prekės

Vasarai artėjant į pabaigą, daugelis tėvų kartu su vaikais pradeda ruoštis artėjantiems mokslo metams – masiškai plūsta į parduotuves ieškoti kanceliarinių prekių ir aprangos, reikalingos mokyklai. Julija (vardas pakeistas), būsimos ketvirtokės Rūtos mama, sako, kad šiais metais mokyklines prekes nusprendė pirkti paskutinę minutę, nes daug kas liko nuo praėjusių metų.

Artėjant rudeniui, vis daugiau lietuvių masiškai plūsta į parduotuves, siekdami pasiruošti rudens sezonui. Tėvai su vaikais skuba įsigyti mokyklai reikalingų prekių, o kiti rūpinasi būtiniausiais daiktais rudeniui. Šios pirkimo bangos ne tik atspindi sezoninius poreikius, bet ir parodo, kokie produktai tampa populiariausi lietuvių krepšeliuose prieš prasidedant rudeniui.

Anksčiau prieš naujus mokslo metus į turgų plūdę pirkėjai, dabar renkasi elektronines ar kitas parduotuves, sako prekeiviai. Anot jų, dabar turgus žmonėms tapo nepatrauklus – ypač jaunimui. Paprastą savaitės dieną įvairiomis kuprinėmis, rankinėmis, piniginėmis ir kita galanterija  Biržų turguje prekiaujantis vyras pasakojo, kad sezoniškumas turguje nesijaučia. „Artėja rugsėjis, tačiau susidomėjusių kuprinėmis labai mažai. Jaunimui turgus nepatinka, jie čia nebeateina.

Liepą į Lietuvą atėjus didesniems karščiams, prekybos tinklai fiksuoja išaugusius geriamojo ir mineralinio vandens, ledų, griliui skirtų maisto produktų pardavimus. Prekybos tinklai taip pat pastebi, jog karščiausiu metų laiku pirkėjai dažniau perka įvairių vaisių ir daržovių, kefyro šaltibarščiams, užkandžių, priemonių nuo uodų ir erkių.

UAB „Rimi Lietuva“ informuoja, kad skubiai vykdomas galimai nesaugaus maisto pašalinimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš vartotojų. Prekybos centras ragina pirkėjus, įsigijusius amerikietiško stiliaus barbekiu padažas su skrudinto cukraus sirupu THOMY ir sezamo sėklų pasta ALFEZ TAHINI, jos nebenaudoti ir kreiptis į prekybos centrą dėl pinigų grąžinimo. Prekybos centras tvirtina, jog NESTLE BALTICS UAB padažas ir DREIGSAS UAB pasta yra galimai nesaugi vartoti.

Birželį pigiausių maisto produktų krepšelis, palyginti su šių metų geguže, šalies parduotuvėse brango 2,8 procento (1,80 euro), bet buvo 12,4 proc. (9,31 euro) pigesnis nei pernai metų gegužę, rodo kainas stebinčio portalo Pricer.lt analizė. Kaip nurodo „Pricer“, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitinge pirmoje vietoje pastarąjį mėnesį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“, branginęs krepšelį 4,58 euro.

Artėjančią Joninių naktį lietuviai ruošiasi sutikti gamtoje – apsirūpino turizmo prekėmis ir priemonėmis nuo uodų. E. prekybos centro „Pigu.lt“ duomenimis, birželio mėnesį turizmui skirtų prekių pardavimai augo daugiau nei 50 procentų, lyginant su gegužės prekyba, rašoma pranešime spaudai. Lietuviai iš lentynų šluoja šias prekes „Pardavimų rezultatai nestebina – įprasta, kad paparčio žiedo Joninių naktį ieškoma gamtoje: prie ežerų, upių, sodybose, baidarių žygiuose, pajūryje.

Šiemet pirkėjai iš anksto ruošiasi vasaros kaitrai. Birželio pradžioje tarp populiariausių prekių dominavo oro ventiliatoriai ir kondicionieriai. Ventiliatorių pirmąjį vasaros mėnesį įsigyta dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, oro kondicionierių prekyba išaugo daugiau nei 50 procentų. „Akivaizdu, kad pernykštės tropinės vasaros patirtis atmintyje dar gyva.

Orai šiltėja, o Lietuvos vaistinių durys toliau girgždinamos – vaistinių atstovai teigia, jog šiuo metu tautiečiai daugiausia perka vasaros sezonui būdingas prekes: apsauginius kremus nuo saulės ir repelentus nuo vabzdžių, o alergijos šiais metais lietuvius kankina labiau nei įprastai.

