investicijos

Per beveik ketverius metus į Lietuvą pritraukta 462,2 mln. eurų investicijų bei sukurta apie 650 darbo vietų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Priėmėme svarbius pakeitimus ir nuo šiandien investuotojai galės fiziškai teikti paraiškas dėl stambių investicinių projektų pagal naujus kriterijus.

Didžiausią istorijoje finansinę gerovę savo piliečiams pasiekusi Lietuva naujose geopolitinėse aplinkybėse rizikuoja užmigti ant daug anksčiau pelnytų laurų ir prarasti pagreitį. Norėdami pasikloti pamatus tolesnei valstybės ekonominei raidai, šiandien kaip niekad privalome būti veržlūs, lankstūs ir alkani. Net didžiausias Lietuvos priešas negalėtų nuneigti paskutinių keliolikos metų mūsų šalies ekonominio progreso.

Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonės jau sulaukė investicijų už daugiau kaip 5 mln. eurų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN). „Praėjusiais metais pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė buvo didesnė nei 554 mln. eurų. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ji patrigubės ir sieks 1,66 trilijono eurų, tad dalyvavimas EKA veikloje Lietuvai atveria daug naujų galimybių auginant šį didelį potencialą turintį sektorių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), skatindama investuotojus kurtis Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, skiria papildomą beveik 118 mln. eurų finansavimą visiems 20-iai rezerviniame sąraše buvusių įmonių projektų. EIMIN duomenimis, paskirsčius papildomą finansavimą, daugiausia projektų bus įgyvendinama Jonavos rajone – 13. Jiems skirta daugiau kaip 80 mln. papildomo finansavimo lėšų. 5 projektai už beveik 23 mln. eurų bus įgyvendinami Mažeikių rajone, 2 projektai už 14,5 mln.

 Lietuvoje daugiau nei 200 darbuotojų turinti moterų sveikatos programėle „Flo Health“ gavo 200 mln. eurų investicijų iš „General Atlantic“, kas leido bendrovei pasiekti „vienaragio“ statusą. Kaip pabrėžiama investuotojos „General Atlantic“ svetainėje, „Flo Health“ tapo pirmąją moterų sveikatos programėle pasiekusia tokį statusą. Bendrovė yra viena iš pirmaujančių į moteris nukreiptų technologijų („Femtech“) rinkoje, kurios vertė 2027 m. galimai sieks 60 mlrd. eurų.

Kinijos ekonomika per pusmetį tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 29,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – už 498,9 mlrd. juanių (63,5 mlrd. eurų), pranešė Pekybos ministerija. 12,8 proc. jų teko aukštųjų technologijų sektoriui, o labiausiai investicijų srautai išaugo į medicinos įrangos gamybą – 87,5 procento. Daugiausiai investicijų per pirmus šešis šių metų mėnesius sulaukta iš Vokietijos (18,1 proc. visų) ir Singapūro (10,5 proc.

Tarptautinei gamybos ir sprendimų grupei „Glen Dimplex“ (GD) įsigijus Norvegijos „Adax“ grupę, Panevėžio buitinių elektrinių prietaisų gamybos bendrovėje „Adax“ planuojamos reikšmingos investicijos ir prisitaikymas prie naujų standartų, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Planuojama perkelti elektrinių šildytuvų gamyklas iš GD į „Adax“, iš Šiaurės Airijos į Lietuvą.

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ sustabdė Rygoje plėtojamo verslo kvartalo „Preses Nams“ (Spaudos rūmai), į kurio pirmąjį etapą investuoja 114 mln. eurų, statybas, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Pakeitus generalinį rangovą statybų viduryje padidėjo kaina, todėl reikėjo pakoreguoti projekto finansavimo schemą. Projekto plėtojimo greitis sulėtėjo, kad būtų galima skirti laiko visoms būtinoms užduotims atlikti.

Seimas siūlo būdą, kaip įdarbinti 22 milijardus eurų, kuriuos graužia infliacija lietuvių sąskaitose. Nuo kitų metų bankuose atsiras investicinės sąskaitos, kuriose pinigus galės investuoti bet kas, kad ir senjorai. Mokesčių inspekcija žada dešimtmečius tokioje sąskaitoje nereikalauti mokesčių, juos reikalaus susimokėti tik išsiimant. Tačiau kai kurie ekspertai ragina skaičiuoti nemokančius ir investicijų neišmanančius lietuvius šia naujove neskubėti naudotis, kad nenusviltų.

Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. Pernai tuo pat laiku tokių projektų buvo 26.  Agentūros skaičiavimais, įgyvendinus šiuos jau sutartus naujų gamyklų ar paslaugų centrų projektus bus sukurta apie 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln. eurų.

Nuo pirmadienio įsigalioja mažesni reikalavimai didelio investicijų projekto statusą norinčioms gauti įmonėms.  Pagal juos dideliais projektais bus laikomi sukursiantys nuo 20 iki 149 naujų darbo vietų (Vilniuje – 20–199), o 20-ties naujų darbuotojų atlygis būtų ne mažesnis nei 1,25 savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimas antradienį įteisino investicinę sąskaitą – ji leis gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų produktus – nuo akcijų iki taupymo lakštų. Tikimasi, kad tai pagerins investicijų klimatą, didins žmonių finansinį raštingumą.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 19 susilaikė.

Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. „Lietuvos gyventojai sąskaitose bankuose laiko daugiau nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimės, kad Investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas taip nešdamas naudą ir investuojantiems žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai“, – feisbuke rašo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąlygomis, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. eurų.

Prieš šešerius metus veiklą JAV pradėjęs technologijų startuolis „Argyle“, teikiantis automatizuotas uždarbio ataskaitų paslaugas bankams, kredito ir draudimo bendrovėms, baigė investicijų pritraukimo C etapą ir šiuo metu jau yra sulaukęs daugiau kaip 100 mln.

Europos investicijų banko (EIB) grupei priklausantis Europos investicijų fondas (EIF) steigs 180 mln. eurų investicijų fondą Trijų jūrų iniciatyvos valstybių konkurencingumui didinti, Vilniuje pranešė banko vadovė Nadia Calvino (Nadija Kalvino). „Mes atskleisime detales, tikiuosi, gegužę. Dirbome jau su keliomis šalimis, kad suderintume detales.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi group“ antrinės įmonės Latvijoje „Baltic Dairy Board“ įstatinis kapitalas padidintas 10 mln. eurų iki 10,85 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pasak jos, kapitalo didinimas susijęs su 50 mln. eurų „Vilvi group“ investicija į naujus sūrių gamybos pajėgumus Latvijoje, Bauskėje, grupės įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Projektas finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis.

Dėl vykstančio plataus masto karo Ukrainoje bei ekonominių sąlygų mūsų šalyje, užsienio verslininkai baiminasi investuoti Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dar pernai Briuselio leidinys „Politico“ išleido tekstą – pavojingiausia vieta žemėje. O ta vieta – Lietuvos-Lenkijos pasienis, vadinamasis Suvalkų koridorius.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimus, įteisinančius tokių įmonių narius investuotojus – taip ketinama sukurti sąlygas į žemės ūkį pritraukti daugiau investicijų.

Įtikinę investuoti į internetinę investavimo platformą, nepažįstami asmenys iš moters išviliojo 36 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė policija. 1971 metais gimusi moteris jau daugiau nei prieš savaitę kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą, pinigai iš jos išvilioti laikotarpyje nuo sausio 11 iki vasario 15 dienos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) sekmadienį pranešė, kad daugiau kaip 120 jai priklausančių valstybių užbaigė susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti investavimą besivystančiose šalyse padidinant skaidrumą ir pašalinant biurokratines kliūtis. Tam, kad Investicijų palengvinimo plėtrai (IFD) susitarimas, kurį pasirašė 75 proc. PPO narių, būtų oficialiai integruotas, organizacijos taisyklės numato iš pradžių pasiekti visišką konsensusą.

