užimtumo tarnyba

Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų renkasi gyvenimą ir darbą Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 metų atvykusių ir įsidarbinusių baltarusių skaičius padidėjo 33,6 tūkstančiais – beveik keturis kartus. „Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai.

Socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie Užimtumo tarnybos darbą. Gyventojas tvirtina, kad susirado darbą savarankiškai, tačiau Užimtumo tarnybos paskyroje rašoma, jog žmogus tai padarė su tarnybos pagalba. Keisčiausia tai, kad paskyroje, anot internauto, įrašyti fiktyvūs darbo pokalbiai. Kiti gyventojai taip pat tvirtina, kad tai – kasdienė praktika, o Užimtumo tarnybos atstovė informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama išskirtinai mokėti karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalbą, nepastebėta. Tiesa, pažymi ji, kaip privalumas arba būtinybė, norint efektyviai eiti pareigas, rusų kalba 2024-aisiais įvardinta maždaug 5-iuose tūkstančiuose darbo skelbimų.

Paskutinį 2024 metų mėnesį mažėjus darbuotojų paieškai bei įsidarbinimo skaičiui, Lietuvoje didėjo registruotas nedarbas, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas gruodį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto ir sausio 1 dieną siekė 9 proc. Bendras Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo 6,1 tūkst. ir pasiekė 163,6 tūkst.

Dalis gyventojų yra linkę piktnaudžiauti savo bedarbyste, t. y. nesutikti su darbo pasiūlymais ir iki galo išnaudoti jiems mokamą nedarbo išmoką, o po to, trumpai padirbus, vėl grįžti į Užimtumo tarnybą ir toliau nedirbant gauti pinigų. Kol tūkstančiai žmonių už tokius gudravimus būna išmetami iš tarnybos, netenka bedarbio statuso ir išmokų, kitiems tokia strategija puikiai veikia – nedarbo išmokas gauna ir 4, ir 5 metus.

 Europos darbo rinkos barometras spalį siekė 99,5 balo, o Lietuvoje pirmą kartą nuo metų pradžios nukrito žemiau neutralios ribos – 99,6 balo. Tai reiškia, kad situacija ėmė blogėti.  Artimiausių trijų mėnesių prognozės tiek nedarbo mažėjimo, tiek augimo didėjimo perspektyvų nenumato, skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometru.

Dirbančių lietuvių vidutinis amžius šiemet, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 2,5 metų iki 44,3 metų, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė teigė, kad darbuotojų senėjimas tiesiogiai susijęs su bendru visuomenės amžėjimu. „Senstant darbingo amžiaus populiacijai vyresnė darosi ir darbo jėga.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ne tik šalies gyventojų amžiaus statistikoje. Mažėja natūralus gyventojų prieaugis – amžėja šalies darbo rinka. 44 – toks Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Būti vienišu tėvu ar mama nėra lengva: tenka ne tik dirbti, kad būtų iš ko pragyventi, bet taip pat ir užtikrinti, kad mažametis visada būtų prižiūrimas ir neliktų vienas. Paprastai šią problemą išsprendžia darželis – kol vaikas yra ten, tėvai gali dirbti. Vis tik situacija pasikeičia, kai tėvai yra priversti dirbti pamainomis.

Pradėjo veikti nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Užimtumo tarnybos specialistų sukurta vieno skambučio paslauga. Ji padės gyventojams, kurie kreipiasi telefonu į šių įstaigų konsultacijų centrus, atsakymus į rūpimus klausimus gauti greičiau ir efektyviau. Abi institucijos nusprendė supaprastinti konsultacijų procesą telefonu.

Užimtumo tarnyba Lietuvoje studijuojančiam jaunimui siūlo per 1,7 tūkst. praktikos vietų viešajame sektoriuje. Pasak Užimtumo tarnybos, jaunuoliai gali rinktis viešojo sektoriaus organizacijas 46 šalies savivaldybėse. Daugiausia laisvų vietų registruota didžiųjų – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno bei Klaipėdos – savivaldybių teritorijose. Viena populiariausių praktikos specializacijų – viešasis administravimas, nedaug atsilieka ir teisė.

Lietuvoje daugėja egzotiškų ir keistų darbo pasiūlymų. Štai viena kepyklėlė Vilniuje ieško kruasanų ragautojo, kuris kasryt testuotų pirmąją kruasanų partiją ir visą darbo dieną galėtų mėgautis gardžiais kepiniais, bendrauti su klientais bei pasakoti jiems kruasanų atsiradimo istoriją. O štai kita pozicija skamba kaip tikra „geimerių“ svajonė – įmonė ieško vaizdo žaidimų testuotojo. Na, o mėgstantys stovyklauti taip pat už tai gali užsidirbti atlyginimą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos. Skelbiama, kad beveik 800 darbo skelbimų pirmąjį pusmetį buvo skirti pagrindinių disciplinų pedagogams, o tokio darbo ieškojo 384 asmenys – vienam teko 2,1 darbo pasiūlymo.

Po šių metų birželį vykusios atrankos dėl paramos verslui kurti (PVK) sulaukta tiek paraiškų, kiek per 2 ankstesnius 2023 m. etapus – daugiau nei 1200, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, didžiausią dalį verslą ketinančių kurti asmenų sudaro darbo ieškantys, vidutinio amžiaus (30-40 m.) žmonės, siekiantys vystyti veiklą, susijusią su skaitmenine transformacija.

Rudenėjant, Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiekė trijų skirtingų sveikatos apsaugos įstaigų pranešimai apie numatomus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie tai įspėjo 37 savo darbuotojus, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika – 43, o Kaune esanti viešoji įstaiga – LSMU Kauno ligoninė – vienu darbuotoju mažiau nei anksčiau paminėta klinika.

Likviduojama Klaipėdos metalinių durų ir langų gamybos įmonė „Vitral“ atleidžia visus 32 darbuotojus. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastis – Darbo kodekso 57 straipsnis – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys“, – ketvirtadienį BNS pranešė tarnyba.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba informuoja, kad atsisako įprastų trumpųjų numerių, kuriais dažniausiai skambino jų klientai.

Lietuvos darbdaviai labiau linkę į darbą priimti į šalį sugrįžtančius tautiečius, sako Užimtumo tarnybos direktorė. Anot Ingos Balnanosienės, grįžę lietuviai darbdaviams jau nekelia baimės, tai labiau suvokiama kaip privalumas. „Didžioji dauguma darbdavių sako (emigravusiems lietuviams – BNS), kad taip – grįžkite, mums reikalingos jūsų patirtys, žinios, kvalifikacija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Balnanosienė, komentuodama apklausos rezultatus.

Nors paskutinįjį vasaros mėnesį Užimtumo tarnyba fiksavo stabilius įsidarbinimo rodiklius bei aktyvesnį švietimo sektorių, pastarąjį mėnesį taip pat ūgtelėjo nedarbas. Jis siekė 8,8 procento. Pasak Užimtumo tarnybos, baigiantis vasarai, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio–liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį–kovą. Rugpjūtį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.

Užimtumo tarnybą baigiantis vasarai užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, o priežastis aiški –  dosnios nedarbo išmokos, siekiančios iki 1200 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinios.  Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.

Norinčius kurti verslą Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas paramai gauti.  Tai daryti bus galima 30 dienų nuo rugsėjo 16-osios, kai Užimtumo tarnyba savo svetainėje paskelbs informaciją apie naują atranką, rašoma tarnybos pranešime. Parama verslui steigti – iki 28 tūkst. eurų Tarnyba informuoja, kad parama vienai steigiamai darbo vietai negalės viršyti 28 644 eurų. „Parama verslui jau antrus metus pritraukia daug smulkųjį verslą norinčių kurti žmonių.

Vidurvasarį fiksuotas didžiausias į Užimtumo tarnybą nuo 2023 metų spalio besikreipusių jaunuolių skaičius. Tarnybos duomenimis, liepą į ją kreipėsi 5,1 tūkst. jaunų asmenų, o rugpjūčio pradžioje darbo iš viso ieškojo 17 tūkst. jaunuolių – dešimtadaliu daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, vasarą tarnybos klientų gretas gausiau papildė studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai.

Veiklą stabdanti ir neteisminį bankrotą inicijuojanti Gargždų rąstinių ir karkasinių namų bei pirčių gamintoja „Dolena“ atleidžia visus darbuotojus – apie atleidimą įspėtas 41 žmogus, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnyba penktadienį BNS informavo, kad darbuotojus numatoma atleisti rugsėjo 5–16 dienomis. Daugiausia bus atleista stalių, dailidžių (6) bei po keturis vadybininkus ir staklininkus.

