muitai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė importą iš Europos Sąjungos (ES) apmokestinantis vidutiniu 20 procentų muitu. „Įvesime jiems 20 proc. (muitą)“, – skelbdamas muitus įvairioms pasaulio šalims Vašingtone sakė D. Trumpas. Tai JAV prezidentas daro reaguodamas į tai, kad, jo teigimu, ES importui iš JAV taiko 39 proc. muitus, įskaitant „manipuliavimą valiuta ir prekybos kliūtis“. „Taigi, mes jų atžvilgiu įvedame iš esmės pusę“, – kalbėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį turi apskelbti naujus „Išsivadavimo dienos“ muitus, tačiau iki paskutinės minutės pasauliui tenka spėlioti, koks bus tikrasis veiksmų, galinčių sukelti pasaulinį prekybos karą, mastas. D. Trumpas priemones pristatys Baltųjų rūmų Rožyne 16 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku – po to, kai užsidarys Volstrito rinkos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos" muitai įsigalios tuoj po to, kai jis trečiadienį juos paskelbs, pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Mano supratimu, muitai bus paskelbti rytoj, jie įsigalios iš karto“, – antradienį žurnalistams sakė K. Leavitt, pridūrusi, kad ką tik šiuo klausimu kalbėjosi su D. Trumpu.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ragina Donaldą Trumpą šią savaitę nenustatyti plataus masto muitų ES, rašo „Politico“. „Jūs turite draugų ir patikimų sąjungininkų nuo Portugalijos iki Lenkijos, nuo Danijos iki Graikijos. Mūsų bendras Europos ir Amerikos interesas yra stiprios JAV, stipri ES ir stipri NATO, o ne silpnesnė“, – vaizdo kreipimesi sakė D. Tuskas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) atstovai vis dar tikisi, jog pavyks derybų keliu išsiaiškinti dėl šią savaitę numatomų JAV plataus masto muitų.  Tačiau U. von der Leyen pridūrė, kad ES turi parengusi planą tam atvejui, jei prireiktų imtis atsakomųjų veiksmų. „Neatmetame derybų, – Europos Parlamento (EP) posėdyje sakė U. von der Leyen. – Tačiau turime tvirtą planą, kokių atsakomųjų priemonių imtis prireikus.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad Europa turėtų siekti ekonominės nepriklausomybės, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis įvesti naujus muitus. „Jungtinėse Valstijose jis tai vadina „išlaisvinimo diena“. Aš ją vertinu kaip momentą, kai turime kolektyviai nuspręsti labiau kontroliuoti savo likimą, ir manau, kad tai yra žingsnis nepriklausomybės link“, – radijui „France Inter“ sakė C. Lagarde.

Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ pranešė, jog reaguodama į JAV importo muitus dešimtadaliu padidins kai kurių modelių kainas pirkėjams Jungtinėse Valstijose. Šiaurės Italijos Maranelo mieste įsikūrusios bendrovės pranešime nurodoma, jog iki balandžio 2-osios į JAV pristatyti jos automobiliai nepabrangs. Pernai „Ferrari“ Jungtinėje Valstijose realizavo ketvirtadienį visų parduotų automobilių, o pardavimų pajamos siekė maždaug 1,65 mlrd. eurų, arba apie 29 proc. visų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis planuojami įvesti muitai bus taikomi visoms šalims, ne tik toms, kurių prekybos su Jungtinėmis Valstijomis disbalansas yra didžiausias. D. Trumpas žada balandžio 2 dieną, kurią jis vadina  „Išsivadavimo diena“, paskelbti abipusius tarifus, skirtus spręsti prekybos praktikos, kurią jo vyriausybė laiko nesąžininga, problemą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja beveik padvigubinti Kanados spygliuočių medienai taikomus muitus iki 27 proc., o dėl galimų papildomų mokesčių tarifas gali išaugti iki daugiau nei 50 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešas diskusijas apie galimą penktosios kolonos formavimąsi Seime, akcentavo, jog problema slypi giliau. Politologai prezidento kalbas papildė konkrečiais pastebėjimais apie besikeičiantį prorusiškų nuotaikų pobūdį Lietuvoje: jei anksčiau jos buvo slepiamos, šiandien kai kurie veikėjai jomis atvirai didžiuojasi.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) baigsis greitomis derybomis. „Aš labai noriu tikėtis, kad šitas, jeigu taip galima pavadinti, ekonominis karas vis dėlto baigsis greitomis derybomis siekiant minimizuoti nuostolius“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį teigė šalies vadovas. „Aš ne kartą sakiau, kad šiame kare, nesvarbu, kieno jis pradėtas, laimėjusių nebus.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad muitai, kuriuos žadėjo paskelbti amerikietiškoms prekėms kaip atsaką į JAV tarifus plienui ir aliuminiui, bus pradėti taikyti balandžio viduryje, dviem savaitėmis vėliau nei planuota, kad būtų daugiau laiko dialogui. „Visos kovo 12 dieną paskelbtos ES atsakomosios priemonės įsigalios balandžio viduryje“, – pareiškime sakė ES prekybos atstovas Olofas Gillas. „Tai suteikia papildomo laiko diskusijoms su JAV administracija“, – pridūrė jis.

