• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas. Nuo­ša­ly­je ne­pa­lie­ka­mi ir pa­pras­ti gy­ven­to­jai, ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ro su že­mės ūkiu – dėl gam­tos sti­chi­jų ir liū­tims ne­pri­tai­ky­tos gat­vių ka­na­li­za­ci­jos sis­te­mos pa­ma­žu didė­ja ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir au­to­mo­bi­lių drau­di­mas.

REKLAMA
REKLAMA

Lie­tu­vą už­puo­lus liū­tims, Šiau­lius ap­lan­kė dar ir vie­su­las. Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ kal­bin­ti ūki­nin­kai tei­gė, kad liū­tis nu­siau­bė mie­žius, va­sa­ri­nius rap­sus ir kai ku­rias dar­žo­vių rū­šis. „Ne­ga­na to, kad žie­mi­niai rap­sai nu­ken­tė­jo dėl įša­lu­sios že­mės, tai da­bar ir va­sa­ri­niai ke­lia ne­ri­mą. Ma­no ūkio nuo­sto­liai sie­kia 20 pro­c. Der­liaus ti­kė­jau­si daug ge­res­nio“, – tei­gia ūki­nin­kas Jus­tas.

REKLAMA

Ši va­sa­ra bu­vo la­bai per­mai­nin­ga – kait­rą kei­tė liū­tys, ki­lo škva­lo, aud­rų. „Vie­no­je ūkio da­ly­je net ne­pra­dė­jau javap­jū­tės, nes lau­kai bu­vo pil­ni van­dens. Net te­ko ke­le­tą kar­tų trak­to­riu­mi trauk­ti kom­bai­ną, nes šis ir klim­po, ir sken­do. Da­lis ja­vų iš­vis ne­nu­kul­ta, nes jie iš­mir­kę, ap­sem­ti, sun­kiai pai­ma­mi. Der­lius bus aiš­kus tuo­met, kai atsidurs san­dė­liuo­se“, – kal­bė­jo ūki­nin­kas Bro­nius.

REKLAMA
REKLAMA

Lie­tūs, skan­di­nan­tys lau­kus, jau pa­da­rė di­de­lių nuo­sto­lių mor­kų ir svo­gū­nų au­gin­to­jams. Net ir so­dą ar da­žą turintys žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad mor­ko­mis pa­si­mė­gau­ti ga­lės trum­pai ir men­kai. Jei dir­va ir to­liau bus įmir­ku­si ir jei už­klups dar vie­na liū­tis, nu­ken­tės ir bul­vių lau­kai.Ūki­nin­kas Kas­ty­tis Pa­tie­jū­nas tei­gia, kad di­džiau­sios šių me­tų pro­ble­mos su­si­ju­sios su at­šiau­ria žie­ma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ūkiui te­ko iš nau­jo sė­ti dau­giau nei pu­sę žiem­ken­čių. Rap­sų per­žie­mo­jo pu­sė, kvie­čių ir kviet­ru­gių – treč­da­lis. Dėl di­de­lės sė­jos dar­bų apim­ties su­si­vė­li­no ir sė­jos ter­mi­nai. Tai, aiš­ku, tu­rės nei­gia­mos įta­kos va­sa­ro­jaus der­liui. Per­žie­mo­ję ir pa­lik­ti to­liau aug­ti žiem­ken­čių pa­sė­liai ir­gi bu­vo ne ge­riau­sios būk­lės, der­lin­gu­mas 15-20 pro­c. ma­žes­nis. Pa­ties au­gi­mo me­tu są­ly­gos bu­vo nor­ma­lios. Prob­le­mos pra­si­dė­jo, kai pra­dė­jo­me im­ti der­lių. Nuo­la­ti­nis lie­tus ne­lei­džia lai­ku nu­kul­ti der­liaus, ga­li kris­ti dar ne­nu­kul­tų va­sa­ri­nių kvie­čių ko­ky­bė, ati­tin­ka­mai – ir pa­ja­mos už juos. Su mū­sų ūkio kū­li­mo na­šu­mais rei­kė­tų 15 sau­lė­tų die­nų ja­vap­jū­tei pabaig­ti, ta­čiau neaiš­ku, ar jų su­lauk­si­me. Ga­li bū­ti, kad va­sa­ri­nius rap­sus teks kul­ti rug­sė­jį, to­dėl pa­di­dė­ja ir derliaus pra­ra­di­mo ga­li­my­bė. Tie pa­tys lie­tūs truk­do žie­mi­nių rap­sų sė­jai. Pa­lan­kiau­si sė­jos ter­mi­nai jau praė­ję, o mes su sė­ja dar net neį­si­bė­gė­ję“, – pa­sa­ko­ja K. Pa­tie­jū­nas.

