Keliate vaikų nuotraukas į internetą? Jums gresia ne tik 2 tūkst. eurų bauda – įspėja būti atidiems

„Nebendrauju su anyta. Ta vis įsideda (socialinio tinklo „Facebook“ – aut. past.) profilio nuotrauką su mano vaiku. Pasakiau vyrui, kad pasakytų, jog draudžiame viešinti mažamečio veidą, bet jai – visiškai dzin. Patarkite, ką daryti?“ – anonimiškai teiravosi viena gyventoja.

Kita moteris pasakojo, kad vienos bendrovės internetiniame puslapyje, kuri teikia įvairias paslaugas vaikams, rado savo vaiko atvaizdą:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prakalbo kraupių muštynių prieš nepilnamečius liudininkė: „Visa drebėjau“

Prabilo sumušto penkiolikmečio mama: „Skaudu, kad mums reikia išeiti iš mokyklos, o ne skriaudikams“

Būsto nuomai ieškoję gyventojai buvo priblokšti – liko ne tik be buto, bet ir be pinigų: sukčiai keliauja už grotų

„Ten mes lankėmės prieš keletą metų, bet nei tuo metu, nei dabar tuo labiau, mano sutikimo jokio niekas niekada neprašė. Ar gali jie be mano leidimo mano vaiko atvaizdą naudoti ir kuo galiu pagrįsti, kad jie tą nuotrauką pašalintų?“

Kada galima įamžinti ar viešinti nepilnamečius?

Advokatų kontoros „Widen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Asta Macijauskienė visų pirma pabrėžė, kad nepilnametį filmuoti, fotografuoti ar daryti jo garso įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo yra draudžiama.

O Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė pridūrė – jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir ji skiriasi nuo tėvų, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Duomenų apsaugos ekspertė paminėjo, kad net ir fotografuojant, pvz., kraštovaizdį, kai į kadrą patenka nepilnametis, kurį nuotraukoje galima identifikuoti, tiek tėvai, tiek pats vaikas gali reikalauti nuotrauką ištrinti, net jei ji buvo padaryta asmeniniam naudojimui, o ne viešinimui.

Pašnekovės aiškinimu, taip yra todėl, kad tėvų (vaiko) sutikimas yra reikalingas tiek pačiam fotografavimui / filmavimui, tiek nuotraukų / vaizdo įrašų naudojimui.

Tačiau, anot A. Macijauskienės, net ir duotą sutikimą galima bet kada atšaukti.

Ką daryti, jei vaiko nuotraukas be sutikimo viešina kiti?

Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis pastebi, kad tėvai dėl savo vaikų atvaizdų talpinimo Lietuvoje yra įspėjami gan dažnai, tačiau nubaudžiami rečiau.

Anot jo, dažniau būna atvejų, kai nepilnamečių atvaizdus kelia artimieji, neturėdami tėvų sutikimo.

Aptardamas atvejį su anyta advokatas nurodė, kad tėvai turi teisę prieštarauti savo vaiko atvaizdų viešinimui, todėl gali griežčiau, pvz., raštu kreiptis į anytą ir reikalauti, kad vaizdai būtų pašalinti.

Pašnekovas paminėjo ir dar gana efektyvų būdą, t. y. kreiptis į socialinio tinklo operatorius ir, pateikiant duomenis, kas yra vaiko tėvai, kad jie prieštarauja tokiam nuotraukų talpinimui, prašyti turinį pašalinti.

Vis tik, jei tai nepadeda, galima pateikti ieškinį policijai, kad anytai būtų uždrausta tokius atvaizdus talpinti:

„Už tokį elgesį be tėvų sutikimo, net jei tai – giminės ar draugai, gresia tiek civilinė atsakomybė (ieškinys iš tėvų), tiek turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.“

Už vaikų viešinimą gali būti nubausti ir patys tėvai

E. Steckis atkreipė dėmesį, kad, net ir esant sutikimui, už tam tikrų nepilnamečių atvaizdų viešinimą gali grėsti atsakomybė, taigi atsakyti gali tekti ir patiems vaiko tėvams.