Kinija pasiūlė ilgametei strateginei partnerei Vengrijai paramą viešojo saugumo srityje, neapsiribojant tik prekybos ir investicijų reikalais, pirmadienį pranešė „Reuters“. Kinija tikisi sustiprinti teisėsaugos ir saugumo ryšius su Vengrija, abiem šalims minint 75-ąsias dvišalių santykių metines, praėjusią savaitę per retą susitikimą su ministru pirmininku Viktoru Orbanu sakė Kinijos viešojo saugumo ministras Wang Xiaohong, pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Vizito Budapešte metu ...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Pirmadienį Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pristatys kasmetinį Lietuvos investicijų indeksą. Bus pateikta informacija apie naujausius kasmet vertinamų pagrindinių šalies turto klasių – akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių – grąžos rodiklius bei tendencijas. Lietuvos investicijų indeksas pristatomas kasmet nuo 2016-ųjų.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

 Įtrauktos investuoti internetinėse platformose, dvi gyventojos bendrai prarado 85,8 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas. Teisėsaugos duomenimis, ketvirtadienį apie 12.17 val. į Alytaus apskrities policiją kreipėsi 1951 metais gimusi moteris, pareiškusi, kad kad 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Alytuje, Ligoninės g., jai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 57 tūkst. eurų.

Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesininkė, investicijų bendrovė „BaltCap“ patvirtino projektui ieškanti investuotojo. Kol kas nėra aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kitos formos partneriu, trečiadienį skelbia „Verslo žinių“ portalas. „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis vz.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose ketina investuoti apie 400 mln. eurų – 1,6 karto  daugiau nei skelbta anksčiau. Tai BNS penktadienį patvirtino „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis. Pasak jo, vietoj anksčiau planuotų 250 mln. eurų investicijų „European Energy“ į gamyklą ketina investuoti 400 mln. eurų – ji būtų didesnė nei planuota anksčiau.

Valstybės kontrolė šiemet suplanavo 49 auditus visuomenės sveikatos, inovacijų, technologinės pažangos srityse. Bus stebima ir valstybės investicijų grąža, vertinamas šalies pasirengimas atlaikyti išorės grėsmes ir vykdyti struktūrines reformas.    Iš 49 auditų ir vertinimų 34 bus baigti ir visuomenei pristatyti dar šiemet, pranešė Valstybės kontrolė.

Turint nemažai taupymo galimybių, kurias suteikia finansinės bendrovės, norisi pasirinkti tinkamiausią ir efektyviausią. Bene dažniausia paslauga, kuria naudojasi vartotojai yra terminuotieji indėliai. Tiesa ta, kad laikant terminuotąjį indėli, galima tiksliai apskaičiuoti, kokią sumą gausite iš palūkanų, be to, ne visi žino, jog terminuotasis indėlis yra viena iš mažiausios rizikos investavimo galimybių.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Lietuvos verslo angelų investicijos šiemet aptirpo – iš viso į veiklą pradedančias technologijų kompanijas jie „įdėjo“ 10,5 mln. eurų, o pernai investicijos siekė 14,5 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   Vidutinis angelo investicijos į startuolį dydis šiemet sumažėjo beveik perpus – iki 28 tūkst. eurų (pernai 51 tūkst.

Iki 2030-ųjų į Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) verslą planuojama investuoti 260 mln. eurų, o jo sukuriamą pridėtinę vertę padidinti nuo 4,1 proc. iki 6,2 proc. Tai nurodoma IRT ekosistemos dalyvių kartu su Inovacijų agentūros ekspertais išgrynintose sektoriaus kelrodžio rekomendacijose.

Seime skinasi kelią vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina mažiau žmonių. Tokia tvarką joms siūloma taikyti nuo 2024 metų liepos.  Užtektų, kad investuojanti bendrovė sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siektų bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Darbuotojų savitarnos ir verslo procesų automatizavimo platformą kuriantis Lietuvos startuolis „Vecticum“ pritraukė 100 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 91,3 tūkst. eurų) investiciją iš „Google“, pranešė „Vecticum“. Įmonės technologijų direktorius ir vienas iš įmonės įkūrėjų Tomas Masiulis sako, kad „Vecticum“ savo produktą kuria integruojant „Google“ produktus, o finansavimą gavo dalyvaudama „Google for Startups Cloud“ programoje.

Naujų savininkų valdoma ir pertvarkoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ atsikratyti skolų ir tęsti veiklą planuoja didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama galimybė, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius, nurodoma kreditoriams teikiamame įmonės restruktūrizavimo plano projekte.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį paskelbė apie 29,5 mlrd. svarų sterlingų (34 mlrd. eurų) vertės privatų finansavimą naujiems šalies projektams, daugiau kaip 200 įmonių vadovų suvažiavus į Londoną dalyvauti 2023 metų pasaulinėje konferencijoje dėl investicijų. JK vyriausybės teigimu, naujosios investicijos sukurs 12 tūkst.

