Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.
Užimtumo tarnyba pastebi, kad šiuo metu didžiausia konkurencija yra dėl laisvų specialisto ir vadovų vietų. Tuo metu darbuotojų paieškos specialistai atkreipia dėmesį, kad krenta aptarnavimo srities patrauklumas, o IT specialistų ir inžinierių poreikis išlieka.
Komentuodamas naujausius duomenis apie šalies ūkio augimą, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad darbo rinkos problemos bus vienas iš augimo kliuvinių.
„Visgi, panašu, kad žiemą vėl pasivažinėsime amerikietiškais (ir kiniškais) kalneliais. Energetinių žaliavų kainų šuolis, trūkinėjančios tiekimo grandinės, darbuotojų trūkumas (kurį paaštrina neigiami demografiniai pokyčiai bei auganti emigracija), o taip pat tebevyraujantis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos bei besipučiantys NT kainų ir infliacijos burbulai trukdys Lietuvos ekonomikai sugrįžti į tvaraus ekonomikos augimo kelią, tad ekonomikos augimas neišvengiamai sulėtės“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje komentavo Ž. Mauricas.
Dauguma bedarbių ieško nekvalifikuoto darbo
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė informavo, kad pastaraisiais mėnesiais klientų srautai sumažėjo visose amžiaus grupėse: „Labiausiai mažėjo 30–49 metų amžiaus žmonių skaičius. Vyresnių nei 50 m. sumažėjo 5,8 tūkstančio, o jaunimo iki 29 metų – 2,1 tūkstančio.“
Beveik pusė ilgalaikių bedarbių (45,5 proc.) nurodė ieškantys nekvalifikuoto darbo, ketvirtadalis (25,3 proc.) domėjosi specialistų darbo vietomis. Kvalifikuotiems darbininkams skirtų darbo vietų ieškojo 17,2 proc. ilgalaikių bedarbių, pardavėjų ir paslaugų srityje – 12 proc.
Užimtumo tarnybos duomenimis, viena laisva nekvalifikuoto darbo vieta tenka 13 tokio darbo ieškančių asmenų. Į vieną laisvą kvalifikuoto darbininko vietą galėtų pretenduoti 2 tokio darbo ieškantys, į pardavėjo ir paslaugų darbuotojo – 8 atitinkamo darbo ieškantys asmenys. Vienai laisvai specialisto ir vadovo darbo vietai tenka 16 klientų.
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius teigė, kad valstybės parama, kuri leido žmonėms santykinai gerai jaustis nedirbant kurį laiką, buvo tarsi meškos paslauga. Paskui darbdaviai susidūrė su darbuotojų trūkumu, kai jų prireikė greitai.
K. Blaževičiaus pabrėžė, kad darbdaviams pradėjus vienu metu ieškoti darbuotojų, jie gavo galimybę palaukti ir pasirinkti norimą darbo vietą. Tai ypač aktualu aptarnavimo sferoje.
„Apskritai kalbant apie žemesnio nei vidutinio atlyginimo pozicijas, jos tapo ne tiek patrauklios. Darbdaviai ieško labai daug darbuotojų, darbuotojams yra daugiau pasirinkimo ir anksčiau ne tokios patrauklios pozicijos tampa dar mažiau pageidautinos“, – paaiškino įmonės vadovas.
Staiga išaugo apsaugos darbuotojų poreikis
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūtį buvo pastebėtas darbo pasiūlymų apsaugos darbuotojams skaičiaus padidėjimas.
Viena iš konkrečių darbo funkcijų – galimybių pasų tikrinimas kontroliuojant lankytojų srautus, jis buvo įvardintas 29 darbo pasiūlymuose.
Paklaustas apie šios profesijos poreikio kilimą, K. Blaževičius paaiškino, kad apsaugos darbuotojai susiję su žmonių srautais, tad pandemijos laikotarpiu jų reikia gerokai daugiau. Kitimą lėmė rinkos netolygumas, kuriam prislopus greito poreikio šoktelėjimai sumažės.
„Kai visos įmonės ima ieškoti to paties darbuotojo, pavyzdžiui, vasarą visi pradėjo ieškoti padavėjų, natūralu, kad greitai visiems jų rasti nepavyks. Rinka buvo subalansuota maždaug po lygiai, kiekvieną mėnesį kažkas ieškojo apsaugos darbuotojų, bet pradėjus jų ieškoti visiems vienu metu, tų žmonių rasti buvo sudėtinga“, – pasakojo vadovas.
Šiuo metu yra itin reikalingi kvalifikuoti darbuotojai informacinių technologijų bei inžinerijos pozicijoms užimti. Darbui persikėlus į internetinę erdvę, jie tapo ne tik Lietuvos, bet ir globaliosios rinkos žaidėjais.
„Anksčiau nuotoliniu būdu dirbdavo tik dalis žmonių, dabar tai yra visiškai priimtina. Lietuvos kompanijos dažnai konkuruoja su Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos ar netgi Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijomis dėl tų pačių programuotojų. Koks skirtumas, kur nuotoliniu būdu dirbti, ar lietuviškoje kompanijoje, ar kokios Vokietijos kompanijoje, skirtumo kaip ir nėra jokio“, – kalbėjo K. Blaževičius.
Kitų šalių atlyginimai vis dar viršija Lietuvos, todėl jausdamos konkurenciją įmonės stengiasi greitai kelti algas.
Darbdaviams svarbiausia – stabilumas
K. Blaževičiaus teigimu, darbuotojų atrinkimo kriterijai priklauso nuo darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, iš žemesnių pozicijų darbuotojų tikimasi gebėjimo greitai tobulėti, o iš aukštesnių pozicijų specialistų – vidinio atsakomybės jausmo ir gebėjimo dirbti komandoje.
„Jeigu tai yra patirties turintis specialistas, norima žmogaus, kuris turi komandinį suvokimą. Dirbant individualiai, be biuro ir kolegų, tikrai būna žmonių, kurie nevisai gali save sukontroliuoti. Todėl stengiamasi, kad darbuotojas sugebėtų save motyvuoti ir jam nebūtų reikalinga darbo aplinka atlikti užsibrėžtus darbus“, – aiškino Indigroup vadovas.
Ne mažiau svarbios ir darbuotojo vertybės. Joms nesutapus su įmonės kultūra, darbdavys gali darbuotojo neįdarbinti.
„Ta kultūrinė aplinka dabartinėje visuomenėje, kur darbas yra ir socializacijos dalis, yra labai svarbi. Tiek darbuotojai renkasi darbo vietą pagal kultūrinį aspektą, ar aplinka, bendravimo kultūra jam priimtina, tuo pačiu darbovietė stengiasi į tai atsižvelgti. Geras specialistas nebūtinai yra geras darbuotojas konkrečiai kompanijai“, – teigė K. Blaževičius.
Pandemijos sukelti svyravimai turėtų nusistovėti iki šių metų pabaigos. Darbuotojai ir darbdaviai adaptuojasi prie naujos situacijos, jei pandemija nepasikartos, rinka turėtų susivienodinti ir tokio didelio šuolio kaip pavasario antroje pusėje ir vasarą neturėtų būti.
„Lyginant su ankstesniais metais, situacija dar nebus normali, ji iki kitų metų vidurio dar liks šiek tiek pakilusi“, – prognozavo K. Blaževičius.