REKLAMA

Ap­sid­raus­ti tam­pa vis bran­giau

Dėl daž­nė­jan­čių gam­tos ka­tak­liz­mų, ypač po pa­sku­ti­nio­jo vie­su­lo, dau­ge­lis iki šiol ig­no­ra­vu­sių pa­sė­lių, būs­to ar ki­to tur­to drau­di­mą su­sku­bo daž­niau vars­ty­ti drau­di­mo bend­ro­vių du­ris. Ta­čiau pa­sta­ro­sios vis at­sar­giau žiū­ri į ūkininkų tur­to drau­di­mą ir vis di­di­na ri­zi­ką. Pa­sė­lių drau­di­mo bend­ro­vės „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VvaG“ filia­lo „VH Lie­tu­va“ va­do­vas Al­gi­man­tas Na­vic­kas tei­gia, kad šiais drau­di­mo me­tais (2010 m. ru­duo – 2011 m. pava­sa­ris) pa­sė­lius ap­si­drau­dė 881 žem­dir­bys ir bu­vo gau­ti 1584 pra­ne­ši­mai apie drau­di­mo įvy­kius. Dau­giau­sia žem­dir­biai krei­pė­si dėl iš­ša­li­mo bei liū­čių pa­tir­tos ža­los.

REKLAMA

Pa­si­tei­ra­vus, ar pa­si­kei­tus Lie­tu­vos kli­ma­tui pa­ki­to ir drau­di­mo kai­nos, A. Na­vic­kas sa­kė, kad pa­sė­lių drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fas pri­klau­so nuo drau­di­mo įvy­kio ti­ki­my­bės, o pa­sta­ro­ji pa­skai­čiuo­ja­ma pa­gal tris­de­šim­ties me­tų Lietu­vos me­teo­ro­lo­gi­nių sto­čių duo­me­nis bei jų ki­ti­mo ten­den­ci­jas, įver­ti­nant ir pa­tir­tus nuo­sto­lius. Tad, daž­nė­jant Lie­tu­vo­je ri­zi­kų pa­si­reiš­ki­mui, kei­čia­si ir drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fas, ta­čiau ne­žy­miai. „Drau­di­mo įmo­kų ta­ri­fai paskai­čiuo­ja­mi kiek­vie­nai se­niū­ni­jai at­ski­rai, tad, kei­čian­tis me­teo­ro­lo­gi­nių są­ly­gų is­to­ri­jai at­ski­ro­se sto­ty­se, keičia­si ir joms pri­skir­tų se­niū­ni­jų ta­ri­fai“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmo­kos di­dė­ja ne tik žem­dir­biams

Kin­tan­čios oro są­ly­gos ga­li pa­di­din­ti ne tik ūki­nin­kų, bet ir pa­pras­tų žmo­nių iš­lai­das. Būs­tų ir au­to­mo­bi­lių draudimo kai­nos taip pat ky­la. Gam­tos iš­dai­gų nu­skriaus­ti drau­di­kai tei­gia, kad būs­to drau­di­mo kai­nos ky­la, bet ne itin ženk­liai. Pas­ta­rą­jį mė­ne­sį dėl būs­to drau­di­mo iš­mo­kų į drau­di­kus krei­pė­si tik ke­tu­ri šiau­lie­čiai, iš ku­rių trys – po praū­žu­sio vie­su­lo. „Nuos­to­liai ne­bu­vo itin di­de­li, ta­čiau sti­chi­ja vis tiek pri­da­rė ža­los. Ki­tas klien­tas krei­pė­si po smar­kios liū­ties įlū­žus sto­gui“, – pa­sa­ko­ja vie­nos drau­di­mo bend­ro­vių at­sto­vas. Spė­ja­ma, kad dar dau­giau nei būs­to brangs gy­vy­bės drau­di­mas, nes šia­me seg­men­te drau­di­kai iš­lei­džia vis ap­va­les­nes su­mas. Ta­čiau gy­ven­to­jai to ne­tu­rė­tų la­bai pa­jus­ti. „Stam­bius ob­jek­tus“ drau­džian­tys klien­tai la­biau­siai pa­jus drau­di­mo kai­nų au­gi­mą“, – tei­gia drau­di­mo bend­ro­vės at­sto­vas.

REKLAMA

Pa­sak drau­di­ko, žmo­nės, ku­rie drau­džia sa­vo au­to­mo­bi­lius va­di­na­muo­ju KAS­KO drau­di­mu, neiš­ven­gia­mai mo­kės dau­giau dėl gam­tos sti­chi­jų ža­los. Pa­si­ro­do, kad net jei per me­tus ne­si­krei­pė­te dėl drau­di­mo iš­mo­kos, šie­met už KAS­KO drau­di­mą kai ku­rios bend­ro­vės iš jū­sų vis tiek pra­šys dau­giau nei per­nai, nors jū­sų au­to­mo­bi­lio rin­kos vertė ir nu­kri­to. Taip bend­ro­vės sten­gia­si su­ma­žin­ti sa­vo nuo­sto­lius – po liū­čių pa­tvi­nu­sio­se gat­vė­se dau­ge­ly­je mies­tų au­to­mo­bi­liai ma­siš­kai „sken­do“ ir ge­do. Iš­mo­kų dau­gė­ja ir dėl ne­sut­var­ky­tų  gat­vių – po žie­mos at­si­ra­du­sios duo­bės nea­ti­džių vai­ruo­to­jų ty­ko­ja net iki va­sa­rą.

