Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos.
Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.
Pietų Europa - skolose
Europos sąjunga, kuriai priklauso ir Baltijos šalys, iš recesijos išlipo anksčiau, tačiau ne visa. Kai kurios šalys šiemet krito į dar didesnę duobę. Didžiulis nuosmukis ištiko Graikiją. Dėl šalies BVP dydžiu beveik siekiančios ar viršijančios valstybės skolos kenčia ir kitos Pietų Europos šalys, tokios kaip Italija ir Portugalija.
Valstybės skolos tapo susirūpinimo objektu daugeliui sąjungos valstybių, tačiau jos labiau kamuoja Pietų, o ne Rytų Europą - pagal valstybės skolos dydį Baltijos šalys yra ES „uodegoje": Estijos valstybės skola - mažiausia ES, Lietuvos - ketvirta nuo pabaigos. „Labiau Baltijos šalys galėtų susirūpinti dėl valdžios sektoriaus biudžeto deficito - nors jis ir mažesnis nei Didžiosios Britanijos, Airijos ar Ispanijos, tiek Latvija, tiek Lietuva yra pirmajame dešimtuke pagal šio deficito dydį", - sakė „Nordea Markets" analitikė Annika Lindbladt.
Prošvaistės eksporto rinkose
Baltijos šalims „Nordea" analitikai siūlo atsisukti į eksportą. „Baltijos šalys tradiciškai eksportuoja į rinkas, kurios šiuo metu yra augančios: Rusiją, Skandinaviją, Vokietiją. Didžiausia rizika Europos eksportuotojams - Graikija ir rizikingesnės Pietų Europos šalys - Baltijos šalių iš esmės neliečia, nes eksportas į jas sudaro labai nedidelę dalį eksporto portfelyje", - kalbėjo A. Lindbladt. Lietuva į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją eksportuoja apie 3 proc. savo išvežamų prekių, Estijos ir Latvijos eksportas į šias šalis sudaro vos apie 2 proc. jų eksporto.
„Pietų Europos nuosmukis Baltijos šalims turės nebent visiškai nedidelę įtaką. Užtat pagrindinės šių šalių eksporto rinkos atsigauna", - sakė analitikė. „Nordea Markets" teigimu, Rusija, kuri yra viena iš 3 pagrindinių eksporto partnerių visoms Baltijos šalims, šiemet atsigaus stipriai, ir po 7,9 proc. pernai siekusio BVP nuosmukio šiais metais turės apie 6 proc. augimą. Sulėtėjęs iki 4,5 proc., jis tęsis ir kitąmet. Mažėjant bedarbystei, po truputį atsigaus Rusijos vidaus vartojimas - „Nordea" prognozuoja, kad šiemet jis turėtų pirmą kartą po stipraus daugiau kaip metus trukusio nuosmukio pradėti augti. Eksportas į Rusiją sudaro 9,3 proc. Estijos, 10 proc. Latvijos ir 13,2 proc. Lietuvos eksporto.
Kitos pagrindinės Estijos eksporto partnerės - Švedija ir Suomija - šiais metais taip pat augs, tik kiek kukliau, atitinkamai 2,8 ir 2,7 procento. Trečioji pagal perkamų eksporto prekių dalį Lietuvos partnerė Vokietija taip pat turėtų iš lėto augti, šiemet ir kitąmet jos augimas, pasak „Nordea", sieks 1,6 ir 1,9 procento. „Gera žinia apie Vokietiją yra ta, kad joje vidaus vartojimas laikosi palyginti aukštame lygyje, ir Lietuvos eksportas į šią šalį nuo pirmos 2009-ųjų pusės ūgtelėjo", - sakė A. Lindbladt.
Eksporto srityje ir toliau liūdniausiai atrodo Latvija, daugiausia savo prekių išvežanti į kaimynines Estiją ir Lietuvą, o geriausiai - Estija, beveik pusę prekių ir paslaugų eksportuojanti į Skandinaviją ir Rusiją ir turinti šviesias perspektyvas nuo ateinančių metų įsivesti eurą.
Vidaus vartojimas turėtų atsigauti?
Vidaus vartojimas Baltijos šalyse rodo tam tikrus atsigavimo ženklus: visose trijose ir toliau kyla vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris dabar aukščiausias Esijoje, o žemiausias - Lietuvoje, atsiranda infliacijos požymių (Estijai šiemet prognozuojama 0,5 proc, infliacija, Lietuvoje šis rodiklis pasieks 0,5 proc. kitąmet), tik Latvijoje ir šiemet, ir kitąmet tęsis defliacija.
Vis dėlto galimybę vidaus vartojimui atsigauti ir toliau stabdo didelis bedarbystės lygis, Baltijos šalyse siekiantis nuo 18 proc. (Lietuva) iki 22 proc. (Latvija), ir atlyginimų mažėjimas. Todėl mažmeninė prekyba visose Baltijos šalyse vis dar yra labiausiai smukusi per pastaruosius 10 metų.
Kita vertus, tam tikrą vidaus vartojimo atsigavimą galėtų rodyti po truputį augantis gyventojų skolinimosi rodiklis. Latvijoje ir Estijoje bankų išduotų paskolų dalis jau stipriai priartėjo prie 100 proc. šalių BVP, o Lietuvoje perlipo 70 proc. BVP ribą.
„Nordea" prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 0,5 proc., Estijos - 1,2 proc., o Latvijos ekonomika vis dar smuks (2 proc.) - jos augimas prasidės tik 2011-aisiais. Kitąmet sparčiausiai augs Estija - 4 proc., o Lietuvai ir Latvijai bankas prognozuoja vienodą, 3 proc., augimą.
