užimtumo tarnyba

Šalyje dirba 37,3 tūkst. ukrainiečių, atvykusių nuo karo Ukrainoje pradžios. Viena jų – Kristina Beliakova. Laikinas išvykimas iš tėvynės ir trumpas prieglobstis Lietuvoje – taip atrodė 2022-ųjų pavasarį. Laikinumas užsitęsė iki trejų metų. Ir gali būti dar ilgesnis – moterį įsuko sukurtas verslas, kasdienybė – čia mokosi vaikai. Prieš metus kalbinta Kristina sakė: „Svarbiausia, kad Lietuvoje yra saugi jos šeima.

Net itin geras ilgametis darbuotojas gali likti be jokio atlygio ir pinigų, jei jo darbdavys tapo nemokus ar bankrutavo. Tokiu atveju darbuotojui yra skiriama išmoka, galinti siekti ir 6 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), o šiuo metu tai būtų 6 228 eurai. Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.

Seime skinasi kelia dalis pateiktų mokesčių pertvarkos pasiūlymų, o visuomenėje netrūksta pasipiktinimo bei kritikos  Vyriausybei. Ar Lietuvos ekonomikai gresia pavojus? Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tiesioginėmis transliacijomis socialiniuose tinkluose garsėjančiai šiaulietei Kristinai T. už įvairių asmenų šmeižtą ir viešą teisėjo pažeminimą teismas skyrė 17 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. Dėl K. T. socialiniuose tinkluose viešai skelbiamos tikrovės neatitinkančios, žeminančios ir šmeižiančios informacijos į teisėtvarką žmonės ėmė kreiptis dar 2023 metų rudenį.

Utenos apylinkės teismas tiesioginėmis transliacijomis socialiniuose tinkluose išgarsėjusią šiaulietę K. T. nuteisė dėl šmeižto ir žeminimo, pranešė prokuratūra. Anot prokuratūros pranešimo, moteris pripažinta kalta dėl įvairių asmenų šmeižto, dėl viešo ir užgaulaus, teisėjo pažeminimo dėl jo veiklos.

Lietuvos kurortų verslininkai ieško darbuotojų vasaros sezonui, daugiausia – pajūrio miestų paslaugų sektoriuje, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, vien Palangoje reikia 330 darbuotojų, Druskininkuose – 120, Birštone – 35, Neringoje – 30.  „Antrus metus jau viduržiemį stebime vis ankstesnį darbuotojų poreikį vasaros sezonui.

Panevėžio apylinkės teismas nuteisė vyrą, kuris 2021 m. kovą Čekijoje, pasinaudodamas suklastotu dokumentu, išsinuomojo tris kalnų dviračius ir jų negrąžino.  Kaip teigiama teismo pranešime, nuomos bendrovė negrąžintus dviračius įvertino apie 11,7 tūkst. eurų. 25 metų M. B. teismo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir pasinaudojimo juo. Vyrui paskirta 1,5 metų laisvės apribojimo bausmė.

Čekijoje kalnų dviračius išsinuomojusiam ir jų negrąžinusiam Panevėžio rajono gyventojui skirta pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė, penktadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas. 25 metų M. B. 2021 metų kovą Čekijoje, Vir Zdar Nad Sazavou gyvenvietėje, pasinaudodamas suklastotu dokumentu, išsinuomojo tris kalnų dviračius ir jų negrąžino. Nuomos bendrovė dviračius įvertino apie 11 700 eurų.

Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Už viešai deklaruojamų didelių algų slypi ne visuomet sąžiningai veikiantys darbdaviai, socialinių garantijų šešėlis ir tyliai toleruojamos praktikos, kurios niekaip nepadeda išspręsti ne vienerius metus akis badančios problemos.  Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien darbo rinkos ar verslo efektyvumo klausimais.

