rimantė šalaševičiūtė

Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl kraujomaišos kriminalizavimo. Antradienį projektą po pateikimo palaikė tik 12 parlamentarų, prieš buvo 21, susilaikė 36. Seimo nariai nemano, kad ši iniciatyva turėtų būti dar tobulinama, todėl ją atmetė. R. Šalaševičiūtė siūlė už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Seimo Teisės departamentas, pernai rudenį kritiškai įvertinęs siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą, savo nuomonės nekeičia. Šią savaitę pateiktoje savo naujoje išvadoje dėl tai reglamentuojančių Baudžiamojo kodekso pataisų, teisininkai vėl abejoja, ar siūloma uždrausti veika išties yra tokia pavojinga, kad reikėtų nustatyti baudžiamąją atsakomybę.

Pavasario Seimo sesijoje turėtų sugrįžti pernai rudenį atidėtas kraujomaišos kriminalizavimo klausimas. Atidėti tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas tuomet paprašiusi jų autorė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė šią savaitę įregistravo patobulintą projektą. Baudžiamajame kodekse R. Šalaševičiūtė siūlo už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Cistine fibroze serganti Emilija žvelgė mirčiai tiesiai į akis, tačiau neabejingi Lietuvos žmonės suaukojo įspūdingą pinigų sumą ir suteikė į komą panardintai merginai galimybę gyventi. Šiandien 20-metė mergina šypsosi ir dėkoja geradariams, o su istorija susipažinę žmonės neslėpia pykčio – kur valdžios pagalba? TV3 televizijos laida „Prieš srovę“ daugiau nei metus sekė cistine fibroze sergančios Emilijos istoriją.

Ukrainos-Lietuvos Prekybos rūmai (angl. Ukrainian-Lithuanian Chamber of Commerce, ULCC) su Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, atstovaujama Ukrainos ambasados Lietuvoje, pasirašė susitarimo memorandumą. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, šiuo memorandumu siekiama stiprinti verslo ryšius ir skatinti investicijas tarp abiejų šalių, keistis gerąja patirtimi bei plėstis prekybos rinkas.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Seimo teisininkų kritikos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai sulaukęs įstatymo projektas, siūlantis įkurti seksualinių nusikaltėlių registrą, vėl grąžintas iniciatoriams tobulinti. Seimo Teisės ir teisėtvarkas komitetas nutarė padaryti jau antrą pertrauką šio klausimo svarstyme, taip suteikdamas galimybę dar kartą pataisyti projektą.

Skundą dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo esą nepagrįstų ir tendencingų kaltinimų pateikę Odontologų rūmai tvirtina, kad medikų bendruomenei svarbus įstatymas yra vilkinamas dirbtinai. Neatmetama, kad tai gali būti susiję ir su asmeninėmis aplinkybėmis, mat Seimo nario žmona pati buvo netekusi odontologės licencijos. Pats A. Matulas tokias kalbas neigia ir vadina užsipuolimu vidury baltos dienos.

Per šiuos metus paviešinti mažiausiai trys dideli pedofilijos skandalai, įtraukę politikus, dvasininkus ir net jaunimo mentorius. Kaskart jie sukelia naują pasipiktinimo bangą, bet griežtų priemonių, kaip užkardyti seksualinius nusikaltimus, vis dar neturime. Daugėja nuomonių, kad Lietuvoje reikia viešo pedofilų registro, kuriame būtų galima patikrinti, ar asmuo yra įvykdęs seksualinį nusikaltimą.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė norėdamos pažaboti seksualinį smurtą brėžia partijai naują tikslą. Pasiekti, kad porose prieš sueitį asmenys vienas kitam duotų aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą meilės aktui – priešingu atveju tai jau bus nusikaltimas ir negavusiam sutikimo galės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, kokia forma tas aiškus sutikimas turi būti pateiktas – raštu ar žodžiu, Seimo narės atsakyti negali.

