Rinkimų kampanijas pradėjusios politinės partijos ir pavieniai kandidatai turėtų atkreipti dėmesį ir į mokesčių voratinklius, kuriuose įvelti kūrybos žmonės, ragina atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
„Praėjusio mokesčių pakeitimo pasekmes atlikėjai jaučia ištisus 4 metus, – teigė ji. – Esame iš savo narių ir girdėję, ir patys darę eksperimentą, kai Mokesčių inspekcija tuo pačiu klausimu gali pateikti ne vieną skirtingą išaiškinimą.“
A. Masalskytės teigimu, tokia padėtis yra ne tik sunkiai suprantama, bet ir nenormali, todėl rinkimuose dalyvaujančios partijos turėtų aktyviau kalbėti apie autoriams ir atlikėjams taikomus mokesčius.
Muzikantai pasislėpė?
Štai nors dabartinė valdžia sugriežtino autorinių sutarčių praktiką norėdama eliminuoti nesąžiningus darbdavius, atlikėjai tikina, kad įsigaliojus tokiai tvarkai mokesčius slepiančiųjų kaip tik padaugėjo. „Kai dabar tokia tvarka, aš garantuoju, kad valstybė ir toliau negaus jokių mokesčių iš mano pažįstamų muzikantų“, – aiškino elektroninės muzikos prodiuseris Markas Splinteris.
Jo vertinimu, šiandien Mokesčių inspekcijos statistika turėtų atrodyti šiurpiai – Lietuvoje oficialiai atseit turėtų nebesimatyti grojančių ir kuriančių muzikantų. „Situacija tokia, kad kartais yra pigiau pasikviesti muzikantą iš Anglijos ir jam sumokėti grynais, kad jis pajamas deklaruotų ten. Bet tuomet čia niekas nieko negauna“, – sakė M. Splinteris.
Per neformalų atlikėjų ir Mokesčių inspekcijos susitikimą asociacijos AGATA tarybos narys Andrius Kulikauskas tikino netgi biudžetinėse įstaigose susidūręs su atvejais, kai vengiama komplikuotos mokesčių tvarkos. „Pasirodo, koncertą galima apiforminti kaip paprastą buitinį ūkinį darbą, sakykime, atlyginimą nurodant staliui“, – teigė jis.
Maža to, bendrąją mokesčių tvarką praktiškai tenka taikyti individuliai, tai yra kiek žmonių – tiek ir mokesčių sistemų. „Inspekcijos darbuotojams irgi kartais sudėtinga viską suprasti, – pripažino Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Tomas Šileika. – Čia pirmiausia yra klausimas politikams.“
Mokesčių inspekcija kartu AGATA pabrėžia, jog Lietuvos atlikėjams rūpi jų mokestinės pareigos, tačiau čia kyla daug neaiškumų. „Suvokdami atlikėjų situaciją stengsimės visokeriopai padėti, konsultuoti ir paaiškinti siekiant įvykdyti mokestines prievoles“, – teigė T. Šileika.
Opozicija: mokesčiai painūs
Tuo metu ne visos ateinančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos identifikuoja atlikėjų ir mokesčių rinkėjų užčiuopiamas problemas.
Savo rinkimų programos dalyje, skirtoje kultūrai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai akcentuoja, kad „nepaisant problemos įsisenėjimo, kultūros darbuotojų statuso ir atlyginimo už kultūrinį darbą problema nėra patenkinamai išspręsta“. Tačiau partija neaiškina, kaip kultūros darbuotojus ir kūrėjus paveikė pakeista mokestinė aplinka – ji daugiausia kalba apie finansinę drausmę.
Dabartinės apmokestinimo padėties nekomentuoja ir į rinkimus einantis Liberalų sąjūdis, bet ketina siūlyti „teisės aktų pataisas, sudarančias palankesnę kultūrai mokesčių aplinką“.
Tuo metu Socialdemokratų partija mokesčių klausimą savo rinkimų programoje aiškiai identifikuoja žadėdama „kompleksiškai peržiūrėti ir ištaisyti mokesčių sistemos deformacijas kultūros ir meno srityje“.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ atkreipia dėmesį į bendrą mokestinę aplinką ir ketina subalansuoti „painią, neskaidrią ir dviprasmiškas situacijas sukuriančią mokesčių sistemą“ bei „įvesti aiškią, paprastą verslo apmokestinimo sistemą, skatinančią mokesčius sumokėti, o ne juos slėpti“.
Darbo partija apie kultūros mokesčius nekalba, užtat žada šviesti „visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais“. Liberalų ir centro sąjunga akcentuoja kultūros konkurencingumą, bet mokesčių klausimą apeina.
Net jei naują Seimą formuosiančios partijos negrįžtų prie atlikėjams taikomų mokesčių ir jų nepadarytų paprastesnių, A. Masalskytė primena, kad rasti kelią iš jų painiavos padeda asociacijos AGATA informacinis centras.