Tarptautinės įmonės vis rečiau ieško naujo biuro ploto Lietuvoje, o naujos darbo vietos dažniau kuriamos kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Pasak specialistų, šią tendenciją lemia ne nuotolinis darbas, o strategiškai priimtas sprendimas mažinti vietinį personalą ir ieškoti palankesnių sąlygų užsienyje. Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusį mėnesį siekė 7,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą kovo mėnesio įvertį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų nedarbo lygis nukrito nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc., vyrų – nuo 8,9 proc. iki 8,6 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 75,2 tūkst. bedarbių – 3,0 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 7,8 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Nusprendus išeiti iš darbo, pvz., dėl pykčių su darbdaviu, gali atrodyti, kad jau niekas neprivers ten daugiau kelti kojos. Vis tik paliekant darbovietę joje neretai dar tenka kurį laiką atidirbti. Kitaip darbuotojas neteks visų galimų išmokų, o kai kuriais atvejais net pats turės susimokėti. Kaunietis Vidas naujienų portalo tv3.lt teiravosi dėl pasekmių nusprendus nepasirodyti darbe paskutines dienas prieš išėjimą.

Artėjant vasaros sezonui, šalies įmonių moksleiviams skirtų darbo pasiūlymų skaičius jau pasiekė 550, o daugiausia jų paskelbė kurortinis Lietuvos miestas Palanga. „Apgyvendinimo ir maitinimo įmonės jau antrus metus nuo ankstyvo pavasario pradeda formuoti komandas, kad užtikrintų nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Besimokančio jaunimo darbo paklausa taip pat auga, ypač Palangoje prekybos, maitinimo ir apgyvendinimo srityse.

Per šių metų tris mėnesius Užimtumo tarnyba išdavė daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą per pastaruosius penkerius metus.  Anot jos, dažniausiai leidimai buvo išduoti vyrams, ketinantiems dirbti kelininkais. Tiesa, daugėjo išduotų leidimų dirbti ir užsieniečiams, ypač iš trečiųjų šalių. „Lietuvos darbo rinka vis labiau atsiveria užsieniečiams, kurie atvyksta čia laikinam darbui su tikslu – užsidirbti. Daugiau nei pusė (53 proc.

Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“ atleidžia 14 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak ugdymo įstaigos direktorės Editos Kirdeikienės, darbuotojai atleidžiami dėl netrukus prasidėsiančių renovacijų. „Mes nuo liepos 1 d. užsidarome metams trunkančiai renovacijai. Išsikraustome visi į aplinkinius darželius su vaikais ir darbuotojais, nuo metų pradžios tikslingai mažinamos grupės ir jau aišku, kad lieka pertekliniai darbuotojai“, – Eltai sakė E. Kirdeikienė.

Orams vis labiau šylant, Palangos verslai jau ieško sezoninių darbuotojų. Tiek vasarai, tiek galinčių dirbti jau dabar. Norėdami prisitraukti darbuotojų verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir nemokamus masažus. Panašu, kad paklausiausia profesija šią vasarą Palangoje bus virėjo. Jiems siūlomos algos siekia ir 3000 eurų „į rankas“.  Kaunietis Mantas pirmą kartą dirba Palangoje.

Kai Mariupolio gatvėse, Ukrainoje, sproginėjo bombos, Julija Rykovska su šeima slėpėsi rūsiuose. Šiandien ji vairuoja miesto autobusą Kaune, šypsosi keleiviams ir savo kasdienybe dalijasi „TikTok“. Buvusi inžinierė iš karo nuniokoto miesto tapo viena iš daugelio ukrainiečių, kurie Lietuvoje ne tik rado prieglobstį, bet ir drąsiai pradėjo gyvenimą iš naujo.

Panevėžio apylinkės teismas recidyvistu pripažino Silvestrą Kalinauską, kuris pernai net du kartus pabėgo nuo jį saugojusių policijos pareigūnų – pirmą kartą iš ligoninėje vykdytos sveikatos apžiūros, antrą kartą po teismo posėdžio.  Jam teismas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau subendrinus su anksčiau paskirtomis bausmėmis, jis kalėjime praleis 8 metus ir 9 mėnesius, pranešė teismas.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių (SADM) parengtam Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma išlaikyti atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams. Įstatymo rengėjai, įvertinę faktiškai 2022–2024 m. laikotarpiu išmokėtas išmokas ir jomis sukurtą vertę, nutarė, kad jos pateisino numatytus tikslus ir lūkesčius.