Nusprendę įsigyti naują daiktą tikimės, kad jis bus kokybiškas ir tarnaus ilgai. Kartais pardavėjai nurodo prekių garantijos ar galiojimo laiką. Tačiau iš tiesų 2 metų tarnavimo terminas galioja beveik visoms prekėms. Taigi, jeigu įsigyta prekė susidėvėjo greičiau nei per dvejus metus, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją dėl pinigų grąžinimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigimu, teisės aktai numato 2 metų garantinį terminą aprangai ir avalynei.

Grupė Seimo narių kreipėsi prekybos tinklus, prašydami žymėti į Rusiją eksportuojančių bendrovių prekes. „Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokia produkcija toliau eksportuojama į Rusiją. Žymint produkciją, prekybos tinklai informuotų vartotoją ir taip leistų pačiam spręsti, kokią produkciją įsigyti“, – pranešime spaudai sako viena iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Nuo šių metų Lietuvoje leidžiant prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, pavyzdžiui, miltais, kruopomis, kava, prekybininkai tokių produktų pirkėjams iki šiol nesiūlo, rašo portalas lrt.lt.  „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė teigia, kad šiuo metu neturi planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti.

Maisto prekių parduotuvėse neretai tenka išgirsti, kaip tėvai drausmina vaikus nedūkti ar neliesti brangių, lengvai dūžtančių prekių. Taip yra, nes pirkėjai bijo, kad už apgadintas prekes teks susimokėti. Vis tik atlyginti žalą privaloma ne visada. Dalis prekybos tinklų ramina, kad įprastai už netyčia sudaužytą butelį ar padažo indelį susimokėti nereikia. Tačiau viskas priklauso nuo situacijos ir pačios parduotuvės.

Šylant orams, sukruto tie, kurie planuoja darbus sodybose, soduose ir daržuose. Vasario mėnesį išaugo sodo prekių, labiausiai augo sodo technikos ir įrankių kategorijų pardavimai. Grandininių pjūklų pardavimai šoko aukštyn beveik keturis kartus, traktoriukų – beveik tris kartus, įrankių – daugiau nei dukart, lyginant su 2023 metų vasario duomenimis. „Dar ryškesnę sodo prekių paklausą fiksavome praėjusią savaitę, kuri pasižymėjo atšilusiu oru.

Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reikalauja vieną prekybos tinklą nustoti diskriminuoti vyresnius pirkėjus. Prekybininkai, anot tarnybos, pažeidžia įstatymą, mat kai kurias prekes su nuolaida parduoda tik tiems, kas turi išmaniuosius telefonus. Tinklas į tarnybos perspėjimus nereaguoja jau trečius metus, siutindamas išmaniais telefonais nesinaudojančius senjorus.

Šiuo metu „IKEA“ iš prekybos šalina įkroviklius ÅSKSTORM. Dėl to parduotuvių tinklas ragina visus, įsigijusius tamsiai pilkos spalvos ÅSKSTORM 40 W USB įkroviklius (prekės kodas 504.611.93), nebenaudoti įrenginio ir atsiimti pinigus už nekokybišką prekę. Prekybos tinklas pastebėjo, kad prekė nekokybiška ir ragina atsiimti pinigus. Neatitiko testavimo programos Norint prekiauti įvairiais įrenginiais reikalingos testavimo ir vertinimo programos.

Eksportuotų prekių kainos spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,4 proc., importuotų – 0,7 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 25,5 proc. – atpigo elektra. Rafinuoti naftos produktai atpigo 6,7 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 3,7 proc., bet pabrango kitos cheminės medžiagos – 19,9 proc., pieno gaminiai – 7,9 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Importuotų prekių kainos per metus sumažėjo virš 11 proc.

Perkant internetu vis pasitaiko atvejų, kad siunta vėluoja, atkeliauja sugadinta arba jos išvis nėra. Jei pristatymo įmonė siuntos neranda, pirkėjas nukreipiamas į parduotuvę, kad atgautų pinigus arba jam būtų atsiųsta nauja prekė. Vis tik gali nutikti ir taip, kad logistikos įmonė klientą nukreipia į parduotuvę, nors pati net nepamėgino surasti dingusios siuntos.