Seimas antradienį nepritarė siūlymui braukti galimybę parlamento viešbutyje gyventi nekilnojamojo turto Vilniuje turintiems politikams. Už Seimo statuto pataisą, kad viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos, balsavo 48 Seimo nariai, prieš 26 ir susilaikė 35 parlamentarai. Projektas kitu balsavimu grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Keli konservatoriai sužinoję, kad Seimo viešbutyje gyvena 4 opozicijos nariai, turintys butus ar namus Vilniuje, pasišovė privilegija panaikinti: užregistravo Seimo statuto pataisas, kurios uždraustų parlamentarams, turintiems nekilnojamo turto arčiau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus centro gauti plotą Seimo viešbutyje. Tačiau paaiškėjo, kad opozicijos Seimo nariai būstus ar namus turi tik popieriuje.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininko pavaduotojas Juozas Bernatonis teigia nesuprantantis valstiečių argumentų, kuriais vadovaujantis nutrauktas susitarimas dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. „Man sunku pasakyti. Paprastai, kai buvo kokie nors susitarimai, mes jų laikėmės. Jei sutarimų nebuvo, tai balsavome taip, kaip mums liepa sąžinė.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, tvirtina vis dar suprantantis, kad iš jo yra reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį ir davęs. Ne tik tokius skaičius atskleidžiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimų rezultatai, bet ir virtinė skandalingų bylų tik iliustruoja ne vienerius metus bujojančią korupcijos problemą šioje srityje.

Išėję vaiko priežiūros atostogų, darbuotojai turi teisę metus arba dvejus gauti išmokas iš „Sodros“. Gavus papildomų pajamų pirmaisiais metais, išmoka sumažinama. Šią daugelį metų galiojančią tvarką pasiryžta vėl keisti.

Valdantieji susirėmė, kiek kitąmet didinti išmokas skurstantiesiems. Vyriausybė yra suskaičiavusi, kad norint Lietuvoje išgyventi, žmogui reikia mažiausiai 250 eurų per mėnesį. Tačiau, kai reikia mokėti pašalpas, išmokos siekia vos pusę šios sumos. Tad socialdarbiečiai jau reikalauja, kad galo su galu nesuduriantys per mėnesį gautų bent tuos 250 eurų. Tačiau ministras Linas Kukuraitis gąsdina, kad tai būtų smūgis biudžetui, o ir žmonėms esą nebeapsimokėtų dirbti.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Nuo kitų metų bedarbiais galės tapti ir darbingo amžiaus žmones, dirbantys nedidelius žemės ūkius ir neturintys jokių kitų pajamų. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys: Mišriai Seimo narių grupei priklausančios Aušrinė Armonaitė ir Aušra Maldeikienė bei konservatorius Mykolas Majauskas.

Reakcija į dvi girtas gimdyves – uždrausti nėščiosioms gerti. Štai tokia Seimo pirmininko mintis pasklido viešojoje erdvėje. Visgi Viktoras Pranckietis dabar sako, kad galvoje turėjo ne svaigiųjų gėrimų įsigijimo ribojimą, o apie įstatymų pataisas, kurios būsimoms mamoms įkrėstų proto. Žadama tartis dėl švietimo ir informacijos vaikų besilaukiančioms šeimoms. Tuo metu buvusi sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė siūlo prisiminti privalomą gydymą nuo priklausomybių.

Biudžetininkų algų didinimo planas įstrigo Vyriausybėje. Jį žadama pateikti jau tik po Velykų. Tuo metu opozicija klausia, iš ko bus finansuojamas žadamas kasmetinis 10–15 proc. algų kėlimas. Profsąjungos nerimauja, kad algos bus keliamos atleistų darbuotojų sąskaita. Mokytojų algos turi didėti po 10 proc. kasmet, o štai ikimokyklinių pedagogų dar sparčiau, po 13–15 proc. Dar 12 procentų algų augimas kasmet žadamas ir teisėsaugos pareigūnams.

Jau ne vienus metus politikai, žiniasklaida, neįgalieji itin karštai diskutuoja svarbiu klausimu – kaip gerinti negalią turinčių žmonių užimtumą, suteikti jiems realią galimybę dirbti ir užsidirbti? Socialinės įmonės ar atvira darbo rinka, subsidijuojamos neįgaliųjų darbo vietos, privalomos kvotos ar socialinis verslas? Jeigu verslas – tai koks, kas jame etiška ir kas ‒ ne? Atviros darbo rinkos idėją remia Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), būtinybę išlaikyti apsaugotas (socialines)...