Pusės metų laisvės apribojimo bausme Klaipėdoje nuteista moteris, bandžiusi įsigyti psichotropinių vaistų, pateikusi suklastotą receptą, trečiadienį pranešė Klaipėdos apylinkės teismas. Taip pat kaltinamoji A. G. įpareigota bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis. Jai uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus, jeigu tokių medžiagų vartojimui būtų išrašytas gydytojo receptas.

Vilniuje įsikūrusi lazerių gamybos įmonė „QS Lasers“ atleis 12 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. Bendrovėje iš viso dirba 28 darbuotojai. Kaip Eltai nurodė tarnyba, tarp 12 dėl atleidimo įspėtų darbuotojų daugiausia yra gamybos inžinierių – 7. „QS Lasers“ įvardyta atleidimų priežastis – sumažėjęs užsakymų skaičius, klientų praradimas. 2018 m. balandį įsikūrusi įmonė aprūpina vidaus ir užsienio klientus kompaktiškais DPSS lazeriais, kurie naudojami mokslinėje bei industrinėje veikloje.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

Klaipėdos apylinkės teismas kaltu dėl sukčiavimo pripažino buvusį direktorių, kuris apgaule iš Užimtumo tarnybos gavo daugiau nei 31 tūkst. eurų subsidiją, nors 12-kos darbo vietų sukurti neketino. Teismas įpareigojo šią subsidiją grąžinti Užimtumo tarnybai, o nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

 Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ ketina atleisti 42 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Atleidimo priežastis – dėl geopolitinės situacijos sumažėjęs pagrindinio kliento darbo jėgos poreikis, dėl kurio sumažėjo ir darbo apimtys“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Panevėžio apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis trims jaunuoliams – vienas jų bandė pavogti bananus bei sužalojo juos bandžiusius sulaikyti parduotuvės lankytojus.  Jaunuoliai prekybininkams jau buvo žinomi kaip vagys, tad šį kartą bausmės nepavyko išvengti – visiems skirtos laisvės atėmimo ar apribojimo bausmės. Kaip pranešė teismas, bylos duomenimis, 2023 metų gruodį tuomet būdamas 18-metis T. V. į parduotuvę „IKI Žara“ Panevėžyje įėjo turėdamas tikslą pavogti alkoholinių gėrimų.

Suėjo vieneri metai nuo pirmųjų Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą. Per tuos metus vokiečiai įsikūrė, pamatė, kuo gyvena lietuviai ir patys įsitraukė į mūsų visuomenės veiklas. Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo – karininkų antrosios pusės susiduria su kliūtimis ieškant darbo, mokantis lietuvių kalbos.  2024 m. balandžio 8 d. į Lietuvą atvyko 21 vokiečių karys. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 300 Vokietijos brigados karių ir apie 50 civilių.

Ramūno iš Panevėžio istorija yra puikus pavyzdys visiems, kuriems bent akimirkai į galvą šauna mintis sėsti prie vairo išgėrus. Beveik 20 tūkst. eurų už BMW suplojęs vyras susiklosčius nepalankioms aplinkybėms praktiškai nespėjo pasivažinėti įsigytu automobiliu. Paskutinė kelionė su BMW įvyko Ramūnui esant neblaiviam ir namo kieme nesėkmingai bandant priparkuoti automobilį. Dėmesį į save girtas vairuotojas atkreipė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę.

Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje – dėmesio centre atsidūrė dviejų brolių konfliktas. Paaiškėjo, kad jaunesnis brolis pabandė užstoti mamą nuo vyresnėlio agresijos ir tada pats tapo smurtautojo taikiniu. Bylos duomenimis, konfliktas įvyko dar 2024 m. gruodžio 21 d. apie 7 val. ryto, viename iš Vilniuje esančių butų. Tomas, kilus žodiniam konfliktui su broliu, tyčia abiem kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių jam į galvą ir veido sritį.

