atliekų perdirbimas

Norėdama pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, Lietuva turi tris kartus padidinti atliekų perdirbimą ir jų panaudojimą naujų produktų gamybai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Viso labo 4 proc. mūsų ekonomikos yra žiedinė – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atliekos, kurias įmonės savo gamybos procese pagamina, šiukšlės, jos vis dar nepakankamai sugrįžta atgal į ekonomiką. (...) Siekiame, kad žiedinė ekonomika sudarytų bent 12 proc.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar perdirbtoms pakuotėms netaikyti taršos mokesčio.  Seimas paskutinį kartą balsuos dėl trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų, kuriais siūloma nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.

Vilniuje atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras. Dėl gaisro kai kur buvo uždarytas eismas, o gyventojams rekomenduota neiti iš namų. Kodėl įvyko gaisras ir ką daryti, kad tokios nelaimės nepasikartotų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė ir buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, visuomenininkė Olga Vėbrienė. Ponia Olga, sakėte, kad Lietuva išgyvena šiukšlių krizę.

Vienam šiukšlė, o kitam – aukso kasykla. Tokiu moto vadovaujasi vienas vyras Prancūzijoje, kuriantis įspūdingo grožio dirbtines gėles. Medžiagas gėlėms jis randa išmestas gatvėse ar paplūdimiuose. Įspūdingos gėlės yra pagamintos iš atliekų, kurias prancūzas Wiljamas randa Prancūzijos gatvėse ar paplūdimiuose. Vyras gėles kuria ne tik iš plastiko butelių – kitas, atrodytų, visiškai bevertes atliekas jis gali paversti meno kūriniais. „Pasilenkę galite rasti dešimtis cigarečių nuorūkų.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Jau ketverius metus Vilniaus Salininkų rajono gyventojai varsto aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, miesto valdžios duris prašydami pagalbos – tiesiai po jų langais išdygo sąvartynas, kuriame rūšiuojamos statybinės atliekos. Triukšmas, smarvė, dulkės tapo gyventojų kasdienybė. Salininkuose lankėsi ir situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Šiandien pradedama socialinė akcija „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ kviečia visos Lietuvos 9-11 klasių mokinius rinkti pavojingas atliekas – perdegusias dujošvytes lemputes bei senas baterijas ir atiduoti jas perdirbti. Akciją organizuoja ir vykdo: Elektronikos platintojų asociacija (EPA), krepšinio klubai Kauno „Žalgiris“ ir BC „Lietuvos Rytas“, UAB „Žalvaris“, VšĮ „Ekošviesa“ bei Lietuvos žurnalistų sąjunga. „„Mąstau. Rūšiuoju.

Augantis mokestis už šiukšlių išvežimą gyventojus verčia jas rūšiuoti. Deja, didžioji dalis daugiabučių gyventojų verčiau keiksnos komunalininkus, nei ryšis permainoms. Tačiau kai kuriems panevėžiečiams šiukšlės yra galimybė prisidurti prie pensijos ar pašalpos. Užsidirba iš antrinių žaliavų Antrinių žaliavų punktuose superkama ne tik makulatūra, stiklo duženos, plastikinė tara, bet ir buitinė technika ir elektronika, mašinų akumuliatoriai.

Kiekvienas iš mūsų kasdien „pagaminame“ ne vieną kilogramą biologiškai skaidžių atliekų. Jas sudaro maisto likučiai, medžių lapai, nupjauta žolė ir panašios šiukšlės. Dar didesnius tokių atliekų kiekius išskiria pramoninė gamyba: skystos ir kietos maisto atliekos, dumblas, srutos, gyvulių mėšlas ir t.t. Deja, nedaugelis įvertiname, kokio dydžio žalą aplinkai darome, neatskirdami šių atliekų ir išmesdami jas į bendrą šiukšlių konteinerį.

Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga. Dalyvauja eksperimente Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc.

Lietuvoje nuo šiol aplinkos tarša ir gamtai daroma žala turėtų sumažėti, nes mūsų šalyje pradedami supirkinėti panaudoti galvaniniai elementai (nešiojamosios baterijos). Jų supirkimo kaina - 2 litai už 1 kg. Antradienį Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos.

