baltijos šalys

Jeigu Lietuvą užpultų Rusija, Lietuvos ginkluotosios pajėgos turėtų ginti ne tik savo teritoriją. Baltijos regiono saugumas labiausiai priklausytų nuo Dauguvos upės linijos apgynimo, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tai reiškia, kad prasidėjus karui su Rusija Lietuva turėtų kovoti pietryčių Latvijoje, Daugpilio miesto ašyje. Lietuvos gynybinės galios tyrimo metu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“.  Planuojama, kad investicijos į didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“, kuriame bus keturios gamyklos ir du mokslo centrai, statybas per artimiausią dešimtmetį sieks apie 7 mlrd. eurų, čia bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Niujorke su Lenkijos, Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė regiono saugumo, paramos Ukrainai, derybų dėl taikos klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi akcentavo, kad Ukrainos pergalė yra kelias regiono ir visos Europos saugumo link, todėl būtina ir toliau tęsti bendras pastangas konsoliduojant paramą Ukrainai bei išlaikant šį klausimą sąjungininkų dėmesio centre.

„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų ​​vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio. „Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis.

Baltijos šalių generaliniai prokurorai ketvirtadienį prasidėjusiame kasmetiniame susitikime aptarė problemas, su kuriomis susiduriama tiriant nusikaltimus dėl tarptautinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijai pažeidimų, sankcijų apėjimo schemas.

Lietuva mini Baltijos kelio 35-ąjį jubiliejų. Pėsčiomis ir dviračiais tautiečiai lanko Baltijos kelio maršruto vietas, vyksta specialios parodos ir koncertai. Baltijos kelio sukaktį mini ir Pasvalyje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai. Renginių dalyviai kalba, kad Rusijai tebepuolant Ukrainą Baltijos kelio idėjos vėl tampa aktualios.

Savaitgalį Baltijos šalių premjerai Klaipėdoje ir Palangoje neformaliai aptarė regiono saugumą, NATO atgrasymo stiprinimą bei sankcijų Rusijai griežtinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime, kuriame dalyvavo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina bei Estijos premjeras Kristenas Michalas, buvo pažymėta būtinybė stiprinti priešakinę gynybą rytiniame flange, aktyviai dirbant kartu su Vokietija, Kanada ir Jungtine Karalyste.

Baltijos šalių premjerai šeštadienį rengia neformalų susitikimą Klaipėdoje ir Palangoje. Jame dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos vyriausybės vadovas Kristenas Michalas.  Kokius klausimus ketina aptarti trijų šalių Vyriausybių vadovai, neskelbiama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė dokumentą, kuriuo informuos Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario, antradienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. Kaip pranešė „Litgrid“, pranešimas jau išsiųstas šių šalių elektros perdavimo sistemos operatorėms.

Didžiojo septyneto (G-7) šalims sutarus Ukrainai skirti daugiau nei 46 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendru laišku ragina panaudoti visas sustabdytas Kremliaus lėšas.

Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzistencijos laikotarpį. Skaičiuojama, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. eurų. „Naudos ir išlaidų santykis siekia 1,3 tai reiškia, kad projekto sukuriama nauda bus 30 proc.

Pasirengimą masinei evakuacijai vertinusi Europos Sąjungos (ES) patariamoji misija baigė savo darbą Baltijos šalyse, jos išvadų laukiama birželio pabaigoje.

Estija, Lietuva ir Latvija gali tapti kitais Rusijos taikiniais, nes Maskva šiose šalyse gali išbandyti NATO reagavimą. Kaip pranešė Kazachstano naujienų portalas „Vlast“, tai interviu žurnalistams iš Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes manome, kad grėsmė pirmiausia kyla Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai ir Latvijai – ir apie tai informavome visus savo partnerius.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Kainos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje kiek pabrango benzinas ir atpigo dyzelinas, kuris Latvijoje brango, o Estijoje atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje. Benzinas brangiausias Estijoje, dyzelinas – Latvijoje.

Minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos prezidentas Alaras Karis pažymi, jog įstojimas į Bendriją žymi šalių sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje. Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.

JAV ekspertai iš Karo tyrimų instituto pateikė scenarijus, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis jau okupavus Ukrainą, arba Vakarams pavykus išsaugoti dabar puolamos valstybės karinį potencialą ir pasitelkti ją kaip sąjungininkę.

Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti žvalgybinio orlaivio IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Pernai Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc. Tyrimo duomenimis, 2023 metais šalyje įsiregistruoti 30 834 automobiliai, 58 proc. jų įsigyta lizingu.

Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, šių metų vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.