Lietuvos darbo rinka išgyvena spartų pokytį – vis daugiau Lietuvos gyventojų pasirenka atnaujinti žinias arba visiškai keisti karjeros kryptį. 2024 m. šios galimybės sulaukė rekordinio susidomėjimo, o valstybė finansavimą mokymuisi padidino daugiau nei dvigubai. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, į paramos mokymuisi priemones 2024 m. iš viso įsitraukė 19,5 tūkst. asmenų, o šių priemonių apimtis išaugo daugiau nei 20 proc.

Klaipėdoje išnagrinėta byla dėl neteisėto pasinaudojimo svetimais elektroniniais duomenimis. Kaltinamųjų suole atsidūrė klaipėdietis Karolis, kuris tokiu būdu išleido svetimiems žmonėms priklausančius 15 eurų 74 centus. Bylos duomenimis, kaltinamasis neteisėtai disponavo slaptažodžiais, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kaltu dėl smurtavimo prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvius pripažintas vasarą vykusių LGBTIQ eitynėse dalyvavęs Laurynas Laurinavičius teismo prašo panaikinti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę. „Aš esu geras žmogus, aš nesu nusikaltėlis, esu geras pilietis. Buvau išėjęs pasilinksminti į meilės tolerancijos šventę. Jie mane išprovokavo, aš nesimušiau, kol nebuvau užpultas. Aš nuolat aukoju visiems, atlyginimu menku dalinuosi su visais.

Užimtumo tarnybos (UT) darbdavių apklausa atskleidė, kad kas aštuntas darbdavys (12,3 proc.) augančią darbuotojų kaitą laiko iššūkiu. Labiausiai dėl šios problemos nerimauja administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, transporto įmonės bei viešojo valdymo įstaigos.  „Darbuotojų migracija ir kaita kelia vis daugiau iššūkių šalies darbdaviams.

Turbūt daugelis yra susidūrę su situacija, kai susirgus pas šeimos gydytoją norime patekti „čia ir dabar“, ypač kai reikia gauti „biuletenį“. Vis pačius gydytojus glumina ir stebina atvejai, kai, nuskamba paradoksaliai, nedarbingumo skubiai gauti ateina bedarbiai. Įprastai turint sveikatos bėdų užsirašome artimiausiam laisvam vizitui pas šeimos gydytoją. Tačiau kai sveikata sušlubuoja ūmiai – pakilo temperatūra, atsirado smarkus skausmas, pas gydytoją bandome patekti tą pačią dieną.

Dalis gyventojų baiminasi, kad iki senatvės pensijos darbe neišsilaikys, nes dirbti jiems jau dabar vargiai leidžia sveikata. Vis tik išankstinė pensija reikštų mažesnę senatvės pensiją, o gyventojai to nenori. Dėl to jie spėlioja, ar būtų galima toliau dirbti, bet dažniau imti nedarbingumo pažymėjimus dėl sveikatos, arba tapti bedarbiais ir metus prieš pensiją gyventi iš nedarbo išmokos. „Svarstau išeiti iš darbo, nes jau sveikata nebeleidžia normaliai dirbti.

Paskutinę kovo savaitę aplinkos tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. Apie tai įspėti 24 iš 63 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Institucijos žiniomis, darbuotojai atleidžiami, nes įmonė nebevykdys savo pagrindinės veiklos. Daugiausiai darbo neteks teritorijų tvarkytojai – 10, traktoriaus vairuotojai – 6, ir autošaltkalviai – 5. Eltai susisiekus su bendrove, ši atsisakė plačiau komentuoti situaciją.

Kartais didžiausios svajonės prasideda nuo paprasčiausių idėjų. Taip nutiko vilniečiui Tadui Ramanauskui, kuris yra azijietiško restorano „VaThaiTau“ bendraįkūrėjas. Jis iš pirmo žvilgsnio paprastą verslo mintį pavertė išskirtine skonių ir vilniečių traukos oaze. Viskas prasidėjo nuo Kaziuko mugės, kai Tadas buvo jaunas vaikinas. Ten, sugalvojęs prekiauti riestainiais ir papildomais užkandžiais, jis ėmėsi pirmųjų savo verslo idėjų, rašoma pranešime spaudai.

