Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian aiškina, kad šiuos draudimus numatanti ES direktyva buvo priimta dar 2014 m. ir jos nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Tabako kontrolės įstatymą.
„Jau dabar yra draudžiama rinkai teikti pridėtinio skonio ir kvapo turinčius tabako gaminius, nes tam tikri priedai naudojami siekiant sudaryti įspūdį, kad tabako gaminiai kelia mažesnę riziką sveikatai arba pagerina protinę veiklą ir fizinės veiklos rezultatus“, – sako pašnekovė.
Tyrimai rodo, kad pridėtinio skonio ir kvapo tabako gaminiai yra ypač populiarūs tarp moterų ir jaunesnių vartotojų. 2017 Eurobarometer tyrimo duomenimis, Lietuvoje 16 proc. rūkančiųjų vartoja mėtines cigaretes, palyginimui Suomijoje – 24 proc., Slovėnijoje, Kipre ir Graikijoje – 2 proc. rūkančiųjų vartoja mėtines cigaretes.
Draudimui ruošiasi kontrabandininkai
Šiuo metu mėtinės cigaretės užima beveik penktadalį – 18,8 proc. Lietuvos tabako rinkos, todėl Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovo Arno Neverausko manymu, mėtinių cigarečių draudimas turės poveikį tiek legaliai, tiek nelegaliai tabako rinkai.
„Tiksliai atsakyti, kokį pokytį turės draudimas, sunku. Vis dėlto, vien šiais metais, pirmo ketvirčio duomenimis, Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė 5 kartus daugiau mėtinių cigarečių produktų, nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Tai rodo, kad kontrabanda užsiimantys asmenys jau dabar pradeda ruoštis mėtinių cigarečių draudimui, jam dar neįsigaliojus“, – kalba A. Neverauskas.
Pašnekovas atskleidžia, kad rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliekamas tuščių pakelių tyrimas, kurio metu visoje Lietuvoje yra renkamos tuščios cigarečių pakuotės ir renkami duomenys, iš kur cigarečių pakuotės yra atkeliavusios, rodo, kad daugiau nei 8 iš 10 cigarečių pakelių į Lietuvą patenka būtent iš Baltarusijos. Atitinkamai, 2018 m. Gardino tabako gaminių fabrikas pranešė, kad reaguojant į baltarusiškų cigarečių paklausą ES, ketina didinti gamybos pajėgumus, tam tikslui atidarant dvi naujas cigarečių gaminimo linijas – mėtinių ir mentolio skonių.
„Lietuvoje nelegali tabako gaminių rinka 2019 m. IV ketvirtį sudarė 21,3 proc. – dvigubai daugiau nei, pavyzdžiui, Estijoje. Visgi žmonių pajamos ir Lietuvos ekonomika tuo metu augo, todėl šis augimas yra kiek paradoksalus, tačiau parodo, jog kaina nėra vienintelis kriterijus renkantis tarp legalaus ir nelegalaus gaminio“, – tvirtina A. Neverauskas ir priduria, kad švietimas, sąmoningumo skatinimas, išmintinga valstybės politika reguliuojant tabako gaminius suteiktų daug daugiau naudos, tik pamatyti to rezultatus užtrunka ilgiau, tad dažnai paprasčiau yra tiesiog drausti.
Ar Lietuva taps mėtinių cigarečių kontrabandos koridoriumi?
Baiminamasi, kad mėtinių cigarečių draudimas taps didžiuliu iššūkiu ne tik legaliai tabako rinkai, bet ir valstybei, o Lietuva gali tapti mėtinių cigarečių kontrabandos koridoriumi, per kurį mėtinėmis cigaretėmis bus aprūpinta visa Europa.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas Donatas Škarnulis sako, kad kol kas asmenys, užsiimantys kontrabanda, daugiausia orientuojasi į beskones cigaretes, tačiau net ir įsigaliojus mėtinių cigarečių draudimui ir pasikeitus paklausai, veikiausiai išliktų tie patys keliai ir tinklai ar organizuotos kontrabandos grupės, kaip ir dabar, todėl didelių pokyčių nesitikima.
„Veiksniai, kurie lemia kontrabandą – išliks, tačiau ir dabartinė socialinė bei ekonominė padėtis, kuri neabejotinai pablogės po pandemijos, irgi pataps vienas iš veiksnių, kuris spėjama turėtų didinti kontrabandą ir nelegalią rinką. Pavyzdžiui, 2008-2009 m. per krizę, kuomet buvo šešėlinių tabako gaminių pikas – 43 proc. neteisėtoje apyvartoje. 2010 m. svyravo apie 20 proc., tad matome, kad skaičiai sumažėjo du kartus“, – sako Donatas Škarnulis ir visgi pasidžiaugia, kad žmonių netolerancija kontrabandai tikrai didėja.
