Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį smuko dar 2 proc. ir siekia – 4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai krito pramonės pasitikėjimo rodiklis (7 proc.), palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo dešimtadaliu: produkcijos atsargos padidėjo, pablogėjo jos paklausos vertinimas. Tai didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Pramonininkai ramina, kad žymaus pokyčio sureikšminti nereikia, o pramonės eksporto ir gamybos apimtys augs. (Papildyta: naujas trečias skyrius)
Apklausos duomenimis, net 43 proc. pramonės sektoriaus įmonių vadovų blogai vertina produkcijos paklausą: gamyba rugpjūtį augo, tačiau lėčiau nei liepą. Trečdalis pramonininkų sakė, kad gamyba augo, o daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) nurodė, kad ji sumažėjusi.
Sekasi eksportas
Nuotekų valymo įrenginių, talpyklų gamybos bendrovės „Traidenis" vadovas Sigitas Leonavičius sakė, kad įmonė pramonės sektoriaus problemų nejaučianti, nes tiekia produkciją užsienio rinkoms: jis pripažįsta, kad kol kas paklausa vidinėje rinkoje sumažėjusi.
„Kadangi dirbame su aplinkosauginiais objektais, mūsų eksportas auga, o vidaus rinkoje, kas susiję su europinėmis lėšomis, tie pinigai iššvaistyti, objektai liko nebaigti. Dažniausiai buvo tiesiamos trasos: nėra valymo įrenginių, objektų įsijungimo, inžineriniai tinklai nebaigtoje stadijoje“, – sakė jis.
S. Leonavičius sakė, kad įmonė planuoja didinti eksportą, į Skandinavijos, NVS rinkas. Anot jo, auga ir kitos pramonės šakos.
„Esame stambiausia įmonė Vidurio Europoje. Krizė visus išfiltravo: daugelio gamintojų gamyba nėra naši, o mes jau šeštus metus dalyvaujame parodoje Vokietijoje, turime daug eksporto partnerių“, – sakė S. Leonavičius.
Nerimauti nereikia
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad blogesnį rodiklį lemia pasaulio ir euro zonos situacija.
„60 proc. pramonės produkcijos eksportuojama. Natūralu, kad pasaulio padėtis veikia įmonių lūkesčius ir jos atsargiai žiūri į ateitį, - sakė jis. – Reikėtų pasakyti, kad dabartinė pramonės situacija gera, nepaisant pasaulinių ekonomikos tendencijų. Mūsų gamyba padidėjo dešimtadaliu: įmonės per krizę susitvarkė ir didino savo konkurencingumą. Labai geras darbo kaštų ir produktyvumo rodiklis – per paskutinius metus darbo kaštai sumažėjo 3 proc., o produktyvumas padidėjo 5 proc“.
Anot analitiko, nors euro zonos būklė balansuoja tarp stagnacijos ir recesijos, eksportas į ES padidėjo dešimtadaliu. Esą blogesnė padėtis euro zonoje iki tam tikro lygio ne tik nekelia problemų Lietuvos gamintojams, priešingai, yra naudinga – užsienio partneriams svarbu kuo mažesnė kaina, kurią gali pasiūlyti Lietuvos pramonininkai. A. Izgorodinas optimistiškai vertina eksporto galimybes: pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių – Vokietijos, Olandijos, Skandinavijos regiono - ekonomika stabili arba auganti.
A. Izgorodinas pripažino, kad vartojimas vidaus rinkoje atsigauna lėtai: praėjusių metų sausį vidaus apyvarta siekė 11 proc., o šių metų vasarą rodiklis smuko dvigubai, pasiekdamas 5 proc. ribą. Jis vardija neigiamus veiksnius, veikiančius vidaus vartojimą: būtiniausių prekių – kuro, dujų kainų augimą, be to, gyventojai linkę taupyti, vartojimas esą nepakankamas.
„Vartotojų lūkesčiai liepą pagerėjo, bet vienas dalykas kelia nerimą: gyventojų indėlių portfelis liepą pasiekė didžiausią vertę – 44 mlrd. litų, vien per mėnesį padidėdamas 600–700 mln. litų“, – sakė jis.
„Mūsų trumpalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra geros: nėra pagrindo nerimauti, pramonės konkurencingumas ir produktyvumas auga. Trečdalis konfederacijai priklausančių įmonių ruošiasi didinti darbuotojų atlyginimus, jų skaičius, o tam įtakos turi spartus augimas“, – prognozavo LPK analitikas.
Apie gamybos didėjimą artimiausiu metu galvoja beveik ketvirtadalis (23 proc.) pramonės įmonių vadovų, o kad ji mažėsianti sako 15 proc.
Kiek optimistiškesnės eksporto prognozės: jo apimtys, prognozuojama, didės – taip mano beveik ketvirtadalis pramonininkų (23 proc.), apie dešimtadalis (11 proc.) teigia, kad eksportas sumažės.
Didžioji dalis vadovų, net 85 proc., artimiausiais mėnesiais sako nekeisiantys darbuotojų skaičiaus, o 8 proc. sako jį didinsią.
Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 proc., statybos ir vartotojų padidėjo 1 proc., kiek daugiau (2 proc.) rugpjūtį išaugo paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis.