Ar sugebėtumėte išgyventi už 120 eurų per mėnesį? Vyriausybė ir toliau mano, kad tokių pinigų turi pakakti. Tuo tiki ir savivaldybės, pernai sutaupiusios net 100 mln. eurų, kurie turėjo atitekti pašalpoms nepasiturintiems. Nepasiturintys gyventojai pernai nesulaukė net 117 mln. eurų, skirtų išmokoms, t.y. daugiau nei pusės visos sumos. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad tai nepateisinama.

Seimas toliau ginčijasi, kuriais atvejais vaikai turės būti paimami iš šeimų. Gavę skundą, vaiko teisių specialistai vaiką galės paimti, jei nustatys, kad jam šeimoje, pavyzdžiui, yra nesaugu psichologiškai. Dalis parlamentarų perspėja, kad toks apibrėžimas abstraktus ir neaiškus, tad dėl jo vaikai bus paimami be rimto pagrindo. Ir tai dar ne viskas. Štai vaiką globoti apsiėmusiems giminaičiams valstybė mokės 150 eurų pašalpą per mėnesį.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė parlamentarų siūlymui nustatyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams. Tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime pernai rugsėjį įregistravo keturi socialdarbiečiai – Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė ir Petras Čimbaras.

Kaunietė Eglė Kručinskienė, iš kurios šeimos namų buvo laikinai paimti du vaikai, o vėliau grąžinti, laidoje „TV Pagalba“ atskleidė, kas jos vaiko paėmimo skandalo įkarštyje buvo skaudžiausia. Kaunietės teigimu, nepalūžti jai sunkiausiu metu padėjo nepažįstami žmonės ir jų tikėjimas. „Mes susilaukėme pagalbos tiesiog iš paprastų žmonių, mūsų kaimynų, kurie mus apsikabindavo, kai mes vaikščiojome be vaikų. Jie visada matydavo, kad mes vaikštome su vaikais ir guodė mus, kaip patys netekę vaikų.

Seimas diskutuos, ar socialdarbiečių siūlymu įteisinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) visiems maisto produktams. Už tai, kad pataisos būtų pradedamos svarstyti, balsavo 57 Seimo nariai, prieš – du (konservatorius Mykolas Majauskas ir „valstietis“ Audrys Šimas), o susilaikė 15. Toliau dėl PVM lengvatos maistui Seimas svarstys gruodžio 6 dieną, kai gaus Vyriausybės išvadą.

Iš Kauno šeimos prieš metus atimtas 4-etis negali grįžti namo, nes mamos atžvilgiu jau metus vykdomas ikiteisminis tyrimas. Su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dėl susidariusios situacijos susisiekti nepavyko, telefonu ji nepasiekiama. Bet anksčiau kontrolieriaus tarnybai vadovavusi parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad situacija atrodo keistai. Esą pats faktas, kad prieš mamą vykdomas tyrimas, nėra svari priežastis ištisus metus vaikui neleisti grįžti į namus.

Užimtumo tarnyba, įkurta pertvarkius Darbo biržą, į darbo rinkos pokyčius reaguos greičiau, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Toks yra visų mūsų, visuomenės, darbdavių lūkestis. Tarnyba turi būti kiekvienam aktuali, ar tai būtų darbo ieškantis žmogus, ar ką tik jį praradęs, ar darbdavys, ar savivaldybės. Ir šalia greičio tikimės ir kokybės, kad būtų paslaugos kokybiškos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministras.

Šeštadienį steigiamajame Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) suvažiavime pirmininko pavaduotoju išrinktas Elvinas Jankevičius vadina tai nesusipratimu, nes teigė nedavęs tam sutikimo. Šiuo metu premjero Sauliaus Skvernelio patarėju dirbantis E. Jankevičius BNS teigė neketinąs stoti nei į šią, nei į bet kurią kitą partiją. O išgirsti savo pavardę naujosios partijos vadovybėje jam buvo netikėta. „Mane kalbino, bendravau ir su Gediminu Kirkilu, ir su Juozu Bernatoniu.