REKLAMA

„Drau­di­mo įmo­kos di­dė­ja ir dėl pa­di­dė­ju­sių iš­mo­kų „lu­bų“, vis daž­niau įvyks­tan­čių eis­mo įvy­kių bei di­dė­jan­čio auto­mo­bi­lių skai­čiaus. Jos ga­li brang­ti ir dėl lie­tu­vių pa­da­ro­mų ava­ri­jų ne­ma­žė­jan­čio skai­čiaus už­sie­ny­je. 2011 m. itin su­ma­žė­jo ka­pi­ta­las, tad rei­kės fi­nan­siš­kai jį di­din­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu ža­lų išau­go be­veik 10 pro­c. Gruo­džio mėne­sį tir­si­me, ar drau­di­mo kai­na yra ly­gi drau­di­mo ri­zi­kai, tuo­met ko­re­guo­si­me kai­nas“, – sa­ko drau­dė­jas. „ERGO Lie­tu­va“ rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vas Ir­man­tas Še­rys tei­gia, kad ir tur­to, ir au­to­mo­bi­lių drau­di­mo įmo­kų dy­dis priklau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių: drau­di­mo rū­šies nuo­sto­lin­gu­mo, bend­rų eko­no­mi­nių ro­dik­lių, pa­vyz­džiui, infliacijos. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad įmo­kų dy­dis pa­ro­do si­tua­ci­ją ša­ly­je: jei­gu ky­la au­to­mo­bi­lių ser­vi­sų pa­slau­gų kai­nos, tai ti­kė­ti­na, kad kils ir drau­di­mo įmo­kų dy­dis, ka­dan­gi au­to­mo­bi­liui re­mon­tuo­ti bus rei­ka­lin­ga di­des­nė iš­mo­ka. Jei ky­la ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos, au­ga ir tur­to drau­di­mas. Gam­tos sti­chi­jų šėls­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos kai­nų pokyčiams tuo at­ve­ju, jei­gu jos itin pa­ko­re­guo­ja drau­di­mo rū­šių nuo­sto­lin­gu­mą“, – sa­ko I. Še­rys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pri­va­lo­ma­ja­me vai­ruo­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ir KAS­KO drau­di­me nu­sta­tant drau­di­mo įmo­kas, at­si­žvel­gia­ma į dau­ge­lį ri­zi­kos fak­to­rių, vie­nas ku­rių yra klien­to gy­ve­na­mo­ji vie­ta, t. y. ko­kia­me mies­te gy­ve­na klien­tas ir koks šio re­gio­no drau­di­mo rū­šies nuo­sto­lin­gu­mas. „Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ver­ti­nant mies­to ri­zi­kin­gu­mo ly­gį, skaičiuo­ja­mas bend­ras il­ga­me­tis nuo­sto­lin­gu­mas, t. y. kiek iš vi­so drau­džia­mų­jų įvy­kių yra re­gist­ruo­ja­ma dėl eis­mo įvy­kių, o KAS­KO drau­di­me pa­pil­do­mai ver­ti­na­mos ir ki­tos ri­zi­kos: au­to­mo­bi­lių va­gys­tės, gam­tos sti­chi­jų, ug­nies ža­la ir t. t. Ri­zi­kai įver­tin­ti nau­do­ja­ma il­ga­me­tė sta­tis­ti­ka, kas ket­vir­tį įver­ti­na­mos ža­lų ten­den­ci­jos“, – pa­sa­ko­ja vado­vas. Pa­sak jo, bend­ro­vė per pir­mą šių me­tų pus­me­tį pri­va­lo­mo­jo vai­ruo­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ir KAS­KO drau­di­me už­re­gist­ra­vo be­veik 14 tūkst. ža­lų – treč­da­liu dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Iš­mo­kų su­ma siekė 27,5 mln. li­tų, t. y. 13 pro­c. dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai. „ER­GO Lie­tu­va“ tur­to drau­di­mo klien­tams per pir­mą šių me­tų pus­me­tį už­re­gist­ra­vo 1,8 tūkst. ža­lų – 9 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Šioms ža­loms pa­deng­ti drau­di­mo bend­ro­vė iš­mo­kė­jo ir re­zer­va­vo 9,2 mln. li­tų, t. y. net 38 pro­c. dau­giau nei per­nai.

Eve­li­na RIM­KU­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų