Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc. muito tarifas turi būti taikomas iš Amerikos importuojamiems kukurūzams (taip pat ir šaldytiems bei konservuotiems), kosmetikai, pupelėms, ryžiams, dribsniams, žemės riešutų sviestui, apelsinų sultims, spanguolių sultims, viskiui bei burbonui, cigarams, cigaretėms, tabakui, drabužiams, avalynei, geležies ir plieno produktams, aliuminio plokštėms, motociklams, jachtoms ir kitoms vandens transporto priemonėms, lošimo kortoms.
Jau žinoma, kad šie muitai palies tokias žinomas įmones, kaip motociklų gamintoją „Harley Davidson“, džinsų gamintoją „Levi Straus“. Didžiulė amerikiečių kosmetikos kompanija „Maybelline“ taip pat gali būti paveikta muitų mokesčio.
Lietuvos ekonomistai nesutaria, kaip vis dėlto keisis kainos Lietuvos gyventojams. Arba pasiryš prekybininkai ir gamintojai toliau pardavinėti šiuos produktus įprasta kaina, ar visgi jie brangs net 25 proc.?
Retas, kas kainą sumažins savo sąskaita
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad labiausiai tikėtina, jog kainos didės visais 25 proc.
„Kad prekybininkai sumažintų kainas savo pelno sąskaita tam, kad išliktų šie produktai rinkoje, nemanau, kad taip darytų. Dėl to tikėtina, kad ir kainos tų produktų, kuriems įvedami muitai, panašiai ir augs. Gal kiek mažiau, bet didžiąją dalį tikrai perkels, nes tarpininkai, didmenininkai ar mažmenininkai, kad persikeltų sau kainą, netikiu, kad didelė tikimybė“, – sako jis.
Labiausiai lietuviai kainų pokyčius pajus pirkdami amerikietišką kosmetiką, alkoholinius gėrimus bei drabužius, kadangi jų importas daug didesnis palyginus su kitais sąraše atsidūrusiais produktais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kosmetikos importas sudaro apie 17,1 mln. eurų, tabako gaminių – 5,2 mln. eurų, nealkoholinių bei alkoholinių gėrimų – 3,2 mln. eurų, motociklų importas – apie 6 mln. eurų.
„Tokie dalykai mažina tų prekių paklausą. Turėtų būti nemažas smūgis tų prekių importuojamam kiekiui. Vieni dalykai greitai pakeičiami, kiti mažiau. Nežinau, kiek vieną kosmetiką kita galima pakeisti, bet kalbant apie alkoholį, amerikietiškas viskis ar burbonas turi savo vertę, yra nemažai mėgėjų. Gal nebus taip, kad visiškai nebepirks amerikietiško viskio, bet konkurentams tai labai palanku, nes dalis vartotojų ieškos alternatyvos. Dalis žmonių tikrai nusigręš nuo tos produkcijos padidėjus kainai“, – sako ekonomistas.
Tačiau gali būti ir dar blogesnis scenarijus. Konkurentai pamatę brangstančias amerikietiškas prekes, gali sumanyti padidinti ir savo produkcijos kainą. Kitas variantas, jeigu gamintojai pamatys, kad jų produkcija nebe tokia pelninga, jie gali bandyti muitus kompensuoti patys mažindami kainą.
„Yra realus variantas, kad savo kainą sumažins. Klausimas, kiek Lietuva būdama tokia maža rinka bus aktuali, bet variantas yra tikėtinas, nes juolab tos prekės kurios patenka į Lietuvą: kosmetika ar viskis, yra aukšto pelningumo prekės, kur maržą ir gamintojas, ir tarpininkas, ir prekybininkas užsideda. Kainą sumažinti potencialo yra, norint, kad produktas apskritai rinkoje išliktų. Bet galvoti, kad kaina ta pati liks, nelabai reikėtų“, – sako ekonomistas.
Anot jo, sunku prognozuoti ar šis muitų kartas tarp ES ir JAV yra laikinas, ar užsitęs. Faktas vienas – labiausiai pralaimi vartotojas.
„Sunku rasti ekonomistą, kuris pateisintų tokius dalykus, nes galutinai vis tiek pralaimi vartotojas. Importo muitai labiausiai kenkia vartotojui, vietinių verslų nauda nepersveria vartotojų nuostolių. Darosi neramu, kad gali toliau tęstis ir blogesni dalykai. Tendencijos kol kas nuviliančios“, – sako jis.