Antradienio rytą JAV Federalinė rezervų sistema pradėjo dviejų dienų posėdį dėl palūkanų normų. Atsižvelgiant į baimes dėl ekonomikos augimo, infliacijos ir prekybos netikrumo, iš politikos formuotojų nesitikima daug veiksmų. Posėdis, kaip ir planuota, prasidėjo 9.00 val. Vašingtono laiku (15.00 val. Vilniaus laiku), nurodoma FED pranešime. Dauguma analitikų tikisi, kad centrinis bankas išsaugos palūkanų normas 4,25-4,50 proc. diapazone, kur jos laikosi nuo gruodžio mėnesio.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams pasakęs, kad prezidento Donaldo Trumpo muitai nėra priešiški JAV sąjungininkams. „Tai nėra priešiška kieno nors atžvilgiu. Tai draugiška ir tai palaiko mūsų, kaip šalies, nacionalinius interesus“, – sakė jis žurnalistams po G-7 derybų Kanadoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sukeltas prekybos karas, pasak Europos Centrinio banko pirmininkės Christinės Lagarde, turėtų rimtų ekonominių padarinių – ir pirmiausiai paveiktų pačias JAV.  „Jei kiltų tikras prekybos karas, kuris smarkiai susilpnintų prekybą, tai turėtų rimtų pasekmių augimui ir kainoms visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai – JAV“, – sakė Ch. Lagarde stočiai BBC. Permaininga D. Trumo muitų politika, pasak jos, kelia susirūpinimą.

ES šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai. 27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą totalinę invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą. Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Ketvirtadienį popiet Prancūzijos užsienio prekybos ministras Laurent‘as Saint-Martinas pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams, taikomiems iš ES importuojamam šampanui, vynui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. „Grasinimams nepasiduosime“, – paskelbė L. Saint-Martinas platformoje X po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 200 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino įvesti 200 proc. muitus vynui, šampanui ir kitiems alkoholio produktams iš Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, taip atsakydamas į bloko planuojamus muitus amerikietiškam viskiui. „Jei šis Tarifas nebus nedelsiant panaikintas, JAV netrukus įves 200 proc.

Skambūs pareiškimai, jog prasideda muitų karas, gali atnešti įtakos Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad JAV laimės prekybos karą su Europos Sąjunga (ES). Apie tai bei galimą D. Trumpo muitų tarifų sumažinimą ateityje analizavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Vis labiau įsiplieskiant prekybos karui tarp Jungtinių Valstijų ir jų šiaurinės kaimynės, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad muitai Kanados pieno ir medienos produktams gali būti įvesti per kelias dienas. „Kanada jau daug metų mus apiplėšinėja, taikydama muitus medienai ir pieno produktams“, – sakė jis. „Jiems bus taikomas lygiai toks pat tarifas, nebent jie jo atsisakys; tai ir yra tai, ką reiškia abipusiškumas.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas sausį pasiekė rekordines apimtis, importuotojams muitų didinimo grėsmės akivaizdoje sparčiai pildžius sandėlius. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 34 proc. iki 131,4 mlrd. dolerių.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad JAV vieną mėnesį netaikys muitų iš Kanados ir Meksikos importuojamiems automobiliams. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt nurodė, kad JAV pareigūnai surengė diskusijas su didžiausiais automobilių gamintojais „Stellantis“, „Ford“ ir „General Motors“.  „Mes ketiname suteikti vieno mėnesio išimtį bet kokiems automobiliams, įvežamiems per USMCA“, – pridūrė ji, turėdama omenyje JAV, Meksikos ir Kanados daugiau nei 30 metų galiojančią pr...