Bendrovė „Smartpost Itella“ praneša investuosianti 2 mln. eurų į paštomatų tinklo plėtrą Baltijos šalyse. „Paštomatų tinklą plečiame matydami augantį jų naudojimo poreikį ir siekdami užtikrinti kuo didesnį patogumą savo klientams. Pernai pamatėme, jog „Smartpost“ terminalų paklausa reikšmingai išaugo. Naujai įrengiami paštomatai leis gyventojams savo siuntas atsiimti ir išsiųsti jiems patogesnėse vietose, arčiau namų“, – pranešime spaudai teigė „Smartpost Itella“ vadovas Gediminas Mickus.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau „Brent“ naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Per savaitę vasario 19–25 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 76,2 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 15 proc.

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas renginyje Hamburge, kuriame dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, antradienio vakarą pažadėjo Baltijos šalims karinę paramą Rusijos užpuolimo atveju. Vokietija pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos metrą, sakė jis, pabrėždamas, kad Estijos ir Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis būtų „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ išreiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pavaduotojas, karo ekspertas Viktoras Jagunas. Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“. „Pirmiausia jie patys save demaskuotų.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

NATO pajėgos pasimokė iš pernai Ukrainos kontrpuolimą stabdžiusios vadinamosios Surovikino gynybinės linijos – Rusijos minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių ir spygliuotų vielų. Dabar gi Baltijos šalys prieš rusus ketina panaudoti jų pačių taktiką. Kaip rašo „The Economist“, sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai paskelbė, kad palei sieną su Rusija ir Baltarusija statys virtinę „prieštankinių gynybinių įrenginių“, bendrai vadinamų Baltijos gynybine linija.

Degalai per pastarąją savaitę Baltijos valstybėse pabrango, išskyrus tai, kad Estijoje nedaug atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi tapo Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo nuo 1,464 iki 1,499 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – sumažėjo nuo 1,659 iki 1,649 euro.

Rytų Europos šalims laikas pasirengti Donaldo Trumpo atėjimui į valdžią, o Lenkijai vertėtų pagalvoti apie branduolinius ginklus, nes ji rizikuoja tapti kitu Rusijos taikiniu. Tokią nuomonę komentare „The Spectator“ išsakė Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Daliboras Rohacas. Jis aiškina, kad būtent branduolinis atgrasymas gali padėti Rytų Europos šalims jaustis saugiai, jei JAV prezidento rinkimus laimės D. Trumpas.

Kremlius kuria informacines sąlygas galimoms hibridinėms provokacijoms Baltijos šalyse ir Sakartvele. Rusijos vadovybė pamėgo naudoti sąvoką „tautiečiai užsienyje“, taip tarsi pretenduodama į ypatingas privilegijas rusams, kurie net nebūtinai yra Rusijos piliečiai, tačiau gyvena už šios šalies ribų.

Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose. Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodos kontrolės įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Susitarimu patvirtinta pernai gruodžio 20 dieną pasirašyta tai numatanti Baltijos šalių premjerių deklaracija, penktadienį pranešė Muitinės departamentas.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2023 m. Baltijos šalyse investavo 323 mln. eurų. Vien Lietuvoje bankas pernai investavo 150 mln. eurų ir tai yra kiek mažesnė suma, palyginti su rekordiniais 208 mln. eurų 2022 m. Praėjusių metų investicijų suma bankui yra antra didžiausia šiame regione, 2022-aisiais investavus rekordinius 358 mln. eurų. Rekordiniai 87 proc. (281 mln. eurų) buvo investuoti į projektus, remiančius regiono perėjimą prie žalesnių ir tvaresnių ekonomikų.

Baltijos gynybos linijos statyba Latvijoje gali užtrukti ateinantį dešimtmetį, naujienų agentūrai LETA sakė latvių gynybos ministras Andris Sprūdas, pripažindamas, kad išlaidos bus didelės. Preliminari išlaidų sąmata jau parengta, tačiau dar tikslinama, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vieša informacija. Vyriausybė turės nuspręsti, kaip suderinti šio projekto išlaidas su kitais nacionaliniais prioritetais, pabrėžė ministras, primindamas, kad saugumas yra vienas iš didžiųjų prioritetų.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Estija rytiniame pasienyje pastatys maždaug 600 betoninių bunkerių gynybos liniją, kad atremtų galimą agresiją, praneša ERR. Rygoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai penktadienį, sausio 19 d., susitarė dėl Baltijos gynybos zonos kūrimo principų. Dabar Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos rengia tikslesnius planus. Tikimasi, kad Estijos pasienio rajonuose bus iki 600 bunkerių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai penktadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo vystant kontrmobilumo priemones prie rytinės NATO sienos.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos 2023 metais, preliminariais duomenimis, siekė 208 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei 2022 metais. Pernai aptarnauta maždaug 259 tūkst. klientų, kai 2022 metais jų buvo apie 267 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.   Vien gruodį „Novaturo“ pajamos siekė 8,2 mln. eurų arba 14 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2022 metais (9,5 tūkst.), paskutinį praėjusių metų mėnesį aptarnauta apie 8 tūkst.

„Amber Grid“, kartu su Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojomis susitarė įgyvendinti žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studiją.

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.