Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2019 m. ES buvo pagaminta daugiau nei 34,4 mlrd. litrų alaus. 2018 m. alaus buvo pagaminta kiek daugiau – beveik 35 mlrd. litrų, o 2017 m. mažiau – 34,2 mlrd. litrų.
Jeigu visas 2019 m. pagamintas alus būtų išdalintas ES gyventojams – vienam gyventojui tektų daugmaž 77 litrai alaus.
Be to, 2019 m. ES pagamino 1,4 mlrd. litrų alaus, kuriame buvo mažiau nei 0,5 promilės alkoholio arba jo apskritai nebuvo.
Lietuvoje praėjusiais metais buvo pagaminta daugiau nei 312 mln. litrų alaus. Šis pagaminto alaus kiekis yra keturis kartus didesnis, nei Latvijoje (76,4 mln. litrų) ir du kartus didesnis nei Estijoje (140,9 mln. litrų).
Didžiausia gamintoja – Vokietija
Tarp ES valstybių narių 2019 m. didžiausia gamintoja buvo Vokietija - jos produkcija sudarė 8 mlrd. litrų - 23 proc. visos ES produkcijos. Kitaip tariant, maždaug kas ketvirtas ES pagamintas alus, turintis alkoholio, yra kilęs iš Vokietijos.
Po Vokietijos rikiuojasi Lenkija ir Ispanija. Kiekviena jų pagamino apie 3,9 mlrd. litrų, arba 11 proc. visos ES produkcijos. Toliau seka Nyderlandai (2,5 mlrd. litrų, arba 7 proc.), Belgija (2,4 mlrd. litrų, arba 7 proc.), Prancūzija (2 mlrd. litrų, arba 6 proc.), Čekijos (1,9 mlrd. litrų, arba 6 proc.).
Palyginti su 2018 m., alaus, kuriame yra alkoholio, pernai gamyba labiausiai išaugo Lietuvoje – daugmaž 7 proc., taip pat Ispanijoje – 6 proc. ir Italijoje – 5 proc.
Priešingai, alaus gamyba Nyderlanduose sumažėjo 9 proc., Latvijoje – 7 proc., o Slovakijoje – 6 proc.
Daugiausia alaus su alkoholio 2019 m. eksportavo Nyderlandai – 1,9 mlrd. litrų. „Eurostata“ nurodo, kad ši šalis tapo didžiausia alaus eksportuotoja iš visų ES valstybių narių, aplenkiant Belgiją (1,7 mlrd. litrų) ir Vokietiją (1,6 mlrd. litrų), po jos seka Čekija, Prancūzija ir Airija, kurios eksportavo po 0,5 mlrd. litrų alaus.
Kiek pagaminama alaus – pasakyti sudėtinga
Paklausus Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, kokios priežastys lėmė alaus gamybos didėjimą 2019 m., jis pabrėžė, kad komentuoti alaus gamybos rodiklius yra sunkus darbas, nes aludariai neturi teisės keistis gamybos duomenimis.
„Tik turint tikslius gamybos duomenis būtų galima komentuoti priežastis, kurių gali būti net kelios, tačiau pagrindinė – tarptautinių įmonių gamybos logistika. Trys Lietuvos didžiosios alaus daryklos yra tarptautinės ir jos kiekvienais metais Lietuvoje pagamina nemažai alaus kitoms savo grupių įmonėms.
Jeigu, pavyzdžiui, kuri nors didelė tarptautinė alaus darykla kuriais metais nuspręstų perkelti kokio nors tarptautinio prekinio ženklo alaus gamybą net kelioms šalims iš Lietuvos į kitą šalį ar atvirkščiai, tai darytų įtaką visos Lietuvos alaus gamybos rodikliams“, – aiškina S. Galadauskas.
Anot jo, viskas, ką tiksliai šiuo atveju galima pasakyti, yra tai, kad 2019 metais Lietuvoje alaus buvo parduota 1,3 proc. mažiau, lyginant su 2018. Šie duomenys pateikti VMI.