Kanados premjeras Justinas Trudeau pranešė, kad JAV pradėjo prekybos karą prieš „savo artimiausią sąjungininkę ir partnerę Kanadą“.  Jis taip pat pareiškė, kad „kanadiečiai yra išmintingi ir mandagūs, bet nesitrauks iš kovos, kai ant kortos pastatytas šalies likimas“. „Šiandien JAV pradėjo prekybos karą prieš Kanadą: savo artimiausią partnerę ir sąjungininkę – artimiausią draugą. Kanadiečiai yra išmintingi ir mandagūs, bet mes neatsitrauksime be kovos.

Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, jog JAV tarifai Kanadai ir Meksikai kelia grėsmę transatlantiniam ekonominiam stabilumui, gali pakenkti globaliai prekybai, bei ragino Jungtines Valstijas atšaukti šį sprendimą.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad nuo antradienio įsigalios 25 proc. importo muitai Kanadai ir Meksikai, praneša „The Associated Press“. Dėl tokio jo pareiškimo atsinaujino būgštavimai dėl prekybos karo Šiaurės Amerikoje, kurio ženklus jau liudija didėjanti infliacija ir lėtėjantis augimas. „Rytoj 25 proc. muitai Kanadai ir 25 proc. – Meksikai. Ir tai pradžia. Jiems teks turėti muitus“, – D. Trumpas sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, jog iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai, verčia nerimauti visą Europą. „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie galimus sprendimo būdus ir šio plano vertinimą apžvelgė Europos parlamento nariai Aurelijus Veryga ir Paulius Saudargas. Europos parlamento narys A. Veryga komentavo, ką jis įžvelgia šioje situacijoje dėl D. Trumpo galimų importo muitų ES valstybėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad kitą savaitę įves papildomą 10 proc. muitą kiniškoms prekėms ir pradės taikyti muitus Kanadai ir Meksikai. Vasario pradžioje D. Trumpas nustatė papildomus 10 proc. muitus visiems iš Kinijos importuojamiems produktams, tuo metu 25 proc. muitus Kanados ir Meksikos prekėms atidėjo mėnesiui šioms pažadėjus sustiprinti kovos su nelegalia imigracija ir fentanilio kontrabanda priemones.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, jog ketina įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pripažįsta – tokie Vašingtono sprendimai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Visgi, pasak politiko, kol kas dar nėra aišku, kokiems sektoriams ar prekių grupėms Baltųjų rūmų vadovo nutarimai gali pakenkti labiausiai. „D. Trumpo paskelbta žinia apie planuojamus 25 proc. muitus prekėms iš ES tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį paskelbus muitus, kurie gali paveikti ir sąjungininkus, ir konkurentus, Europos Sąjunga (ES) pažadėjo ryžtingai ir nedelsdama reaguoti į kliūtis laisvai prekybai. „Europos Komisija (EK) prezidento Trumpo pasiūlytą „abipusę“ prekybos politiką vertina kaip žingsnį klaidinga kryptimi“, – sakoma bloko vykdomosios institucijos pareiškime.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams plienui, apie kuriuos paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas. Paryžiuje vykstančioje konferencijoje dėl dirbtinio intelekto (DI) kanadiečių premjeras sakė, kad tokie muitai būtų „visiškai nepagrįsti“ ir kad „kanadiečiai, jei reikės, tvirtai ir ryžtingai priešinsis“. Pirmadienį D. Trumpas pasirašė vykdomuosius įsakus, kuriais nuo kovo 12 dienos bus įvesti 25 proc.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą nuo kovo 12 dienos įvesti 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, ir pažadėjo, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių. „Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo įvesti muitus Europos plieno ir aliuminio eksportui“, – sakoma jos pareiškime.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Nauja JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija prasidėjo naujais muitais į šalį importuojamoms prekėms. Dėl to gali gerokai pabrangti amerikietiški automobiliai, kuriems gaminti naudojamos įvežtinės dalys, įspėja ekspertai. Anot jų, pabrangus naujiems automobiliams, daugiau gyventojų ima dairytis pigesnių naudotų mašinų. O taip išaugusi paklausa taip pat didina ir jų kainas. Kasmet tūkstančius automobilių iš JAV parsiveža ir lietuviai. Tačiau pardavėjai atsargiai vertina galimus pokyčius.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad sieks įvesti naujus mokesčius elektroninės prekybos importui, taip kovodama su „kenksmingų“ produktų, kurių didžioji dalis įvežama iš Kinijos, antplūdžiu.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „griežtai atsakys“, jei JAV įves muitus blokui, rašo „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pagrasino muitais ES. Europos Komisijos atstovas spaudai nurodė, kad ES šiuo metu neturi informacijos apie jokius papildomus tarifus, kurie būtų nustatyti ES produktams, ir pabrėžė, kad prekybos ir investicijų santykiai su JAV yra didžiausi pasaulyje.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo Kanadai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – D. Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats D. Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

