plastikas

Po daugiau nei mėnesį trukusių tyrimų Skaidiškėse esančių plastiko perdirbimo įmonių „RetroPlast“ ir „EcoPerdirbimas“ teritorijose sveikatos specialistai nustatė daugybę pažeidimų. Pasak specialistų, įmonės ne tik tris kartus viršijo leidžiamą kvapų normą, bet ir neteisėtai gamino plastiko granules. Taip pat laikė susikaupusį nuotekų dumblą, kuris greičiausiai skleidė smarvę visoje gyvenvietėje.

Naujajame tyrime nustatyta, kad beveik 200 cheminių medžiagų, susijusių su krūties vėžiu, naudojamos maisto pakuočių ir plastikinių indų gamyboje. Dešimtys šių kancerogeninių medžiagų gali lengvai patekti į žmogaus organizmą, skelbia CNN.

Pamažu artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugėja ir žmonių, kurie tvarko ir lanko artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, kapinių atliekų kiekiai šiuo laikotarpiu šokteli kone dvigubai.

Remiantis 2024 m. vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. gyvūninių ir augalinių baltymų mėginių rasta mikroplastiko – mažyčių polimerų fragmentų, kurių dydis gali svyruoti nuo mažiau nei 5 milimetrų iki 1 mikrometro. Viskas, kas mažesnė nei 1 mikrometras, yra nanoplastikas, kuris turi būti matuojamas milijardinėmis metro dalimis. Pasak 2021 m. tyrimo, net vegetarai negali nuo to pabėgti.

Populiarėja neįprasta Taivano virtuvė, kurioje iš vieno ingrediento galima pagaminti daug įvairių gaminių. Vienas iš daiktų, kurį galima pasigaminti – tai perdirbto plastiko akiniai nuo saulės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Mergina iš maišelio traukia įprastus plastikinio butelio kamštelius ir deda juos ant svarstyklių. Taip prasideda neįprasto „patiekalo“ gaminimo procesas.

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.

Seimas nusprendė nuo kitų metų gegužės pradžios uždrausti viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose neatlygintinai dalinti vienkartinę pakuotę, sudėtyje turinčią plastiko. Šias „laisviečio“ Kasparo Adomaičio teiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas po priėmimo palaikė 94, du prieš buvo ir 18 parlamentarų susilaikė.

Jei nenorite gerti galimai toksiškų cheminių medžiagų, siūlome saugoti vandens buteliuką nuo saulės. Nauji tyrimai parodė, kad saulės spindulių veikiami plastikiniai vandens buteliai suyra ir išskiria daug įvairių lakiųjų organinių junginių (LOJ), skelbia portalas „IFL Science“. LOJ – tai cheminės medžiagos, kurios lengvai garuoja kambario temperatūroje ir kurių galima rasti daugelyje produktų, įskaitant degalus, tirpiklius, dažus ir valymo priemones.

Ar žinojote, kad plastikas, kurį naudojate kasdien, gali būti kenksmingas jūsų sveikatai? Visuomeninė organizacija „Išsaugokim žemę” pateikė priežastis, kodėl reikėtų vengti plastiko bei kaip išvengti neigiamo poveikio. 5 svarbios priežastys, kodėl reikėtų vengti plastiko: Toksiški priedai. Plastikiniuose gaminiuose dažnai yra priedų, tokių kaip, organofosfatinių antipirenų, ftalatų pakaitalų ir bisfenolio, kurie gali būti toksiški.

Seime kelią skinasi pataisos, kad nuo šių metų lapkričio maitinimo įstaigose, masinių renginių metu ir paplūdimiuose nebeliktų vienkartinių indų iš plastiko. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę pritarė tokioms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.  „Viešojo maitinimo įstaigos turės pasirūpinti kitokiais indais“, – BNS sakė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Maisto saugumo ekspertė įspėja apie pavojų sveikatai, geriant šiltą vandenį iš plastikinio buteliuko – jame gali būti toksiškų cheminių medžiagų. Svarbu pakankamai gerti skysčių, ypač vasaros mėnesiais. Jei to nedarote, galva gali svaigti ar skaudėti bei atsirasti kitų nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Todėl labai svarbu, kad vandenį gertumėte reguliariai visą dieną. Kai esate ištroškę ir skubate, gali kilti pagunda tiesiog griebti pirmą pasitaikiusį butelį vandens.