Dar nepraėjo nė Vėlinės, o parduotuvėse jau rikiuojami kalėdiniai atributai: žvakių, eglutės žaisliukų, girliandų. Vieni pirkėjai džiaugiasi šventine nuotaika, kiti piktinasi – ar ne per anksti? Psichologas įspėja, kad ankstyvas Kalėdų bumas yra tik prekybininkų triukas, o kai kuriems žmonės tai gali sukelti nemalonius jausmus.

Likus porai savaičių iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai jau planuoja keliones po artimųjų kapines. Tai liudija nuo spalio pradžios prekybos centruose išaugę žvakių, žvakidžių bei dirbtinių gėlių pardavimai. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, populiariausios išlieka tradicinės baltos spalvos žvakės bei dirbtinių gėlių kompozicijos.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Pirmosios rugsėjo savaitės nė iš tolo neprimena lietuviško rudens. Gerinami šilumos rekordai, praeivius stebina žiedais apsipylę kaštonai, kai kur pražydo net obelys, magnolijos. Vasaros ritmu vis dar gyvena ir pirkėjai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Šluojami tie produktai, kurie yra mažiau įprasti rudeniui. „Tebesitęsiantys šilti, saulėti orai koreguoja pirkėjų įpročius.

Prancūzijos prekybos tinklas „Carrefour“ pradėjo žymėti savo parduotuvių lentynose „šrinkfliacijos“ – sumažintų prekių pakuočių ar taros, išlaikant tą pačią kainą – prekes. Tokiu būdu bandoma kovoti su gamintojais, kurie siekia nuslėpti tikrąjį prekės pabrangimą nuo pirkėjo. „Carrefour“ šią savaitę specialiomis informacinėmis lentelėmis pažymėjo kelių gamintojų prekes, kuomet pastebėjo, kad jie pradėjo tiekti sumažintos talpos produkciją už ankstesnę kainą. „Šrinkliacija“ (angl.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Vokietijos prekių eksportas liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus kalendorinį ir sezoninį veiksnius, sumažėjo 0,9 proc., tuo tarpu importas paaugo 1,4 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi negalutiniai duomenimis. Didžiausios Europoje ekonomikos prekių eksportas liepą įvertintas 130,4 mlrd. eurų, importas – 114,5 mlrd. eurų. Anot „Destatis“, eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares per mėnesį padidėjo 0,5 proc.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybos vietose būtų žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje, rodo BNS užsakymu liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų. Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Moterys už tam tikras prekes ir paslaugas moka daugiau nei vyrai. Tą patvirtina ir pačios pirkėjos, ir finansų specialistai. Anot jų, papildomo, „rožinio mokesčio“ moterys galėtų išvengti, jeigu paprasčiausiai nepirktų daiktų, kurie yra įvardijami, kaip moteriški. Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė teigė, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

Remiantis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, viena dažniausių priežasčių, skatinančių gyventojus bent kartą per mėnesį apsilankyti konkrečioje vaistinėje, yra jos siūlomos nuolaidos ir specialūs pasiūlymai (taip teigia 40 proc. apklaustųjų). Daugelis gyventojų reikalingus vaistinius preparatus mielai renkasi įsigyti pigiau, todėl „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sutiko pasidalinti papildomais patarimais, kurie vaistams ar maisto papildams padės išleisti mažiau.

Išpopuliarėjus prekybai internetu, daugelį prekių gyventojai užsisako į namus, ypač didelių gabaritų pirkinius, pavyzdžiui, buities prietaisus – televizorius, šaldytuvus ir kitus. Tačiau pirkėjai skundžiasi, prekes gaunantys sulaužytas ar sugadintas. Prekybininkai atsakomybės kratosi – kaltina pačius pirkėjus ir kurjerius. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai iš internetinės parduotuvės Bigbox.lt nusipirko televizorių.

Lietuva įveda nacionalines sankcijas dvigubos paskirties prekėms, kurias verslininkai per Vidurio Aziją gabena į Rusiją. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė Rusijos sankcijų apėjimo schemos viršūnėje – vokiečių žurnalistai suskaičiavo, kad mūsų šalis antroje vietoje tarp Vakarų valstybių, per kurias į Rusiją keliauja daugiausia sankcionuotų prekių.

Kai kuriems parlamentarams siekiant, kad didieji prekybos tinklai žymėtų bendrovių, nenutraukiančių eksporto į Rusiją, gaminius, prekybininkai teigia nežinantys, iš kur gauti tokią informaciją. Keturi konservatoriai kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose.