Prekybos karas įsisiūbuoja – jau antradienį įsigalios Donaldo Trumpo KanAdai, Meksikai ir Kinijai įvesti prekių tarifai. Kanada jau paskelbė atsakomuosius muitus JAV. Ekspertai įspėja – Trumpo politika atsisuks prieš pačius amerikiečius ir skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis per metus išleis beveik 3000-iais dolerių daugiau. Pats Trumpas atšauna, tai tebūsiąs trumpalaikis skausmas amerikiečių šeimoms. Visgi, tikėtina, kad susvyruos ir pasaulinė prekyba.

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį sukritikavo didžiulius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai ir kartu pareiškė, kad 27 valstybių blokas duotų „ryžtingą“ atsaką, jei taptų taikiniu. Briuselis iki šiol leisdavo suprasti, kad tikisi derybų keliu išvengti prekybos konflikto su D. Trumpu. Tačiau penktadienį JAV lyderis nurodė, kad „tikrai“ planuoja nusitaikyti į ES ateityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad griežti muitai importui iš Meksikos, Kanados ir Kinijos amerikiečiams gali sukelti ekonominį „skausmą“, tačiau, pasak jo, tai bus „verta kainos“, siekiant apsaugoti pagrindinius Jungtinių Valstijų interesus.  „Ar bus šiek tiek skausmo? Taip, galbūt (o gal ir ne!)“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Pramonininkai šį rudenį gerokai optimistiškesni: tai gali būti susiję su JAV prezidento rinkimais ir Donaldo Trumpo pažadu įvesti muitus užsienio šalių prekėms. Veikiausia Lietuvos pramonininkai, gamindami komponentus, jau dabar jaučia augančius užsakymus, nes Europos verslai stengiasi iki muitų įsigaliojimo JAV pripildyti savo produkcija ten esančius sandėlius.

Europos Sąjunga (ES) įgyvendino savo grasinimą įvesti iki 37,6 proc. siekiančius laikinuosius muitus elektromobilių importui iš Kinijos. Apie tai ketvirtadienį paskelbta bloko oficialiajame leidinyje. Tarp paveiktų Kinijos bendrovių – BYD, „Geely“ ir SAIC, kurioms atitinkamai pritaikyti 17,4 proc., 19,9 proc. ir 37,6 proc. muitai. Grasinimai įvesti laikinuosius muitus elektromobiliams nuskambėjo praėjusį mėnesį.

Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

Vašingtonas supeikė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimą dėl baudžiamųjų muitų, kuriuos Jungtinės Valstijos nacionalinio saugumo sumetimais nustatė plieno importui iš Kinijos ir kitų šalių. Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nustatė minėtus muitus plieno ir aliuminio importui iš Kinijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos, o jo įpėdinis Joe Bidenas iki šiol jų nepakeitė ir neatšaukė.

Europos Komisija pranešė penkeriems metams įvedanti antidempingo muitus korozijai atspariam plienui iš Rusijos ir Turkijos. Sprendimas priimtas atlikus antidempingo tyrimą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31 dienos.Tyrimas atliktas Europos plieno pramonės asociacijos prašymu. Tyrimo objektas buvo valcuotas plienas su cinko, magnio ar aliuminio danga. Antidempingo muitas Rusijoje pagamintam nerūdijančiajam plienui sudarys 10,3-37,4 proc.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją. „Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už trąšas turės sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą, galutinai nusprendė teismas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį sutarė panaikinti importuojamam plienui ir aliuminiui taikomus muitus, išsprendusios ginčą, kuris jų prekybos santykius slėgė nuo tada, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas prieš trejus metus įvedė šiuos mokesčius.

Kiekvieną dieną Lietuvą pasiekia po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ir jau nuo rytojaus – liepos 1d. – kiekvieną tokią siuntą privalėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) sukūrė elektroninę sistemą, tačiau šiuo metu ją testuojančių verslų teigimu, sistema veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.