Nors daugelis apie tai nesusimąsto, plastiko gaminiuose aptinkamas ne vienas toksiškas priedas, todėl svarbu mokėti juos atpažinti ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo jų poveikio. Kauno savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino naudinga informacija apie tai, kaip išvengti neigiamo plastiko poveikio. Toksiškas poveikis gali sukelti net vėžį „Apskaičiuota, kad plastiko gamybai naudojama apie 13 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių dažniausi monomerai, pagalbinės medžiagos ir priedai.

Maisto gaminimas – kasdienė veikla, kuriai reikia nemažai laiko, o kartais jo paprasčiausiai nebūna, todėl daugelis šildo maistą mikrobangų krosnelėje. Tačiau ekspertas įspėja šiukštu nedėti vieno daikto į mikrobangų krosnelę, kitaip gali laukti liūdnos pasekmės. Nors tai nėra nesaugu, jei laikomasi visų instrukcijų, yra vienas įprotis, kurį turi nemažai žmonių ir kuris gali būti pavojingas jūsų sveikatai, rašo express.co.uk.

Praėjo daugiau nei pusė metų nuo liepos 1 dienos, kai visiems šalies prekybininkams buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius. Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja šio pokyčio rezultatus – antrąjį 2023-ųjų pusmetį labai lengvų vienkartinių plastiko maišelių pirkėjai sunaudojo 50 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais.

Maždaug 80 proc. gyventojų Jungtinėje Karalystėje turi mikrobangų krosnelę. Šiuo standartiniu maisto ruošimo prietaisu galima paruošti daugybę patiekalų – nuo jau pagamintų patiekalų iki keptų bulvių. Mikrobangų krosnelės yra daugelyje virtuvių, tačiau daugelis britų nežino, kad yra tam tikrų daiktų, kurie gali atrodyti saugūs ir kurių niekada nereikėtų dėti į šį populiarų prietaisą.

Daugelis žino apie milžinišką plastiko žalą gamtai, dėl kurios šalys imasi drastiškų sprendimų. Tarp jų – plastikinių maišelių apmokestinimas, draudimas prekiauti plastikiniais šiaudeliais, indais ir kt. Vis tik kai kuriems kliūna, anot jų, nelogiškai naudojami plastikiniai įpakavimai. Nemažai žmonių visame pasaulyje dalinosi nuotraukomis, kuriose matomas popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje. Vieniems tai kelia pasipiktinimą, kiti tikina, kad kitos alternatyvos tiesiog nėra.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė. „Kapai tiesiogiai susiję su gyvenimo ir mirties ratu, todėl ir gėlės turėtų būti natūralios.

Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų. „Esame tikri, kad Švedijos gyventojai savo kasdieniame gyvenime plastikinius maišelius naudoja atsakingai, tad nėra jokios priežasties, kodėl už juos turėtų papildomai mokėti“, – STV transliuotojai sakė klimato ministrė Romina Pourmokhtari.

Didelė dalis atliekų, buvusių gaisro zonoje „Ecoservice“ nenukentėjo, rūšiavimo įmonė rengia pasekmių šalinimo planą ir atsiprašo gyventojų už patirtus nepatogumus. „Suprantame, kad gesinimo veiksmai sukėlė nepatogumų gyventojams, dėl to labai apgailestaujame ir atsiprašome. Šiuo metu kartu su ugniagesių komanda perkrauname atliekas ir supilame vandeniu, kad neatsirastų naujų židinių.