Į kainą įeina ne vien muitai, tad prekės taip nebrangs
Kiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, kaip keisis kaina priklauso nuo to, kokią dalį bendroje produkto kainoje sudaro muito mokestis.
„Lietuvos kontekste per penkis metus pramonėje 40 proc. pakilo atlyginimai, tačiau tai nereiškia, kad lygiai taip pat 40 proc. pakilo pramonės produktų kainos. Pramonėje atlyginimai sudaro apie 10–15 proc. visų kaštų. Klausimas, kokią dalį muitai visoje kainoje sudaro. Nemanau, kad didžiausią dalį. Net jei darome prielaidą, kad produktai brangs, sunku būtų teigti, kad brangs 25 proc. nes tai tik tam tikra dalis: yra žaliavų kainos, logistika, atlyginimai“, – sako jis.
Be to, A. Izgorodinas pabrėžia, kad šiuo metu Europos rinka pakilime – ekonomika auga, žmonės daug vartoja. O tai reiškia, kad ši rinka yra ypač patraukli investuotojams iš kitų šalių. Būtent dėl to, patys Amerikos gamintojai, norėdami išlikti rinkoje, gali mažinti kainas savo sąskaita.
„Tikimybė yra, kad tie Amerikos gamintojai, kurie nenorės prarasti rinkos, derėsis su logistikos partneriais, jog mažintų kainą, t.y. mažintų savo pelno maržą. Kadangi Europos rinka turtinga, manau, pelno maržos nėra tokios mažos. Ypatingai, jei tie produktai yra nišiniai, kurių pati Europa gamina mažiau“, – tv3.lt komentuoja jis.
O jei pastarieji ir neprisitaikytų, A. Izgorodino teigimu, rinka tuščia tikrai neliktų. Ją užpildytų arba gamintojai iš Azijos, arba iš pačios Europos.
„Europos rinka yra patraukli investuotojams iš kitų šalių dėl savo rinkos dydžio, stabilumo. Labiausiai tikėtina, kad įmonės, kurios norės išsilaikyti Europoje, labiau bus linkusios ne galutinių produktų kainą didinti, bet muitus prisiimti ant savo pečių. Tačiau teoriškai kalbant, jei dalis JAV eksportuotojų dėl tų muitų pasitrauktų iš Europos rinkos, tai vis tiek ateitų kiti žaidėjai. Pavyzdžiui, Azijos gamintojai. Be to, Europa dabar labai didina gamybą, tad mums ir patiems nebūtų problema padidinti gamybą ir užpildyti pasitraukimą“, – sako A. Izgorodinas pabrėždamas, kad konkurencija Europoje tikrai didžiulė.
Jis taip pat mano, kad abi pusės bus suinteresuotos kuo greičiau šį apsistumdymą muitų mokesčiais nutraukti.
„Man atrodo, kad abi pusės yra linkusios tęsti derybas ir kalbas. Gali būti, kad muitų įvedimas iš abiejų pusių yra laikinas, atsisės prie derybų stalo po pusmečio ir susitars dėl naujų žaidimo taisyklių. Pusmetį ar metus europiečių eksportuotojai į Ameriką ir amerikiečių eksportuotojai į Europą bus linkę pasiaukoti, o po to jau spręs, ar tęsti verslą, ar ne. Iš JAV eina stiprūs signalai, kad jie linkę savo verslą apsaugoti ir derėtis“, – tikina LPK patarėjas ekonomikai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ES atsakomųjų veiksmų ėmėsi po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė didelius muitus importuojamam plienui ir aliuminiui iš Europos Sąjungos.
Amerikietiškų prekių, kurioms bus taikomi ES atsakomieji importo muitai, Europos Komisija parengė dar kovo mėnesį, tačiau žadėjo jo nenaudoti, jeigu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neįvykdys savo grasinimo nustatyti 25 proc. muitą plieno importui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui. Tačiau birželio 1 dieną D. Trumpo paskelbti muitai visgi įsigaliojo ir dabar ES, kaip ir Meksika, Kanada bei kiti artimi JAV sąjungininkai, ėmėsi atsakomųjų priemonių.
