Šioms Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms Seime antradienį po pateikimo pritarė 39 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 30 susilaikė.
Teisės akto pakeitimo projekto iniciatorė, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino, kad 2007 m. parlamentui keičiant teisės aktus, dalis muitinės sistemoje dirbusių pareigūnų iš esmės prarado galimybę gauti valstybinę pensiją.
„Buvo susiaurintas ratas muitinės pareigūnų, kurie turėjo anksčiau teisę į valstybinę pensiją. Buvo nurodyta, kad pareigūnai turi atitikti dvi sąlygas – valstybinė pensija gali būti skirta, dirbant muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant operatyvinę veiklą, kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, tie muitinės pareigūnai, kurie nepriskiriami minėtai pareigų grupei, įskaitant ir tuos, kurie 2018 m. gruodžio 31 d. nustojo eiti muitinėje pareigas, kuriose tarnavo ir kurios po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos vidaus tarnybos sistemai, neturi teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Pasak R. Šalaševičiūtės, šie pareigūnai liko be galimybės gauti valstybinę pensiją, keičiant Muitinės departamento pavaldumą.
Seimo narė patikslino, kad iš esmės ji siūlo numatyti, jog visi muitinės pareigūnai turėtų galimybę pretenduoti į valstybinę pensiją.
„Įstatymo projekto uždavinys – suteikti teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, taikant muitinės sistemoje dirbusiems asmenims panašias šios teisės į pensiją įgijimo sąlygas, kurios yra taikomos visiems kitiems statutiniams pareigūnams“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, teisės akto pakeitimo įgyvendinimui 2024 m. prireiktų apie 2,8 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Parlamentui po pateikimo pritarus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms, toliau jos bus svarstomos Seimo komitetuose.
