Spėjama, kad vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje pasitinkant 2013-uosius metus viršys Mastrichto infliacijos kriterijų ir bus 3,2 proc. Deja, spartesniam šio rodiklio mažėjimui ateityje trukdys kylančios energijos išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis.
"Infliacija mažės vangiai ir nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms", - teigiama "Ernst & Young" bendrovės pranešime. Pasak ekspertų, 2013 m. infliacija Lietuvoje sieks 2,8 proc.
Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014 m. planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m.
"Ernst & Young" ir "Oxford Economics" ketvirčio prognozėje nurodo, kad Lietuvos ekonomika 2013 m. augs 3,3 proc., o šiemet - 3 procentais. BVP prieaugį kaip ir anksčiau lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, taip pat iš lėto atsigaunantis eksportas ir investicijos.
"Pastebimesnis ekonomikos augimas numatomas 2014-2015 m. - iki 5,5-6 proc. Nepaisant to, didėjančios energijos sąnaudos išlieka dideliu rizikos faktoriumi vidutinės trukmės augimui, taip pat infliacijos, užsienio prekybos, o kartu ir mokėjimų balanso rodikliams", - teigia ekspertai.
Prognozuojama, kad šalies mokėjimų balanso deficitas kasmet didės, o 2015 m. pasieks savo aukštumas ir bus 4 proc. BVP. Šio deficito didėjimą Lietuvai pavyktų amortizuoti aktyvesniu eksportu, jei nuo 2013 m. sparčiau atsigaus Europos eksporto rinkos ir valstybė daugiau dėmesio skirs tradicinių pramonės sektorių plėtros skatinimui.
Pasak "Ernst & Young" vadovaujančio partnerio Baltijos šalyse Jono Akelio, strateginė Lietuvos ekonomikos plėtros orientacija į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius lėmė mažesnį valstybės dėmesį tradicinių pramonės sektorių - chemijos, tekstilės, elektros įrangos, maisto - skatinimui.
"Aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik 3 proc. viso eksporto vertės. Likusi dalis priklauso tradicinės pramonės produkcijai. Dėl ženkliai didesnio svorio bendroje ekonomikos struktūroje nedideli teigiami pokyčiai tradicinės pramonės veiklose - inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų skatinime - vidutinės trukmės perspektyvoje gali turėti didelį teigiamą poveikį šalies ekonomikai", - teigė J. Akelis.
