Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė. Lietuvoje vis dar trūksta atliekų rūšiavimo įpročio, o į sąvartynus patenka per daug šiukšlių, kurios galėtų būti perdirbtos ir panaudotos kaip antrinė žaliava.
Aplinkosaugos informacijos centras skelbia, kad beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę – antrinės žaliavos: popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos, gumos liekanos, Tetra Pak pakuotės. Teigiama, kad visos šios atliekos gali būti sėkmingai perdirbamos antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse.
„Eko taško“ – atliekų surinkimo sistemos, kuri skirta gyventojams – generalinis direktorius Rimantas Gaudutis teigia, kad surinktos atliekos yra perdirbamos ir prikeliamos naujam gyvenimui.
„Pradėkime nuo stiklo: jei yra stiklo pakuotė, stiklo pakuotė ir gimsta. Nes čia jau yra grynai technologinis dalykas, stiklinės pakuotės gamintojams antrinio stiklo žaliava mažina daugelį sąnaudų. Jei kalbame apie kartoną – popierių, makulatūrą – tai popierius yra lengvai perdirbamas. Iš jos gali gimti dėžė. Kur yra mūsų, kaip „Eko taško“ privalumas, kad didžioji dalis PET butelių patenka iš gyventojų, iš namų ūkių. Ir jie, neturėdami santykio su žeme, su kitais produktais, yra pakankamai švarūs. Todėl dalis jo gali eiti į tokio paties butelio gamybą. Kita dalis eina į kitą pramonę, pavyzdžiui, pakavimo juostų gamybą. Arba padaromos granulės“, – pasakoja R. Gaudutis.
Iš perdirbto plastiko Lietuvoje gimsta maišai šiukšlėms, vamzdžiai, kibirai, statinės, stogo danga ir kiti produktai.
R. Gaudutis tvirtina, kad Lietuvoje surinktas aliuminio laužas dažniausiai perdirbti vežamas į užsienį. „Jis paprasčiausiai keliauja į lydymo krosnis ir iš tos skardinės tampa aliuminio lydinys. Ir daroma ta pati skardinė ar kiti produktai“, – LRT.lt sakė „Eko taško“ generalinis direktorius.
Jis pasakoja, kad „Eko taškas“ iš gyventojų pradėjo supirkinėti ir Tetra Pak pakuotes, kurios yra naudojamos, pavyzdžiui, pieno ar sulčių pakavimui.
„Ta pakuotė yra komplikuota, bet technologijos tobulėja, dabar dalis tos pakuotės – popieriaus masė – yra atitirpinama. Iš tos popierinės masės daromas tas pats popierius: rašomasis popierius arba kažkokia pakuotė. O visa kita – plastikas ir folija – yra panaudojama tam tikriems dalykams“, – teigia R. Gaudutis.
AB „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas pasakoja, kad iš antrinio popieriaus – makulatūros – pasaulyje yra gaminamas įvairus popierius: tualetinis popierius, laikraštinis popierius, rašomasis popierius.
„Mūsų atveju, mes gaminame popierių, kuris yra skirtas pakuotei. Jei kalbėtume apie mūsų motininę įmonę „Grigiškės“, tai jie iš makulatūros gamina sanitarinius popierius – tualetinį popierių, rankšluosčius ir t. t. Mes pačios dėžės negaminame, tik popierių, iš kurio kitos kompanijos gamina gofro dėžę“, – pasakoja A. Pasvenskas.
Lietuvos perdirbėjų mažai
Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ rinkodaros vadovas Naurimas Gringis sako, kad dažniausiai išrūšiuotos šiukšlės gabenamos perdirbti į užsienį, o Lietuvoje jų lieka mažai, nes, anot jo, mūsų šalyje perdirbėjų yra pakankamai nedaug.
„Dažniausiai yra parduodama į Vokietijos fabrikus, nes vokiečiai yra vieni iš pagrindinių, kurie supirkinėja ir tas žaliavas perdirba. Lietuvoje tų perdirbėjų nėra tiek daug ir apskritai jų nėra tokių didelių, kad su jais būtų galima bendradarbiauti, kad Lietuvoje vyktų tas atliekų perdirbimas. O užsienio rinkos jau seniai dirba tais klausimais. Tarkim, Vokietijoje tie fabrikai, kurie superka iš daugelio Europos šalių tuos visus plastikus, popierių, jie ilgai vykdo tą veiklą, todėl ir patogiausia su jais bendradarbiauti“, – tvirtina N. Gringis.
Paklaustas, kodėl atliekų perdirbimo verslas nėra išplėtotas Lietuvoje, „Ekonovus“ rinkodaros vadovas tvirtina, kad tam reikalingos labai didelės investicijos.