Penktadienį Seime vyko konferencija, kurioje aptarta nuo 2014 metų vykdoma perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams eiga. Ši pertvarka sulaukė nevienareikšmio ją praktikoje įgyvendinančių asmenų įvertinimo. Konferencijoje dalyvaujantys socialinės globos namų vadovai, neįgaliųjų ir vaikų nevyriausybinių organizacijų vadovai negailėjo kritikos metų metus neišspręstoms problemoms.

Gydymo įstaigoms, mėgstančioms pasipelnyti iš pacientų prisimokėjimų, gresia niūrūs laikai. Svarstomas siūlymas taikyti baudas ligoninėms ir poliklinikoms, jei šios prašys pinigėlių už paslaugą, kuri pacientui turi būti atlikta nemokamai. Poliklinikoje ar ligoninėje anksčiau ar vėliau apsilankome visi, o ten mums atliekamos įvairios paslaugos, už kurias kartais tenka susimokėti. Ir dažnam pacientui net nekyla mintis, kad jis gydytojų gali būti apgautas.

Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė savo iškeltai iniciatyvai dėl lytinių nusikaltėlių registro bandys užsitikrinti premjero Sauliaus Skvernelio paramą. Parlamentarė kitą savaitę premjerui pristatys įvairių institucijų pateiktus siūlymus, kaip lopyti teisinės sistemos spragas, kad seksualinius nusikaltimus padarę asmenys neatsidurtų prie vaikų.

Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti, kodėl skiriasi į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų maisto produktų kokybė, aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nerodė iniciatyvos užkirsti tam kelią. Komisijai trečiadienį paaiškinimus pateiks buvęs tarnybos direktorius Jonas Milius. Tarnybai jis vadovavo nuo 2010 metų spalio, po ketverių metų buvo paskirtas antrai kadencijai, bet 2016 metų rugsėjį atleistas.

Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė neatsisako minties bendrame nusikaltimų registre išskirti atskirą lytinių nusikaltėlių sąrašą, nors dauguma institucijų atstovų išsako skeptišką poziciją. „Institucijos, kurios dirba su vaikais, jau nuo 2007 metų du kartus kėlė klausimą dėl lytinių nusikaltėlių išskyrimo iš bendro registro, kuris būtų plačiau prieinamas nei šiandien.

Seime pirmadienį bus tariamasi dėl seksualinių nusikaltėlių registro kūrimo. „Po pirmojo posėdžio, išklausę įvairias nuomones, gruodžio 4 dieną susitarėme susitikti parengę konkrečius siūlymus, ir po susitikimo priimsime galutinį sprendimą, kuriuo keliu einame toliau“, – BNS sakė idėjos iniciatorė parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seimas ketvirtadienį patvirtino, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovaus buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Teisės ir teisėtvarkos – „valstietė“ Agnė Širinskienė, Sveikatos reikalų – „valstietė“ Asta Kubilienė. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, 26 susilaikė.

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke išrinkta buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Už jos kandidatūrą trečiadienį buvo septyni komiteto nariai, vienas – prieš. Šį sprendimą dar turės patvirtinti visas Seimas. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai priklausanti R. Šalaševičiūtė komiteto vadovo pareigose pakeis socialdemokratą Algirdą Sysą.

Siekiant apsaugoti vaikus Seime svarstoma galimybė kurti seksualinių nusikaltėlių registrą ar juos išskirti į atskirą dalį šiuo metu veikiančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad seksualinių nusikaltimų registras galėtų būti plačiau prieinamas, nes dabartinio nusikaltimus padarusių asmenų registro informacija sunkiai pasiekiama.

Ketvirtadienį Seime buvo priimtas Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimas, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarys geresnes sąlygas slaugyti sergančius vaikus. Tėvai, kurių vaikai serga sunkiomis ligomis, galės slaugyti savo vaikus 180 dienų, o ypatingai sunkių ligų atveju bus sudaromos sąlygos slaugyti vaiką iki vienerių metų. Sunkių ligų ir ypatingai sunkių ligų sąrašą tvirtina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir LR Sveikatos apsaugos ministras.