Lietuva Joninių nakčiai ruošiasi beveik kaip Kalėdoms. Gyventojai šturmuoja parduotuves ir Lietuvoje, ir Lenkijoje bei perka viską, ką galima išgerti ar suvalgyti gamtoje – šašlykus, alų, o šalia jų ir kepsnines, anglis. Prekybininkai stebi, kad dalies prekių pardavimai išaugo kartais. Žmonės važiuoja ne tik prie ežerų, bet ir paskutinę akimirką nusprendžia apsilankyti kurortuose – Palangos viešbučiuose vietų nelikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu – šią taisyklę, kaip sutaupyti, žino bene kiekvienas. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose populiarėja dar viena gudrybė sumaniam apsipirkimui – atvirkštinis pirkinių sąrašas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šis metodas gali padėti gerokai sumažinti išlaidas ir išvengti maisto švaistymo, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Prekybos centro internete „Pigu.lt“ pardavimai rodo, kad šiemet pirkėjai iš anksto ruošiasi vasaros pramogoms. Šį gegužės mėnesį, anksčiau nei įprasta, į viršų šoko vandens sporto prekių pardavimai, kurie buvo net tris kartus didesni nei 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Tiek pat augo irklenčių, kurios tapo populiariausia preke šioje kategorijoje, pardavimai. „Nors irklenčių pardavimai karaliavo ir praėjusią vasarą, tačiau toks ankstyvas susidomėjimas vandens sporto prekėmis nėra įprastas.

Norint užkirsti kelią apeiti Vakarų sankcijas Rusijai, kad sankcionuotos prekės į šalį agresorę nepatektų per kitas valstybes, Vilnius su Briuseliu derina nacionalinį draudimą išvežti kai kurias prekes iš Lietuvos, sako užsienio reikalų ministras. Premjerė teigia, kad toks apribojimas galėtų būti priimtas per mėnesį.

Niekam nėra paslaptis faktas, kad apsiperkant savitarnos kasose kartais žmonės nusprendžia sutaupyti ar pasukčiauti. Tačiau toks elgesys gali pridaryti rimtų nemalonumų. Be to, teisininkai įspėja, kad tokie būdai norint sutaupyti pinigų – neveikia, kadangi netekusios tam tikros pajamų dalies, prekybos centrai neretai pradeda kelti tik dar labiau kainas. Viena moteris, pasidalinusi istorija žurnale „Sisters in Law“, prikaustė teisininkų dėmesį.

Laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos piliečių įsteigtos įmonės galbūt tiekia į Rusiją elektronikos prekes, kurias galima panaudoti karo pramonėje, šalies pramonininkai siūlo uždrausti jiems prekiauti su trečiosiomis šalimis. Tačiau Seimo nariai sako, kad toks draudimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl teisinio reguliavimo, be to, jis galėtų būti lengvai apeinamas.

Prekybos tinklas „Maxima“ įgyvendina dar vieną pokytį. Akylesni pirkėjai galėjo pastebėti, kad nuo kovo 1 d. prekybos centruose nebėra sveriamų riešutų ir džiovintų vaisių. Žiniasklaida skelbia priežastis, kodėl „Maximą“ priėmė tokį sprendimą. Naujienų portalui 15min.lt „Maxima” Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas patvirtino, kad nuo kovo 1 d. nebeprekiaujama sveriamais riešutais ir džiovintais vaisiais visose šalies „Maximos“ parduotuvėse.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvoje apsipirkimas fizinėse parduotuvėse vis dar yra populiariausias apsipirkinėjimo būdas – rečiau nei kartą per savaitę fizinėje parduotuvėje lankosi tik 3 proc. žmonių, rodo naujausias tyrimas.  „Iki Lietuvos“ užsakymu bendrovės „Intra research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų žmonių fizinėse parduotuvėse lankosi du arba tris kartus per savaitę.  „Daugiau nei pusė apklaustų fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę, kasdien apsiperka 19 proc.

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Estijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, galiojusiomis kainomis sunyko 9 proc., o importas sumažėjo 1 proc., pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 1,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 88 proc. iki 272 mln. eurų. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Suomija (18 proc. viso eksporto), Latvija ir Švedija (po 11 proc.), daugiausiai importuota iš Suomijos (14 proc.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.