Užimtumo tarnyba praneša, kad penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst. Ūkio sektoriuose kasmet augo darbo paklausa Kauno apskrityje (9 proc.), kitose – šiek tiek mažėjo. Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst.  laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias –  Kaune (15,8 tūkst.),  Alytuje (2,8 tūkst.

Liepą laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius išaugo dešimtadaliu, taip pat padaugėjo į darbo rinką sugrįžusių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, vidurvasarį darbdaviai paskelbė 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (9,7 proc.) daugiau nei birželį. Daugiausia darbuotojų ieškota Vilniuje – čia įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.

Projektu „Kryptis – ateitis“ siekiama skatinti žmones kurti naujas darbo vietas, o bedarbiams siūloma kelti kvalifikaciją, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas. Anot Užimtumo tarnybos atstovės Vaidos Kamandulienės, didelio populiarumo sulaukusiame projekte dalyvaujantiems, savo įmones kuriantiems asmenims gali būti skiriamos daugiau negu 28 tūkst. eurų siekiančios subsidijos.

Šių metų pirmąjį pusmetį baldų gamybos įmonės paskelbė 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Darbuotojų ieško 264 baldų įmonės – 40 daugiau nei pernai, praneša Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba per klaidą 29 tūkst. klientų duomenis atskleidė tretiesiems asmenims. Anot tarnybos, klaida padaryta praėjusią savaitę, liepos 25 dieną, kai Vilniaus klientų aptarnavimo specialistė elektroniniu laišku siųsdama laišką-kvietimą klientams į mokymus nepatikrino, ar panaikinti pertekliniai dokumentai. „Todėl per klaidą buvo išsiųsti kitų Užimtumo tarnybos klientų duomenys. Visų laiškų gavėjų tapatybė yra žinoma“, – teigiama tarnybos pranešime.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis didėjo 0,2 balo ir įsitvirtino teigiamoje zonoje – 100,4. Tai rodo, kad Europos darbo rinka turėtų išlikti stabili. „Europos užimtumo tarnybos kalba apie atsargų optimizmą. Situacija išlieka stabili“, – sakė IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. Nors komponento dalis didėjo tik 0,3 balo ir siekia 101,6, užimtumo perspektyvos išlieka teigiamos.

Bankrutuojanti Klaipėdos logistikos bendrovė „Lumifast“ atleidžia visus 140 darbuotojų. Bendrovė apie jų atleidimą pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba pirmadienį BNS pranešė, kad dauguma (131) planuojamų atleisti darbuotojų –  sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad birželį mažėjo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimo aktyvumas. Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, prekybos sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo gegužę. Skelbiama, kad bendras dirbančiųjų skaičius išlieka aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirba 1,46 mln. asmenų – 3,6 tūkst. (0,25 proc.) mažiau nei prieš mėnesį.

Vokietijos darbo aprangos drabužių pardavėjos „Oyster Terfort“ valdoma Vilniaus drabužių siuvimo bendrovė „Oyster & Co“ atleidžia 17 iš 40 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Bendrovė BNS nurodė, kad sprendimas priimtas dėl suprastėjusios ekonominės situacijos Vokietijos tekstilės rinkoje.

Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl paramos verslui. Verslo pradžiai yra skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai. Tam dar yra laiko iki liepos pradžios. „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą socialiniame tinkle „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir / ar įsirengti patalpas naujam verslui.

Gegužę laisvų darbo vietų daugėjo trečią mėnesį iš eilės, dirbti pradėjo beveik 20 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.    5,2 tūkst. darbdavių gegužę registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbą susirado mažiau žmonių nei balandį, tačiau daugiau nei gruodį-kovą.

Užimtumo tarnyba skelbia kvietimą teikti paraiškas paramai verslo pradžiai gauti. Verslo pradžiai skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai.  „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir/ar patalpas įsirengti naujam verslui.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), ketina atleisti 39 darbuotojus praneša Užimtumo tarnyba. Tarnyba Eltai pranešė, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras numato atleisti daugiausiai chemikų – 11, mokslo darbuotojų – 7, chemijos technikų – 5, dirvožemininkų – 4.   Darbuotojų grupė atleidžiama, nes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba šių metų kovo 27 d. nutarė patvirtinti naują LAMMC struktūrą, be Kaune esančios Agrocheminių tyrimų laboratorijos.