Statybos darbai nepaklausūs
Statybos sektoriuje verslo tendencijos rugpjūtį beveik nepasikeitė: sumažėjo vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama, taip rugpjūtį teigė 51 proc. Darbų apimtis padidėjo, bet mažiau nei prieš mėnesį: įmonių vadovų, teigiančių, kad darbų apimtys buvo didesnės, sumažėjo: teigiamai atsiliepia 34 proc. apklaustų vadovų.
Prekių kainos nesikeis
Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo: ji augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, mažiau įmonių (16 proc.) teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: dar prieš mėnesį blogesnę ekonominę būklė nurodė 30 proc. vadovų. Tačiau sumažėjo ir vadovų, sakančių, kad įmonės būklė geresnė: liepą jų buvo 27 proc., o šį mėnesį – 17 proc.
29 proc. respondentų mano, kad jų įmonėms seksis blogiau. Liepą 27 proc. vadovų sakė, kad būklė gerėsianti, o rugpjūtį optimistiškai galvojančių liko 11 proc. Pasak daugumos (94 proc.) įmonių vadovų, prekių kainos nesikeis. Dauguma likusių prekybos įmonių (82 proc.) keisti darbuotojų skaičiaus neplanuoja.
Atsigauna paslaugų sektorius
Kiek geriau sekasi paslaugų sektoriui: 63 procentai apklaustų įmonių vadovų sakė, kad jų ekonominė būklė pagerėjo. Pagerėjo ir paslaugų paklausos prognozės, kurios 4 mėnesius vis prastėjo: 13 proc. vadovų sakė, kad paklausa didės.
A. Izgorodinas pripažino, kad vartojimas vidaus rinkoje atsigauna lėtai: praėjusių metų sausį vidaus apyvarta siekė 11 proc., o šių metų vasarą rodiklis smuko dvigubai, pasiekdamas 5 proc. ribą. Jis vardija neigiamus veiksnius, veikiančius vidaus vartojimą: būtiniausių prekių – kuro, dujų kainų augimą, be to, gyventojai linkę taupyti, vartojimas esą nepakankamas.
„Vartotojų lūkesčiai liepą pagerėjo, bet vienas dalykas kelia nerimą: gyventojų indėlių portfelis liepą pasiekė didžiausią vertę – 44 mlrd. litų, vien per mėnesį padidėdamas 600–700 mln. litų“, – sakė jis.
„Mūsų trumpalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra geros: nėra pagrindo nerimauti, pramonės konkurencingumas ir produktyvumas auga. Trečdalis konfederacijai priklausančių įmonių ruošiasi didinti darbuotojų atlyginimus, jų skaičius, o tam įtakos turi spartus augimas“, – prognozavo LPK analitikas.
Apie gamybos didėjimą artimiausiu metu galvoja beveik ketvirtadalis (23 proc.) pramonės įmonių vadovų, o kad ji mažėsianti sako 15 proc.
Kiek optimistiškesnės eksporto prognozės: jo apimtys, prognozuojama, didės – taip mano beveik ketvirtadalis pramonininkų (23 proc.), apie dešimtadalis (11 proc.) teigia, kad eksportas sumažės.
Didžioji dalis vadovų, net 85 proc., artimiausiais mėnesiais sako nekeisiantys darbuotojų skaičiaus, o 8 proc. sako jį didinsią.
Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 proc., statybos ir vartotojų padidėjo 1 proc., kiek daugiau (2 proc.) rugpjūtį išaugo paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis.
Statybos darbai nepaklausūs
Statybos sektoriuje verslo tendencijos rugpjūtį beveik nepasikeitė: sumažėjo vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama, taip rugpjūtį teigė 51 proc. Darbų apimtis padidėjo, bet mažiau nei prieš mėnesį: įmonių vadovų, teigiančių, kad darbų apimtys buvo didesnės, sumažėjo: teigiamai atsiliepia 34 proc. apklaustų vadovų.
Prekių kainos nesikeis
Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo: ji augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, mažiau įmonių (16 proc.) teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: dar prieš mėnesį blogesnę ekonominę būklė nurodė 30 proc. vadovų. Tačiau sumažėjo ir vadovų, sakančių, kad įmonės būklė geresnė: liepą jų buvo 27 proc., o šį mėnesį – 17 proc.
29 proc. respondentų mano, kad jų įmonėms seksis blogiau. Liepą 27 proc. vadovų sakė, kad būklė gerėsianti, o rugpjūtį optimistiškai galvojančių liko 11 proc. Pasak daugumos (94 proc.) įmonių vadovų, prekių kainos nesikeis. Dauguma likusių prekybos įmonių (82 proc.) keisti darbuotojų skaičiaus neplanuoja.
Atsigauna paslaugų sektorius
Kiek geriau sekasi paslaugų sektoriui: 63 procentai apklaustų įmonių vadovų sakė, kad jų ekonominė būklė pagerėjo. Pagerėjo ir paslaugų paklausos prognozės, kurios 4 mėnesius vis prastėjo: 13 proc. vadovų sakė, kad paklausa didės.
Palyginti su 2011 m. rugpjūčio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 7 proc., pramonės 10 proc., statybos – 3 proc., mažmeninės prekybos – 19 proc., paslaugų sektoriaus – 4 proc., vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
Gabija Sabaliauskaitė