Japanijos „Nissan Motor Co.“ planuoja investuoti iki 3 mlrd. svarų sterlingų į elektromobilių, akumuliatorių jiems gamybą ir atitinkamą infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje, penktadienį pranešė bendrovė. „Nissan“ planuoja smarkiai išplėsti savo gamyklą Sanderlende trijų naujų elektromobilių modelių gamybai. Japonijos kompanija patvirtino, kad visi nauji jos automobilių modeliai Europoje bus visiškai elektriniai, o iki 2030-ųjų šioje rinkoje siūlys tik elektra varomus lengvuosius automobilius.

Norint įgyvendinti perspektyviausiu laikomą Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijų, dabartinėmis kainomis preliminariai reikėtų 71 mlrd. eurų investicijų, sako „Epso-G“ grupės atstovai. Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja.   „71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus.

Pavilnių regioniniame parke, Belmonto žirgyne, planuojama pastatyti naują daugiafunkcinį kompleksą su tarptautinius standartus atitinkančiu žirgynu, į kurį planuojama investuoti 60 mln. eurų, pranešė projektą vystanti bendrovė „Saulės agra“.    Komplekse turėtų įsikurti modernus žirgynas, tarptautinis hipodromas, sveikatinimo ir apgyvendinimo pastatai. 3,3 ha plote bus statomi nauji ir renovuojami dabartiniai statiniai, kurie užims 20 tūkst. kv. metrų.

Vyriausybė skyrė dar 111,7 mln. eurų pastatų bei jų šildymo sistemų atnaujinimui, mažiau taršiam transportui, pranešė Aplinkos ministerija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ministerijos pasiūlytus 2022–2025 metų Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus. Pagal juos gyventojai bei verslas bus skatinami naudoti žaliąsias technologijas, sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Vilniaus riešutų ir džiovintų vaisių importo, apdorojimo ir prekybos bendrovė „Arimex“ plečiasi – iki 2026 metų įrengs dvi naujas riešutų gruzdinimo linijas, į kurias investuos apie 5 mln. eurų, įdarbins apie 25 naujus darbuotojus. „Sėkmingai įgyvendiname ambicingus plėtros planus. Mūsų siekis – dvigubinti gamybos pajėgumus: praplėtėme sandėliavimo ir gamybos patalpas, šiemet įsigijome ir naują fasavimo bei riešutų apdorojimo įrangą. Į plėtrą jau investavome 3 mln.

Pernai veiklą pradėjusi duomenų analizės kompanija, dirbtinio intelekto startuolis „Repsense“ pritraukė 0,8 mln. eurų investiciją. Penktadienį įmonė pasirašė susitarimą, kuriuo į bendrovę investuos jau praėjusiais metais investavę smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“, „Invegos“ antrinė įmonė „Coinvest Capital“, privatūs asmenys ir naujai prisijungęs fondas „Baltic Sandbox Ventures“, pranešė „Repsense“. „Iron Wolf Capital“ partneris Žygimantas Sus...

Deimantai, paveikslai ir prabangūs vynai gali būti ne tik pirkinys grožiui ir sielai, bet ir investicija. Lietuviai, anot verslininkų bei šių sričių žinovų, tokiomis investicijomis domisi vis labiau. Vyno mėgėjai perka vyną ir šampaną, kurių vertė bėgant metams gali kilti. Žėrinčių deimantų mylėtojai už retesnius spalvotuosius brangakmenius kloja dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų.

Daugelis lietuvių didesnes ar mažesnes pinigų sumas laiko sąskaitoje arba, kaip sakoma, grynaisiais „kojinėje“. Taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja: augant kainoms, už tą pačią sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to specialistai gyventojams pataria nenaudojamus pinigus investuoti. O bene saugiausia investicija yra laikomi vyriausybių vertybiniai popieriai. Uždirbs daugiau nei 1 mln.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 29,9 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei prieš metus.  Labiausiai investicijos augo Marijampolės (49,4 proc.), Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskrityse, o mažėjo – Utenos (16,4 proc.) ir Panevėžio (15 proc.) apskrityse, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 22 mlrd. eurų arba 73,6 proc. visų šalies TUI, Kauno apskrityje – 3,1 mlrd.

Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą – „BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė – 20 metų.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.