Teritorijų tvarkymo ir atliekų surinkimo bendrovė „VSA Vilnius“, nutraukianti pagrindinę veiklą, atleidžia 24 darbuotojus, apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastys – įmonė nevykdys pagrindinės veiklos pagal Darbo kodekso 54 ir 57 straipsnius (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – BNS)“, – BNS informavo tarnyba.

Nors vežėjų atstovai reikalauja laisvinti žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, kad jų įdarbintų daugiau, į Lietuvą atvykę užsieniečiai dažnai teisėto darbo negauna arba jį praranda ir tampa nelegaliais darbuotojais, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Pasak jo, darbdaviams neįtinka tūkstančiai jiems tarpininkaujant į Lietuvą pakviestų užsieniečių, be to institucijos nežino, kiek šalyje tokių žmonių yra.

Siekiant stiprinti mokymo kokybę, šiais metais numatyta paskirstyti 38 mln. eurų investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, investicijos leis atnaujinti praktinio rengimo bazes, techninę įrangą Vidurio ir Vakarų Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.

Vilnietis Rimas ilgam prisimins pasibuvimą baruose sostinės centre. Namo ne taksi, o asmeniniu automobiliu vykti sugalvojęs vyras galutinio tikslo taip ir nepasiekė. Priežastis net šiek tiek kuriozinė – girtas vairuotojas užsnūdo prie automobilio vairo, kai pastarasis sustojo šviesorofu reguliuojamoje sankryžoje. Tiesa, žalio signalo Rimas taip ir nebesulaukė, nes paniro į gilų miegą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas penktas šalyje registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Sausio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus.  Tarnybos duomenimis, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst.

Užimtumo tarnyba praėjusiais metais fiksavo išaugusį įsidarbinusių asmenų skaičių. Pasak jos, dalį jų sudarė ir iš emigracijos į šalį sugrįžę lietuviai. „Į Lietuvą 2024 metais atvyko 23,1 tūkst. daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Teigiamas migracijos indeksas buvo viena iš esminių užimtųjų skaičiaus didėjimo priežasčių“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai dirbti pradėjo 221,1 tūkst.

Darbus praradę gyventojai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ši atkreipia dėmesį, kad užsiregistravę gyventojai ne tik įgyja teisę gauti nedarbo išmokas, bet turi ir pareigų. Už jų nevykdymą gyventojai braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Taip pat praranda ir išmokas, kurios siekia iki 1,3 tūkst. eurų. 2024 metais bedarbio statuso neteko 81,1 tūkst. asmenų iš jų dėl registravimo tvarkos pažeidimų – 21,5 tūkst.

Darbuotojų nerandantis verslas piktinasi, kad ilgalaikiai nuo išmokų priklausantys bedarbiai pas juos ateina tik formalaus parašo. O Laisvosios rinkos institutas priduria, kad jaunimas dažnai pasinaudoja proga nedirbti 3 mėnesius, nes gaunama nedarbo išmoka dažnai sudaro 80 procentų anksčiau gautos algos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina verslą mažiau skųstis ir pradėti Lietuvos gyventojams mokėti didesnes algas.

Kas septinta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė planuoja mažinti paslaugų apimtis, o kas devinta numato mažesnį darbuotojų skaičių, skelbia Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Šiame sektoriuje dirbančios įmonės įvardijo, kad tokius sprendimus lemia praėjusiais metais patirti sunkumai dėl darbo užmokesčio didinimo bei pardavimų mažėjimo.  „Kas antras darbdavys kaip svarbiausius iššūkius praėjusiais metais įvardijo darbo užmokesčio didinimą ir produktų brangimą.

Darbus praradę arba patys juos metę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Tokių dabar yra virš 168 tūkst. Valstybės lėšomis jie draudžiami sveikatos draudimu. Be to, kol gyventojai ieško darbo, „Sodra“ jiems moka nedarbo išmokas. Tačiau laisvą laiką gyventojai nori skirti ne tik darbo paieškoms, bet ir atostogoms, kelionėms. Užimtumo tarnyba tikina, kad gyventojai apie savo atostogas tarnybą turėtų informuoti. Tačiau dalis žmonių galvoja kitaip.