Praėjus vos mėnesiui nuo „Tetra Pak“ sulčių pakuočių žaidimo, skatinančio moksleivius rūšiuoti atliekas, pradžios, visų dalyvaujančių mokyklų surinktų pakuočių bendras aukštis viršijo 1 kilometrą (tikslus aukštis yra 1280,67 metro). Šiai dienai moksleiviai jau yra surinkę 6292 tuščias sulčių pakuotes. Iš viso žaidime dalyvauja 3630 mokinių iš 121 mokyklos.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Akcija „Darom“ šį kartą šalies gyventojus kviečia specialiame žemėlapyje žymėti labiausiai užterštas Lietuvos vietas. Tai gyventojai gali padaryti iki pirmadienio. Tikimasi, kad šalies gyventojai interneto svetainės mesdarom.lt specialiame žemėlapyje pažymės per tris tūkstančius užterštų Lietuvos vietų.

Kovo 31 dieną Seimas pritarė Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, numatančiam galimybę fiziniam asmeniui apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas sutarties pagrindu pasirinktinai: už faktinį atliekų kiekį arba pagal gyvenamojo būsto plotą, arba pagal būste registruotų gyventojų skaičių. Už minėtą pataisą balsavo 52, prieš – 5, susilaikė 26 Seimo nariai. Deja, šiems, visuomenei reikalingiems pakeitimams, kol kas dar neuždegta žalia šviesa.

Aplinkos ministerija neskuba išsiaiškinti, kiek šalyje sukaupiama brangių elektroninių atliekų, tačiau jau suskaičiavo, kiek milijonų gautų įvedusi jų surinkimo mokestį. Daugelis gyventojų neturi kur dėti sugedusių ar atgyvenusių elektroninių prietaisų – jie išmetami į konteinerius, paliekami pakelėse ar pamiškėse. Lietuvai nesiseka įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) pradės įsisavinti 46,3 milijono litų Europos Sąjungos paramą. Centro vadovas Raimundas Jakutis neseniai įsiliejo į socialdemokratų gretas, nes būtent socialdemokratai jį paskyrė ŠRATC direktoriumi. O kieno rankos žarstys gautus milijonus? Didis žmogus Už 46,3 milijono litų Aukštrakiuose planuojama statyti šiukšlių perdirbimo gamyklą. ŠRATC skelbs konkursą ir objekto operatoriui, ir statybos rangovui.

LNK laida „KK2“ praneša, kad Vilniuje ir Klaipėdoje ketinama statyti naujas milžiniškas atliekų deginimo gamyklas. Kadangi mūsų šalis tokiam žingsniui nepasirengusi, atliekų naikinimas gali kelti mirtiną pavojų tūkstančiams Lietuvos gyventojų. Kam Lietuvai reikalingos dar dvi naujos atliekų deginimo gamyklos? Teigiama, kad sumanytas planas iš aplinkinių valstybių gabenti atliekas į Lietuvą ir čia jas naikinti.

Skaičiai rodo, kad Lietuvoje perdirbama tik 8 proc. atliekų. Pasak specialistų, valdžia tam neskiria pakankamai dėmesio. Ketvirtadienį Druskininkuose prasideda dviejų dienų Atliekų tvarkymo forumas, kuriuo siekiama diskutuoti kaip gerinti tokią padėtį, praneša Lietuvos radijas. Per kelis šimtus savivaldybių, gamintojų, atliekų tvarkymo įmonių atstovų ir kitų specialistų forume svarstys, ką būtina padaryti, kad sumažėtų komunalinių atliekų kiekiai, kurie patenka į sąvartynus.

Londono Goldsmito universiteto paskutiniojo kurso studentas, dizaineris Oliveris Bishopas-Youngas plačiajai visuomenei pristatė intriguojantį projektą - “Skipwaste”. Idėjos esmė – nestandartinis šiukšlių konteinerių panaudojimas. Kurdamas projektą, Oliveris Bishopas-Youngas panaudojo medžiagas, kurios taip pat buvo imamos iš sąvartyno. Šiuo įdomiu kūriniu jaunasis dizaineris norėjo įrodyti, kad perdirbus atliekas, jos gali labai praversti gyvenime.