„Lietuva neseniai pradėjo domėtis tų atliekų perdirbimu, rūšiavimu. Dabar Lietuvoje vėl tokia nauja ekologijos banga, kad viskas visur yra eko. Ir manau, tikrai atsiras naujų [perdirbimo įmonių]. Atsiranda tų investuotojų iš užsienio, kurie nori investuoti Lietuvoje į sąvartynus, tas buitines atliekas rūšiuoti ir iš jų gauti naudą, o ne kaupti sąvartynus“, – pasakoja N. Gringis.
Atliekas rūšiuoja ir sąvartynuose
VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktoriaus Arūno Makausko teigimu, yra dvi atliekų rūšys, kurios turi būti surenkamos atskirai: tai elektros ir elektronikos atliekos bei pakuočių atliekos.
„Pats paprasčiausias, elementariausias būdas buvo tas, kad visos atliekos buvo surenkamos ir vežamos į sąvartynus. Tiesiog „perkeldavome už tvoros“, populiariai kalbant. Prieš dešimtmetį prasidėjo iniciatyvos, kad dalį atliekų reikėtų surinkti atskirai. Ir ta sistema yra vystoma. Yra reikalavimai nustatyti, kad nuo kitų metų šita sistema turi būti sureguliuota geresniu ir aukštesniu lygiu“, – tvirtina A. Makauskas.
Jis tvirtina, kad kiekviena prekė turi vienokią ar kitokią pakuotę, todėl gyventojai už tų atliekų tvarkymą sumoka jau pirkdami tą prekę.
„Sakykime, pirkdami geriamo vandens plastikinį buteliuką, jūs papildomai sumokate 1 centą, kad tam buteliukui surinkti būtų nupirkti konteineriai, kad tų buteliukų surinkimas būtų kompensuojamas surinkėjams ir kad jis patektų į perdirbimą. Jau šiandien taip yra, bet ta sistema turi būti išplėtota“, – LRT.lt sakė „Žaliojo taško“ komercijos direktorius.
Jis pasakoja, kad atskirai surinktos atliekos yra gana lengvai rūšiuojamos: stiklas vežamas į stiklo perdirbimo fabrikus, kur jie turi savo perrūšiavimo linijas. O popieriaus ir plastiko konteineriai vežami vietiniams rūšiuotojams. Nesurūšiuotos šiukšlės vežamos į sąvartyną. Tačiau, priduria A. Makauskas, yra tokių vežėjų, kurie turi savo atliekų perrūšiavimo įrenginius sąvartynuose.
„Jie tas nerūšiuotas atliekas atsiveža pas save, dalį jų deda ant rūšiavimo linijos ir ištraukia dalį antrinių žaliavų, kad sumažintų atliekų tūrį. Nes vežti 45 km į sąvartyną kainuoja labai brangiai. Tai tokiu būdu sumažinamas reisų skaičių ir taip sutaupomi pinigėliai. Tos iš mišraus srauto surinktos atliekos parduodamos rinkoje kaip antrinės žaliavos ir dar gaunama dalinė kompensacija, kad buvo atskirta dalis antrinių žaliavų. Reiškia, tai, kas atvažiavo į sąvartyną, nebūtinai į jį atsigula“, – tikina A. Makauskas.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus pavaduotojas gamybai Osvaldas Markevičius tvirtina, kad į sąvartynus atvežama per daug atliekų, kurias buvo galima perdirbti. „Mano manymu, žmonės yra per mažai suinteresuoti, sudominti ir apšviesti, trūksta rūšiavimo švietimo bendrąja prasme, antrinių žaliavų išrūšiavimas pirminiame komunalinių atliekų sraute šiandien yra nepatenkinamas“, – teigia O. Markevičius.
„Žaliojo taško“ komercijos direktorius A. Makauskas išskiria tris priežastis, kodėl dalis gyventojų nerūšiuoja atliekų.
„Pagrindinė nerūšiavimo priežastis yra tai, kad žmonės nesuvokia, kad jeigu atskirai surinktų dalį atliekų, už likusias reikės mažiau mokėti. Antras dalykas, įsivaizduoja, kad tai sudėtinga. Šalia šiukšlių kibirėlio pasistačius plastikinį maišiuką, galima [į jį rūšiuojamas šiukšles] surinkti, ir pastebėsite, kad plastikiniame maišelyje, į kurį jūs mesite pakuočių atliekas, per savaitę susidarys dvigubai didesnis kiekis atliekų negu kibirėlyje. Ir trečias argumentas, žmonės galvoja, kad iš to neturi tiesioginės naudos“, – vardija „Žaliojo taško“ komercijos direktorius.
Aušra JAKUBONYTĖ
