Specialistai pažymi, kad dauguma šalies gyventojų, brangstant maisto produktams, keičia savo vartojimo įpročius.
Pasikeitė vartojimas
Didėjančios maisto kainos skatina žmones ieškoti alternatyvų: rinktis pigesnes prekes ar parduotuves. Nemaža dalis žmonių prisimena turgų, kiti rengiasi vykti apsipirkti į Lenkiją.
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus.
„Mūsų atliktas namų ūkių biudžeto tyrimas parodė, kad išlaidos maistui per pastaruosius dvejus metus pernelyg smarkiai nesiskiria, nors kainos keitėsi. Vadinasi, žmonės rinkosi pigesnius maisto produktus. Didžioji dauguma gyventojų linkę pirkti taip pat daug, tačiau tai, kas mažiau kainuoja“, – teigia vadovė.
Pasirinkimą lemia kainos
Centriniame miesto turguje maisto produktais prekiaujantieji „Sekundei“ tikino kol kas didesnio žmonių antplūdžio nepastebėję.
Pasak jų, į turgų dažniausiai užsuka nuolatiniai lankytojai, jie čia pirko ir prieš ekonominį sunkmetį.
Turguje daug maisto produktų įsigyjantys „Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai neslepia, kad tokį pasirinkimą lemia mažesnės kainos nei prekybos centruose, taip pat kokybė.
„Prekybos centruose pigiau nei turguje galima apsipirkti tik tada, kai būna akcijos ar baigiasi prekės galiojimo laikas. Kitu atveju maisto produktai pigesni turguje. Be to, čia jie daug kokybiškesni“, – sako pašnekovai. Jų nuomone, eiti į didžiuosius prekybos centrus verta, kai ko nors staiga prisireikia.
Per savaitę kelis kartus būtiniausių maisto produktų perkanti turguje panevėžietė Jonė Masiokienė teigia, kad čia kainos kur kas lankstesnės nei prekybos centruose.
Be to, pasak moters, turguje visuomet galima paragauti pageidaujamo produkto.
„Prieš kelias dienas parduotuvėje pirkau bulvių. Parsinešusi namo ir perpjovusi kelias jų perpus, pamačiau, kad pažaliavusios. Tai apie kokią kokybę galima kalbėti? Tiesa, bulves pirkau ekologiškas. Bent taip buvo parašyta“, – tvirtina J.Masiokienė.
Randa visada pigiau
J.Masiokienė kreipia dėmesį į tai, kad maisto produktai būtų kuo natūralesni ir sveikesni. Moteris sako neretai jų perkanti iš ūkininkų.
„Daržoves renkuosi iš turguje prekiaujančių moterų, kurios jų turi nedaug ir užsiaugina savo daržuose“, – prisipažįsta moteris.
Jauna mama Dangyra „Sekundei“ pasakojo, kad skaičiuoti pinigus ją privertė sunkmetis, sumažėję jos ir vyro atlyginimai, didėjančios maisto produktų kainos. Iki krizės moteris tvirtina nekreipusi dėmesio, kiek pinigų išleidžia maistui, drabužiams ir vaiko žaislams, o dabar tenka viską apgalvoti.
„Anksčiau į turgų eidavau tik pasižiūrėti, kokių naujų drabužių yra, o apie maisto pirkimą nė negalvojau. Dabar dažniausiai apsiperku būtent čia. Nors „Maximoje“ ar kituose didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti akcinių prekių, tačiau jų galiojimo laikas gana trumpas. Nusipirkusi produktų turguje, galiu garantuoti, kad jie bent savaitę bus tinkami vartoti“, – sako pašnekovė. Kaip tvirtina moteris, ji kol kas nepastebėjo, kad turguje kiltų kainos. Dangyra teigia, kad turguje maisto produktai pigesni keliolika ar keliasdešimt centų, palyginti su bet kuriomis parduotuvėmis.
„Be to, čia visuomet galima dar nusiderėti. Jei ateinu į darbo pabaigą, obuolius, vaisius ar daržoves dažniausiai nusiperku dar keliasdešimt centų pigiau, nei buvo pradinė jų kaina“, – atskleidžia panevėžietė.
Ketina apsipirkti pas kaimynus
Panevėžietis Dainius sako, kad krizė paskatino rinktis tas pačias prekes, bet pigesnes.
„Didžiuosiuose prekybos centruose mano mėgstama kava kainuoja kone penkiais litais brangiau nei, pavyzdžiui, „Cento“ parduotuvėje. Skonis jos toks pat, tik kaina kur kas mažesnė. Yra ir daugiau prekių, kurių kainos skiriasi gana solidžiai“, – sako pašnekovas. Jis pigesnių prekių pradėjo dairytis tada, kai neteko darbo ir susirado kur kas mažiau mokamą, nei turėjo prieš sunkmetį.
„Galvoju, kad reikėtų pasinaudoti draugų patarimu vykti maisto produktų pirkti į Lenkiją. Net sumokėję už kurą, turėtume laimėti“, – svarsto galimybę apsipirkti kaimyninėje šalyje Dainius. Pasak vyro, jie su žmona yra nutarę, kiek gali pinigų skirti per dieną, ir kaskart renkasi.
„Jei perkame pigesnių maisto produktų, tada jų galime įsigyti kur kas daugiau. Jei imame brangesnių prekių, apsiribojame mažesniu maisto produktų kiekiu“, – apie savo pasirinkimą pasakoja Dainius.
Skaičiuoja centus
Turguje bandelėmis ir sausainiais prekiaujanti Ona Jasilionienė pastebi, kad sunkmečiu žmonės skaičiuoja kiekvieną centą. Pro jų akis, pasak pardavėjos, neprasprūsta net jei keliais centais produkto kaina padidinama.
„Bandelės prieš mėnesį pabrango dešimčia centų. Pirkėjai tai iš karto pamatė ir ėmė aimanuoti“, – atskleidžia pašnekovė. Moters teigimu, panevėžiečiai per sunkmetį linkę gerai apgalvoti, kiek šeima per dieną ar kelias suvalgys bandelių, kad nė vienam nepritrūktų ar nebūtų per daug.
„Prieš krizę žmonės per daug nekreipdavo dėmesio į perkamą kiekį. Jeigu, pavyzdžiui, sausainių, anksčiau pasverdavome kiek daugiau, nei jie prašydavo, pirkėjai nesismulkindavo. Dabar jie reikalauja nuimti ir palikti tiek, kiek prašo“, – sako pardavėja. Pinigus, anot O.Jasilionienės, panevėžiečiai ypač ima skaičiuoti rudenį, prasidėjus šildymo sezonui.
Renkasi kokybę
Keista tendencija pastebima kavinėse. Prekybos centruose žmonės linkę taupyti ir pirkti pigesnius maisto produktus, o kavinių vadovai pabrėžia, kad jų klientai netaupo ir užsisako brangesnių, tačiau kur kas sveikesnių patiekalų.
„Pastaruoju metu ypač populiarūs tapo vegetariški ir indiški patiekalai, kuriuose gausu vitaminų. Tačiau jie nėra labai pigūs, – pažymi kavinės-baro „Žaliasis žiogas“ direktorė Birutė Sargūnienė. – Žmonės veikiausiai apskaičiuoja, kad saugoti sveikatą bus pigiau, nei vėliau gerti vaistus, todėl renkasi kokybiškesnį maistą. Klientai noriai užsisako daržovių patiekalų, ima sveikiau maitintis.“
Kavinės-baro vadovė tikina pastebėjusi, kad net ir tėvai savo atžaloms vis rečiau perka traškučių, o užsako daugiau patiekalų, kuriuose gausu vitaminų.
Padidėjus maisto kainoms didžiuosiuose prekybos centruose, žmones gąsdina galimas pabrangimas ir kavinėse, tačiau, pasak B.Sargūnienės, čia kainos neturėtų augti.
Panevėžyje esančios „Čili“ picerijos direktorė Alė Alenčikienė pastebi: nors klientų nėra sumažėję, tačiau jų prioritetai šiek tiek kitokie. Panevėžiečiai, pasak vadovės, mieliau renkasi kompleksinius dienos pietus, pigesnius patiekalus. Picerijos direktorė sako, jog kol kas tikrai neketinama didinti kainų.