Baigiantis pirmam mėnesiui, kai reikia mokėti už vienkartinius plastikinius maišelius, prekybininkai skelbia – tokių maišelių sunaudojimas sumažėjo kartais. Vienuose prekybos tinkluose jų sunaudojama perpus, o kituose – 3 ar 4 kartus mažiau nei iki apmokestinimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors tenka už vienkartinį plastikinį maišelį mokėti centą, kai kurie žmonės juos ir toliau ima ne po vieną.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti švedė Alicia Amira kosmetinei chirurgijai išleido beveik 100 000 svarų sterlingų (117 116 eur), siekdama tapti plastiškiausiu žmogumi-lėle pasaulyje bei pasidalijo nuotrauka, kaip atrodė anksčiau. 31-erių metų švedė Alicia Amira, kuri dabar gyvena Juntinėje Karalystėje, sakė, kad jos tikslas  yra tapti plastikiškiausiu žmogumi-lėle planetoje.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė kai kurių parlamentarų siūlymui nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastiko ir PET pakuočių atliekomis atleisti verslą su sąlyga, jei jos bus perdirbtos, tačiau Seimui siūlo metais pavėlinti naujos tvarkos įsigaliojimą ir ją taikyti nuo 2025 metų. Tokia Vyriausybės išvada, kuria iš esmės pritarta siūlomoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, bus teikiama Seimui.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Visame pasaulyje žmonėms stengiantis kuo labiau saugoti gamtą neatsilieka ir mūsų tautiečiai. Tik lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų ko nors išskirtinio. Vienos Klaipėdos mokyklos mokiniai ragina atsisakyti plastikinių vadovėlių aplankalų, o „Maisto banko“ savanoriai sugalvojo kaip antram gyvenimui prikelti nebereikalingus stiklainius. Klaipėdos licėjuje – matematikos pamoka dešimtokams. Paaugliai rodo paskutinius turimus plastikinius aplankalus knygoms, sąsiuviniams bei pratyboms.

JAV kilus gaisrui didelėje plastiko perdirbimo gamykloje valdžia evakavo 2 tūkst. netoliese gyvenančių žmonių. Oras apylinkėse užterštas nuodingomis medžiagomis, praneša CNN. Antradienį Ričmonde (Indianos valstija) kilo milžiniškas gaisras plastiko atliekų perdirbimo gamykloje. Iš pradžių užsidegė sunkvežimio priekaba su plastiku, o vėliau ugnis persimetė ant šalia esančio kalno šiukšlių ir aplinkinių pastatų.

Daugelis iš mūsų virtuvėje turi spintelę, perpildytą plastikinių indelių, kuriuose laikome maisto likučius. Tačiau didėjant informuotumui apie plastiko žalą sveikatai ir aplinkai, kyla klausimas: ar saugu naudoti plastikinius maisto laikymo indelius? Tik 9 proc. visų plastiko atliekų yra perdirbama. Vis labiau aiškėja tikroji šios pigios medžiagos kaina – tai prisideda prie klimato šiltėjimo ir teršia planetą mikroplastiku, kuris patenka į organizmą, maistą ir aplinką.

Seime ketvirtadienį vyks diskusija apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą Lietuvoje, bus aptariami šio sektoriaus laukiantys pokyčiai.   Kauno Technikos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas įspėja, kad degint iskirtų komunalinių atliekų sraute yra milžiniški pakuočių kiekiai. „Praktiškai pusė kiekio pagal tūrį yra pakuočių atliekos.

Anglija nuo spalio paskelbs plačios apimties vienkartinio plastiko draudimą, įskaitant lėkštes ir stalo įrankius, siekdama apriboti jų žalingą poveikį aplinkai, šeštadienį pranešė vyriausybė. Naujieji teisės aktai taip pat apims vienkartinius padėklus ir tam tikrų tipų polistireno puodelius bei indus maistui, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak departamento, Anglijoje per metus sunaudojama apie 2,7 mlrd.

Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Apie tai rašo naujienų portalas „Made In Vilnius“. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Prekybos tinklas „Iki“ nuolat siekia tvarumo tikslų ir įgyvendina kasdienės veiklos pokyčius, kad kaip įmanoma labiau prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo. Vienas iš tokių žingsnių – juodojo plastiko pakuočių kulinarijos gaminiams ir salotoms atsisakymas, nes šios rūšies plastikas yra sunkiau atpažįstamas kaip tinkamas perdirbti.

Iki šiol visame pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitęs plastiko vartojimas prekybos vietose, ypač daug sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. Tačiau kai kurie tinklai plastikinių maišelių neatsisako – mano, kad pakaks ir alternatyvų. Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.