Pašnekovas pabrėžė, kad keliami vaiko atvaizdai negali prieštarauti jo interesams, žeminti jo garbės ar orumo (išimtis taikoma tais atvejais, kai yra paskelbta vaiko paieška).

„Pvz., mažas vaikas, sėdintis ant puoduko, – tokios informacijos negalima ir nereikia viešinti. Gali ir vaiko apsaugos institucija įsikišti, tėvus įspėti ar netgi nubausti už piktnaudžiavimą tėvystės teisėmis.

Talpinant nuogo vaiko nuotrauką gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, jei būtų konstatuota, kad tai yra pornografinė informacija. Tokiu atveju galėtų būti ir apribojama tėvų valdžia dėl vaiko išnaudojimo pornografijai“, – dėstė advokatas.

Jo teigimu, jeigu vaiko garbę ir orumą žeminančių vaizdų viešinimas būtų vienkartinis atvejis, vaikų teisės greičiausiai apsiribotų įspėjimu, o policija – prevenciniu pokalbiu.

Tačiau, jeigu tai būtų nuolatiniai atvejai, nepaisant įspėjimų, galėtų būti skiriamos administracinės nuobaudos. O, jei ir tai nepaskatintų elgtis tinkamai, galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

„Jei atvejis – kritinis, ir verčiamas pozuoti prieš kameras vaikas patiria didelį psichologinį sukrėtimą, yra galimybė, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir vaiką paims iš jam nesaugios aplinkos“, – pridūrė A. Macijauskienė.

Baudos, kalėjimas ir žalos atlyginimas savo vaikams

A. Macijauskienė akcentavo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti vaiko filmavimo / fotografavimo ir atvaizdo viešinimo pasekmes, kadangi nuolatinis privataus gyvenimo viešinimas gali turėti įtakos vaiko psichologinei būklei.

„Vaikas negali pasirinkti, ar jis nori būti atpažįstamas gatvėje, galbūt jis nenori, kad apie jo pirmuosius žingsnius žinotų nepažįstamas asmuo, bet to negali išreikšti ar paprieštarauti.

Jei, pvz., nuomonės formuotojai tėvai nuolat skelbia nepilnamečių vaikų fotonuotraukas, dėl ko jų vaikas paskui patiria neigiamas socialines ar psichologines pasekmes, jis galėtų ginti savo teises, reikalaudamas iš tėvų atlyginti patirtą žalą“, – teigė duomenų apsaugos ekspertė.

Ji paminėjo, kad, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose yra buvę garsių procesų, kai užaugę vaikai, ne savo noru padaryti socialinių tinklų žvaigždėmis, reiškė teisinius reikalavimus savo tėvams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėje, padėti galėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Pasak A. Macijauskienės, už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą gali būti skirta iki 2 tūkst. eurų bauda.

O tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, psichologiškai gniuždo savo vaiką, gali būti nubausti ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 5 metų.

Nepilnamečių atvaizdai – į ką verta atkreipti dėmesį?

A. Žilinaitė pažymėjo, kad vaiko atvaizdas, kaip ir kiti jo asmens duomenys, turėtų būti skelbiami labai atsakingai ir įvertinant visas galimas rizikas.

Pašnekovės teigimu, net ir tada, kai sutikimas gautas, vaikas gali būti fiksuojamas tik tinkamai apsirengęs, iš jo negali būti šaipomasi.

Be to, vaiko atvaizdo negalima naudoti neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos nepilnametį galima atpažinti.

„Prieš keldami vaiko nuotrauką, vaizdo medžiagą į viešąją erdvę, pagalvokime, ar tai daryti būtina, ar ateityje nepakenks vaikui. Įvertinkime, kokią įtaką įamžinta akimirka gali turėti vaikui augant, keičiantis.

Kviečiame prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėti nustatymus, įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis“, – dėstė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.