Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles.
Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.
Pirma, nuo 2,8 proc. iki 3,5 proc. alkoholio tūrio padidinti kartelę gėrimams, kuriems taikomi sumažinti akcizų tarifai.
Taip pat siūloma išplėsti specialų mažesnių akcizų režimą mažiesiems alaus ir etilo alkoholio gamintojams, kad šis apimtų ir kitus gėrimus – pvz., sidrą.
Dar vienas pasiūlymas – nustatyti bendrą ES sertifikavimo sistemą, kaip būtų suteikiamas nepriklausomo mažo gamintojo statusas.
Planuojama, kad naujos taisyklės įsigaliotų nuo 2022 m.
Skatintų vartoti mažiau
Kaip portalui tv3.lt paaiškino Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė, akcizų alkoholiui direktyvos reformos tikslas yra užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį akcizų taikymą alkoholiniams gėrimams.
Taip pat sumažinti administracinę naštą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, gaminančioms alkoholinius gėrimus ir suteikti daugiau galimybių valstybėms pačioms spręsti dėl akcizų tarifų dydžių alkoholiniams gėrimams.
„Apskritai šia direktyva siekiama keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoj stiprių rinktis silpnesnius gėrimus, suteikiama lengvata alui, vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams.
Lietuvoje lengvata galioja tik tiems gėrimams, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, tik tuo atveju, kai šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Verslo prasme direktyva kuria palankesnes sąlygas smulkiesiems gamintojams“, – komentavo ambasadorė.
Jos teigimu, vienas iš pagrindinių reformos akcentų – numatoma galimybė valstybėms narėms taikyti sumažintus akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams, kurio alkoholio koncentracija neviršija 3,5 proc.
Esą taip siekiama skatinti vartotojus rinktis silpnus alkoholinius gėrimus vietoje stipresnių gėrimų, taip mažinant alkoholio vartojimą. Taip pat skatinama alaus daryklas būti novatoriškomis ir kurti naujus gaminius su mažesne alkoholio koncentracija.
Už mokesčių politiką Lietuvoje yra atsakinga Finansų ministerija. Į klausimą apie naują europinę iniciatyvą ji atsakė taip:
„Minėta ES iniciatyva būtų suteikiama daugiau galimybių valstybėms narėms spręsti dėl akcizų tarifų dydžių alkoholiniams gėrimams. Lietuva pritaria šiai iniciatyvai.
Pažymėtina, kad mažesnių akcizų tarifų pasirinkimas, kaip numatoma šia iniciatyva, būtų pasirenkamoji, o ne privaloma valstybėms nuostata.“
Tiesa, ministerija, be kita ko, pripažino, kad šiuo metu nesvarstoma galimybė taikyti mažesnius akcizo tarifus alui ir kitiems gėrimams, su mažu alkoholio kiekiu.
Naujoms išimtims pritaria ne visi
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigiamai vertino naują ES iniciatyvą taikyti mažesnį akcizą silpnam alui.
„Pritariame siekiui skatinti vartoti silpnesnį alų. Deja, Lietuvoje alaus akcizas pagal stiprumą nediferencijuojamas – vienodas akcizas kiekvienam alkoholio laipsniui aluje, nepriklausomai nuo stiprumo“, – komentavo alaus gamintojus vienijančios asociacijos vadovas.
Jo nuomone, akcizas galėtų būti diferencijuojamas. Tai yra, kad silpnesniam alui jis būtų mažesnis, o stipresniam – didesnis. Tiesa, jei būtų priimtos naujos taisyklės, galėtų būti ir taip, kad silpnesnis alus brangs mažiau nei stipresnis.
Tiesa, tokiems pakeitimams pritaria ne visi.
Pavyzdžiui, stiprių gėrimų gamintojus vienijanti organizacija „SpiritsEurope“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad siūloma tvarka diskriminuotų kai kurių gėrimų gamintojus.
„Teigiama, kad nauju Europos Tarybos sprendimu siekiama sumažinti vieningos rinkos iškraipymus, tačiau iš tiesų atsitiks priešingai.
Peržiūrėta direktyva sukuria papildomų mokestinių privilegijų alaus ir sidro gamintojams, tačiau tokių pačių galimybių nesuteikia mažiems stiprių gėrimų gamintojams. Tai nepriimtina“, – situaciją įvertino asociacijos generalinis direktorius Ulrichas Adamas.
Šiuo metu Lietuvoje alui taikomas 7,11 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas šimtui litrų gėrimo.
Grubiai skaičiuojant, už 5 proc. stiprumo alaus litrą reikia mokėti 35,5 cento akcizų. Taip pat galutinėje alaus kainoje yra 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Sumažėjus vienam iš šių mokesčių, galutinė produkto kaina turėtų būti mažesnė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet per pirmus penkis metų mėnesius į biudžetą surinkta 32,5 mln. eurų akcizų už alų. Tai yra 415 tūkst. eurų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