Pamokanti nedidelio vėžlio gelbėjimo istorija iš Argentinos. Žvejų sugautas vėžlys buvo pririjęs tiek plastiko atliekų, kad veterinarai net kelias dienas stebėjosi, kiek gali tilpti nedideliame jo pilvelyje.

Laisvės partijos idėja apmokestinti ploniausius maišelius ir šitaip gelbėti plastiku užterštą gamtą, pasiekė Seimą. Parlamentarai ėmėsi svarstyti, ar drausti parduotuvėms nemokamai dalyti itin populiarius maišelius, o to nedarančias prekybos vietas bausti tūkstantinėmis baudomis. Kiek centų galėtų kainuoti maišelis, politikai nesiūlo. Visgi, nors nemažai pirkėjų neprieštarautų susimokėti ir svarsto, kad maišelių imtų mažiau, kiti tvirtina, kad nėra kito pasirinkimo.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Antroje pagal plastiko taršą pasaulyje – Indonezijoje – aplinkosaugininkai nusprendė sukurti plastiko taršos muziejų. Ir jiems prireikė vos trijų mėnesių, kad sugalvotų ir nuo nulio sukurtų lauko muziejų iš 10-ies tūkstančių pakrantėse ir upėse rastų plastiko šiukšlių.  Plastiko butelių tunelis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šviesi, spalvinga idėja įrengti neįprastą vietą madingoms nuotraukoms. Butelių tunelis lankytojus kviečia Indonezijos Gresiko mieste, rytinėje Javos provincijoje.

Plastiko problema darosi vis opesnė ir labiau pastebima. Brazilijos Rio de Žaneiro gyventojo popietę paplūdimyje sudrumstė vėžlys, įsipainiojęs į plastiko gniaužtus. Rio de Žaneiro paplūdimyje pensininkas Antonio išvydo širdį veriantį vaizdą. Jis lipo vandenin tikėdamasis išgelbėti vėžliuką iš plastikinio maišo pančių. Deja, nesėkmingai – vėžlys buvo jau nebegyvas. „Pamatęs šį vaizdą aš nuliūdau, bandžiau išgelbėti vėžlį.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad Lietuvoje būtų draudžiama prekiauti daugeliui įprastais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais, lazdelėmis balionėliams ir panašiomis prekėms. Taip, anot aplinkos ministro, siekiama sumažinti gamtoje atsiduriančio vienkartinio plastiko kiekį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui antradienį pateikė įstatymų pataisas, kuriomis būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva.

Po metus trukusių bandymų, duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iki šiol naudotą 30 mikronų plėvelę pakeičia plonesne – 25 mikronų. Šis sprendimas leidžia ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas. „Mantinga“ visais laikais siekė tobulinti procesus ir iki šiol sėkmingai diegia naujoves gamybos grandyje.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos, pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

Husaifos parduotuvėlėje Džakartos mieste Indonezijoje darbuojasi kiti pardavėjai – atvykę vyrukai papildo jos muilo, aliejaus ir kitų prekių atsargas. Juos išsikviesti tereikėjo keleto paspaudimų telefone, mat vaikinai dirba Siklus startuolių kompanijoje, kuri į namus pristato įvairias namų ūkio priemones  – klientai teturi būti pasiruošę savus indus joms supilti. „Tai labai praktiška, patogu ir netgi pigiau, nei produktus pirkti iš parduotuvės.

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ atsisako plastikinių maišų, kuriuose pirkėjams pristato užsakymus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Klientams artimiausiu metu nebereikės rinktis pakuotės – visi užsakymai bus išvežiojami popieriniuose maišuose. Įmonė siekia ženkliai sumažinti pakavimo procese naudojamo plastiko kiekį, todėl kartu mažina ir vienkartinių maišelių naudojimą.

Vis labiau populiarėjant žaliajam kursui Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai pernai susitarė, kad 2021–2027 metų bendrijos biudžetą papildys naujo plastiko mokesčio pajamos. Tokio sprendimo tikslas kilnus ir aiškus – skatinti valstybes nares mažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis, kurios, beje, per pandemiją dar labiau išaugo. Daugelis gyventojų irgi tai pastebėjo – rūšiuojamų atliekų konteineriai karantino metu pripildomi labai greitai.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.