Daugiau nei 25 metus Ukmergėje veikusi bankrutuojanti apatinių ir viršutinių drabužių siuvimo bendrovė „Detexa“ atleidžia visus 47 darbuotojus. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba ketvirtadienį BNS nurodė gavusi įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, įspėjant visus įmonėje dirbančius žmones. Kaip atleidimo priežastį bendrovė nurodė bankrotą.

Nekvalifikuoti ar ilgai darbo nerandantys gyventojai, kuriems yra sunku integruotis į darbo rinką, dažnai keičia darbovietes ir didžiąją laiko dalį gyvena iš išmokų. Vis tik tam yra paskatinimas – tokius asmenis įdarbinę darbdaviai gauna pinigų, o darbuotojai negali išeiti, kitaip praras nedarbo išmokas ir neturės iš ko gyventi. Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi beveik 5 mėnesius.

Darbdaviai šiais metais personalo poreikį vasaros sezonui suplanavo kiek anksčiau nei pernai: darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris sulaukia ir darbo atostogų metu ieškančių jaunuolių dėmesio, praneša Užimtumo tarnyba. Jos informacinėje sistemoje praėjusį mėnesį paskelbta 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų arba 17 proc.

Kauno baldų fasadų gamintoja „Baltic Furniture Components“ atleidžia beveik 80 proc. darbuotojų.   Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnyba pirmadienį BNS nurodė, kad gavo įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą – įspėti 57 darbuotojai iš 73. Daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 31, medienos apdirbimo įrenginių operatorių – 10,  medienos apdirbimo įrenginių operatoriaus padėjėjų – 10 ir kt.

Beveik 16 metų Radviliškyje veikusi siuvykla „Salvika“ nutraukia veiklą ir atleidžia 20 darbuotojų. Apie tai „Salvika“ pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS sakė įmonės „Salvika“ nemokumo administratorė Irena Prunskutė žmonės atleidžiami, nes bankrotą ne teismo tvarka inicijuoja pati siuvyklos akcininkė ir vadovė.   „Čia siuvykla yra. Jie per maži, užsakymų nedaug, žmonės net minimalios algos neužsidirba, neturi apyvartinių lėšų į kažką investuoti“, – BNS teigė I. Prunskutė.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, skatinančias nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą.  Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.

Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,2 proc. ir, palyginti su 2023-ųjų metų paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6 proc.

Praradę darbus arba norintys juos keisti gyventojai keičia profesiją ar kvalifikaciją. Tai padaryti padeda ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairius kursus nuo kirpėjų iki programuotojų. Tačiau nusprendę keisti profesiją gyventojai įsipareigoja baigti kursus, o po jų dirbti dar 6 mėnesius pagal įgytą specialybę. Neįvykdę šio įsipareigojimo, žmonės turi grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai. Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų.

Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimanti Panevėžio įmonė „Energijos taupymo centras“ balandį dėl pasikeitusių rinkos poreikių energetikos srityje atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. „E energijos“ grupei priklausančioje įmonėje iš viso dirbo 47 darbuotojai, iš jų bendrovė planuoja atleisti 38. Tai „Energijos taupymo centras“ Užimtumo tarnybai nurodė balandžio 15 dieną.

Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Įmonė „Kreta“, valdžiusi Vilniaus Minsko plente esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, atleidžia visus 19 dirbusių darbuotojų. Užimtumo tarnybai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pranešta balandžio 11 d. Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ bendrovei priklausantį viešbutį pakeis „Addere“ slaugos namai. Registrų centro duomenimis 2022 m. įmonės „Kretos“ pajamos siekė 1,279 mln. eurų, o grynasis pelnas – 102,35 tūkst. eurų.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ įmonė „Kreta“, valdžiusi Minsko plente Vilniuje esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, jį uždaro ir atleidžia visus darbuotojus – jame įsikurs „Addere“ slaugos namai.     Įmonė atleidžia 19 iš 20 darbuotojų. Apie tai „Kreta“ pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak jos, darbo neteks aštuonios kambarinės, trys registratoriai, du valytojai ir kiti darbuotojai.

Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.