc.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė priėmė Pensijų kaupimo įstatymo projektus, kurie artimiausiu metu bus teikiami Seimui. Iš pradžių SADM siūlė vietoje 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidijos kaupiantiesiems įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, taikomą gyventojų įmokoms. Tokiu būdu siekta sutaupyti daugiau nei 330 mln.

Nepaisant pastarųjų savaičių neramumų finansų rinkose, „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas, kurio turto vertė šiemet sumažėjo daugiau kaip 10 proc., išlieka stabilus, rašoma jos pranešime žiniasklaidai. Esą saugumą užtikrina pasirinktas investavimo modelis, kuris leidžia vykdyti išmokas net ir tuomet, kai rinkos svyruoja. Fondo tvarumą taip pat sustiprina sukauptas finansinis rezervas. Pensijų anuitetų fondo investicinės ir veiklos pajamos 2024 metais buvo 7,2 mln.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle pasidalijo įrašu apie būsimą senatvės pensiją ir sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonde. Seimo narys nurodo, kad į „Sodrą“ per 30 metų sumokėjo apie 300 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų ir dabar yra sukaupęs 135-is apskaitos vienetus. Šiemet vieno apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.

Daugelis gyventojų daug dirba ir siekia didesnės oficialios algos ne tik, kad patenkintų kasdienius poreikius. Be kita ko, jie tikisi, kad, sąžiningai mokėję įmokas „Sodrai“, sulaukę senatvės, gaus ir didesnę pensiją. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Net visą gyvenimą dirbę už vidutinę algą ir sukaupę būtinąjį stažą, vidutinės pensijos negauna. Net valdžios institucijos pripažįsta, kad, uždirbant daugiau pinigų ir mokant daugiau įmokų, tai negarantuoja atitinkamai didesnės pensijos.

Vilnius pradeda įgyvendinti „Veiklių senjorų“ programą ir visi vyresni nei 60 metų vilniečiai nemokamai šešis mėnesius gali užsiimti kūrybinėmis, sportinėmis, saviugdos veiklomis ir dalyvauti socialiniame gyvenime. Pirmą kartą startuojanti programa senjorams siūlo laisvalaikio veiklų nuo sporto ir meditacijos iki kino ir tapybos.

„Jei ne noras padėti jaunimui įgyvendinti jų projektus, kažin, ar tam būčiau pasiryžusi. Modelio darbas tikrai yra sunkus. Tačiau, esu įsitikinusi, ne visiems jis pagal statusą tinka“, – mintimis po fotosesijos, kurioje buvo užfiksuoti jos stiliaus pokyčiai, kalba 91 metų elementariųjų dalelių fizikos lektorė Irena Girdenienė.

Nuo balandžio pradžios Jungtinėje Karalystėje (JK) valstybinė arba senatvės pensija (angl. state pension) padidėjo 472 svarais sterlingų (546 eurais) per metus. Toks padidinimas yra susietas su darbo užmokesčio augimu 4,1 proc. Dabar mažiausia pensija JK yra 230,25 svaro sterlingo (266,54 euro) per savaitę arba 924 svarai (1069 eurai) per mėnesį. JK pensijos indeksuojamos pagal vadinamąją „trigubo fiksavimo“ formulę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjami sprendimai dėl muitų, kurie griauna nusistovėjusią pasaulinę prekybą, jau atsirito ir į Lietuvą. Pensijų anuitetų fondą valdanti „Sodra“ įspėja, kad juose laikomas pensininkų turtas sumažėjo. Jeigu jis būtų išdalintas dabar, kiekvienam išeitų beveik 7 proc. mažiau pinigų nei kovo pradžioje. Iš minėto fondo pensijų anuitetus arba pensijų priedus gauna tie gyventojai, kurie kaupė pensijai II pakopoje.

Dalis gyventojų baiminasi, kad iki senatvės pensijos darbe neišsilaikys, nes dirbti jiems jau dabar vargiai leidžia sveikata. Vis tik išankstinė pensija reikštų mažesnę senatvės pensiją, o gyventojai to nenori. Dėl to jie spėlioja, ar būtų galima toliau dirbti, bet dažniau imti nedarbingumo pažymėjimus dėl sveikatos, arba tapti bedarbiais ir metus prieš pensiją gyventi iš nedarbo išmokos. „Svarstau išeiti iš darbo, nes jau sveikata nebeleidžia normaliai dirbti.

