„Pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje yra skiriamas tikrai labai rimtas dėmesys. Ką noriu pabrėžti – net ir tarptautiniu mastu, esu ne kartą konstatavęs ar raginęs tiek europarlamentarus, tiek kitų šalių ministrus, kad privalome sukurti bendrą tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Šapoka.
„Matome, kad pastarieji įvykiai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek kitose šalyse turi labai ryškų tarptautiškumo pobūdį, dėl to būtinas bendras ES atsakas“, – teigė ministras.
Pasak V. Šapokos, situacija Lietuvoje yra nepalyginama su Latvijos ir Estijos, kur buvo stambaus pinigų plovimo atvejų.
„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, ji nelygintina su Latvija ir Estija. Šiuo atveju nieko panašaus Lietuvoje nėra užfiksuota. Turint omenyje, kad plečiantis finansinių technologijų sektoriaus raidai, turime visada prisiminti, kad nusikaltimus daro ne technologijos, o labai konkretūs žmonės, ir situacijos Latvijoje ir Estijoje tai patvirtina. Jeigu atsiras bandymų sieti šią istoriją ir bandyti gauti politinių taškų, kišant pagalius Lietuvos pažangai šitoje srityje (fintech – BNS), manau, tai būtų mažų mažiausiai nesusipratimas“, – sakė V. Šapoka.
Švedijos televizija SVT pranešė, kad „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas į beveik dešimtmetį trukusias pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijoje schemas.
Pasak televizijos, pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
