Įtariamas pinigų plovimas gali būti susijęs su anksčiau nuskambėjusiu skandalu „Danske Bank“, rašo thelocal.se, remdamasis Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT.
SVT duomenimis, apie 50 banko klientų, įtariamų plovimu, galėjo pervesti apie 40 mlrd. kronų (4,3 mlrd. JAV dolerių) tarp „Swedbank“ ir Danske Bank Baltijos šalyse. Šios transakcijos buvo atliekamos nuo 2007 iki 2015 metų.
Kaip teigia „Swedbank“ Grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabriel Francke Rodau, bankas negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais.
„Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, o taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga“, – sako G.F.Rodau.
Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis.
„Palyginimui, Latvijoje ne rezidentų indėlių vertė sudaro per 40 proc. viso indėlių portfelio, Estijoje – 8 proc., tuo metu Lietuvoje jų dalis nesiekia 3 proc.
Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje. Šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis“, – ramina M. Zalatorius. Jis pridūrė neabejojantis, kad „Swedbank“ ištirs situaciją ir atsakys į visus kylančius klausimus.