Šiuo metu yra planuojama keisti II pensijų pakopą, t. y. automatiškai neįtraukinėti žmonių į kaupimą, 1,5 metų leisti iš kaupimo apskritai pasitraukti, atsiimti sukauptus pinigus ar bent jų dalį. Vis tik pensininkai naujais siūlymais nėra patenkinti, kadangi pateiktos sąlygos kelia daug klausimų. II pensijų pakopos reformos ėmėsi ir įstatymo pakeitimus registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vėliau jie bus pateikti svarstyti Seimui.

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujausius siūlymus, kaip keisti pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje ir sukauptų pinigų atsiėmimą. Tačiau ne visiems gyventojams aišku, kiek tiksliai pinigų bus galima pasiimti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Tadas. Vilnietis kartu su šeima planuoja pirkti butą. O fonduose sukauptą turtą norėtų išsiimti ir panaudoti kaip pradinį įnašą paskolai.

Šalies vadovas, naudodamasis konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise, teikia derinti su institucijomis ir visuomene Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, rašoma Prezidento kanceliarijos pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu įstatymas numato, kad kadenciją baigusiam Gitanui Nausėdai, kaip ir kitiems buvusiems prezidentams, iki mirties bus mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta. Jos dydis yra 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.

Tai, kad valstybė planuoja ir toliau kaupiantiems 2-oje pensijų pakopoje skirti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra reikšminga paskata kiekvienam kaupiančiajam ilguoju laikotarpiu. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą valstybės paskata gali padidinti net trečdaliu.

Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros, gali sužinoti savo sukauptą draudimo stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklauso, kokia senatvės pensija jums bus skirta baigus darbinę karjerą. Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja du kartus per metus. Šią savaitę ji skelbia naujausius kiekvieno dirbančio gyventojo duomenis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant nuo 2026 metų atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, ministrė Inga Ruginienė sako, kad savarankiškas kaupimas kels daugiau pasitikėjimo sistema.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo įstatymų pataisas, kuriomis numatoma pakeisti pensijų kaupimo II pakopos fonduose ir sukauptų pinigų atsiėmimo tvarką. Ministrė Inga Ruginienė žurnalistams paaiškino, kokie pagrindiniai dalykai pasikeitė, palyginti su pradiniu pasiūlymu, pristatytu šių metų pradžioje. „Nuo metų pradžios intensyviai dirbome, konsultavomės su specialistais, socialiniais partneriais ir parengėme įstatymų keitimo projektus.

Ne visi gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, skuba mėgautis užtarnautu poilsiu. Dalis jų nusprendžia toliau dirbti, tačiau baiminasi, dar darbdavys gali juos atleisti. Vis tik darbo teisės specialistai pažymi, kad vyresnius darbuotojus saugo Darbo kodeksas, o išėjus iš darbo jiems priklauso ir išeitinė. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžiaus. „Šiuo metu dirbu virėja. Į pensija turėčiau išeiti gegužę.

„Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.

Antros ir trečios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, ir gali užtikrinti finansinę naudą ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ką daryti, kad pensijų kaupimas būtų maksimaliai naudingas, ir kokios galimybės atsiveria pasirinkus tęsti kaupimą net išėjus į pensiją, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

„Dėl savanorystės – net į išankstinę pensiją. Tokia istorija galėtų priminti knygos ar filmo scenarijų, tačiau tai nutiko čia pat – Lietuvoje. 63-ejų Zita Šarkienė daugiau nei dvidešimtmetį kūrė sėkmingą karjerą turto valdymo srityje, tačiau vieną dieną nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir tapti savanore. „Reakcijų buvo visokių“, – juokiasi pašnekovė. Visgi dabar ji atvira: jei būtų turėjusi galimybę, tokiam sprendimui būtų ryžusis ir anksčiau.

Prekėms ir paslaugoms brangstant, gyventojai skundžiasi, kad išgyventi iš fiksuotų išmokų darosi vis sunkiau. Žmonės skaičiuoja, kad pensijos pragyvenimui neužtenka, todėl norėtų, kad „Sodra“ jas perskaičiuotų ir padidintų. Pensininkė Audronė iš Vilniaus pasakojo, kad šiuo metu jos pensija siekia 600 eurų. „Šios sumos vos pakanka pragyvenimui. Ypač sunku pragyventi žiemą, kai už šildymą tenka brangiau mokėti. Pasikalbu ir su draugėmis, kaimynėmis.

Gyventojai nekantriai laukia, kol bus pakeisti įstatymai ir jie galės atsiimti sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau tokių permainų ne visi gali laukti. Pavyzdžiui, sergantiems žmonėms pinigų reikėtų čia ir dabar. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad niekaip negali sustabdyti kaupimo antroje pensijų pakopoje. „Visi tik žada, kad netrukus galėsiu atsisakyti kaupimo, tačiau kol kas ir toliau kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo man atskaito 40 eurų.

