Žemės savininkai baiminasi, kad įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių.
Nuo kitų metų mokestis bus skaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo pusantro procento kils iki 4 – tai daliai žemės savininkų gali tapti per didelė našta, praneša LTV naujienų tarnyba.
Pavyzdžiui, jei 20 arų sklypą Vilniuje turinčiam savininkui savivaldybė taikys naująjį tarifą, jam gali tekti pakloti 31 tūkstantį litų per metus.
„31 tūkst. litų per metus – žymiai daugiau nei vidutinis atlyginimas.Tai čia dar nedidelis sklypas – 20 arų. O jie turės nevalgyti, negerti, o tik dirbti, kad susimokėtų mokestį“, – sako Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Anot žemės savininkų, naujas įstatymas leidžia savivaldybėms ir nepagrįstai užkelti žemės mokesčius.
„Savivaldybės turi galimybę tai naudoti, kaip įrankį. Todėl mes ir pristatome ir siūlome, kad jei savivaldybės nusistato taisykles, kad jos nusistatytų pagal atskiras rekomendacijas arba tai būtų įforminta įstatymu ar poįstatyminiais aktais“, – sako Žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.
Žemdirbiai piktinasi, kad jiems teks daugiau mokėti už žemę, jeigu ji prie miesto ar greta kokio verslo objekto. Jų teigimu, pajamos priklauso nuo žemės derlingumo, o ne nuo jos rinkos vertės.
Prieš kelis mėnesius priimtą įstatymą kritikuoja ir nekilnojamojo turto plėtotojai bei pramoninkai, kurie siūlo vietoj kelių mokesčių taikyti vieną – Nekilnojamojo turto mokestį.
„Padarė tai, nesivadovaujant tarptautine praktika, o tiesiog išradinėjamas dviratis arba paliekama bloga sena praktika. Mums didžiausią nerimą kelia dideli tarifai“, – Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.
Daug kritikos sulaukęs vienas iš naujo mokesčio iniciatorių sako, kol kas tobulinti įstatymo neketinama.
„Diskutuosime, jei matysime, kad teisingi sprendimai siūlomi, tai suprantama, Seimas turi teisę juos svarstyti ir priiminėti. Tačiau kiekvienas sprendimas turi veiksmą ir atoveiksmį. Taip nebūna, kad jei vienoj kurioj vietoj pagerinam, kad kitoje nepablogėtų“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.
Iki šiol kasmet žemės mokesčio surenkama per 50 milijonų litų. O kiek kitąmet reikės mokėti, savivaldybės turi nustatyti iki šio birželio ir informuoti savininkus.
Salomėja PRANAITIENĖ