Kiekvienų metų pradžioje senatvės ir kitos pensijos yra indeksuojamos arba didinamos atsižvelgiant į kelis skirtingus rodiklius. Tačiau dabar galiojančią tvarką planuojama keisti. Atitinkamo įstatymo projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą, kuriai dar turės pritarti parlamentas. Prezidento teikimu į programą įtrauktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str., kuris ir numato pensijų indeksavimo tvarką, pataisų svarstymas.

BNS pirmadienį paskelbtai visuomenės apklausai atskleidus, kad keturi iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę iš fondų išsiimti dalį lėšų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog tai rodo, kad leidus pinigus atsiimti pensijų kaupimo sistema nesugriūtų.  Pasak jos, tyrimas taip pat atskleidžia, kad žmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlyto pensijų kaupimo pokyčių laukia.

Mirus žmogui, artimieji turi 3 mėnesius, per kuriuos turi kreiptis dėl palikimo. Tą padarius vėliau, gali kilti įvairių teisinių problemų. Tačiau nutinka ir taip, kad palikimo žmonės neatsiima ir keletą metų. Dėl to gali kilti problemų atsiimant pinigus, kuriuos velionis kaupė pensijai. Būtent taip nutiko ir portalo tv3.lt skaitytojai Miglei. Ji mamos neteko prieš 8 metus, bet taip ir neatsiėmė antroje pensijų pakopoje sukauptų mamos pinigų.

Pensijų fondai griebiasi paskutinio šiaudo – Vyriausybei svarstant leisti žmonėms atsiimti pinigus iš antros pakopos, fondų valdytojai bando Vyriausybę savotiškai papirkti ir perkalbėti nuo šio žingsnio. Mainais siūlo savotišką sandėrį – žmonių pinigus jie investuos ne ten, kur ekonomiškai naudingiausia, o į Lietuvos įmones ir gynybos infrastruktūrą. Valdžia aiškina, kad ir dabar fondų valdytojai laisvai galėjo ir gali investuoti į Lietuvos įmones, tačiau to nedarė.

Penktadienį „Sodra“ praneša, kada pensijas ir įvairias išmokas gyventojams mokės kovo mėnesį. Taigi, kada gyventojams pinigai bus pervesti į sąskaitas arba kada juos pristatys į namus? Išmokų mokėjimas kovą Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 50,4 euro per dieną, arba apie 1058,4 euro per mėnesį. Šią išmoką gauna 80 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seime pradėtų svarstyti įvairių parlamentarų parengtų pataisų, susijusių su pensijų kaupimo sistemos pakeitimais. Ministerija siūlo sulaukti jos ruošiamų pataisų paketo. Tokią išvadą Seimui trečiadienį svarstys Vyriausybė. Ministrė Inga Ruginienė yra pažadėjusi ministerijos rengiamus pasiūlymus Seimui teikti pavasario sesijoje.

Vyresni gyventojai, kurie nebenori dirbti arba tiesiog negali susirasti darbo, eina į išankstinę pensiją. „Sodra“ skaičiuoja, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja, o šios pensijos dydis siekia daugiau nei 500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai išėjo į išankstinę pensiją. „Neseniai praradau darbą, ieškojau kito. Tačiau vietoje darbo nusprendžiau pasirinkti išankstinę pensiją.

Sausį mūsų šalyje buvo daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, kurių senatvės pensija nesiekė 450 eurų per mėnesį arba 15 eurų per vieną dieną. Tokiems gyventojams priklauso priemokos prie pensijos. Turintiems būtinąjį stažą ir jo neturintiems priemokos skaičiuojamos skirtingai. Tačiau nauja valdžia žada, kad galiausiai priemokos bus panaikintos, o visos pensijos bus pakeltos iki minimalios sumos, reikalingos minimaliam pragyvenimui.

Pensijų gavėjai tikėjosi, kad šiais metais jų pajamos padidės. Juk pensijos buvo indeksuojamos – didinamos. Tačiau neįgalumo pensijas gaunantys žmonės suskaičiavo, kad jų pensijos sumažėjo – kai kurie gauna net 100 eurų mažiau. Tuo metu „Sodra“ tikina, kad keitėsi įstatymai ir dabar gyventojų pensijos skaičiuojamos kitaip. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kiek jiems didėjo arba sumažėjo neįgalumo pensija. „Nesuprantu, vasarį mano neįgalumo pensija sumažėjo 100 eurų.