DNB bankas, kaip ir jo gimtoji šalis, neseniai sulaukė pinigų srauto iš amerikiečių investuotojų, kurie ieško saugumo laukdami, kol pasibaigs skolų krizė Europoje ir lėtas ekonomikos augimas Amerikoje ir Kinijoje, rašo „The New York Times“.
Beveik kasdien DNB administratorė sulaukia skambučių iš investuotojų norinčių pirkti Norvegijos obligacijų ar kitokio turto, susieto su Skandinavijos sveika ekonomika.
Vyriausybių obligacijos, kurias išleido JAV, Vokietija ir Japonija, vis dar yra pirminis išsigandusių pasaulio investuotojų saugus užutėkis. Paklausa sumažino 10 metų JAV iždo obligacijų palūkanas iki rekordiškai žemo 1,5 proc. lygio. Tačiau investuotojai pradėjo nerimauti dėl per didelio turimo iždo obligacijų kiekio. Tai daugelį investuotojų nuvedė į tokias vietas, kurios seniau buvo investicijų pasaulio periferijoje: Norvegija, Švedija, Kanada ir Australija.
„Vis sunkiau surasti saugių turtų, – sako pinigų valdytojas Davidas Nagle‘as iš „Babson Capital“. – Prieš porą metų mums nereikėjo taip ilgai ieškoti tokių dalykų. Tačiau dabar išnaudojame viską, ką pavyksta surasti.“
Mažai rizikingų investicijų ieškojimas tapo pagrindine jėga, veikiančia pasaulinius pinigų srautus. Ji prasidėjo prieš kelis metus, kai aukščiausiai vertintų JAV būsto paskolų obligacijos „sudegė“. Paieška sustiprėjo pastaruoju metu, kai Europos šalių, seniau laikytų saugių investicijų vieta, ekonominė ateitis pakibo ant plauko.
Net ir stiprias ekonomikas turinčios Europos šalys, kaip Vokietija, tapo mažiau patrauklios dėl savo pažeidžiamumo nuo galimo euro zonos susiskaldymo.
Investuotojai nori obligacijų iš Švedijos, Suomijos ir Norvegijos, kur palūkanos šią vasarą tapo rekordiškai mažos. Praeitą savaitę Ispanijos obligacijų palūkanų norma svyravo tarp 6,5 ir 7,5 proc., o Norvegijos buvo apie 1,8 procento.
Norvegijoje 70 proc. vyriausybės obligacijų yra užsieniečių rankose. Prieš tris metus šis rodiklis siekė tik 50 procentų.
Pinigų antplūdis gali sukelti rimtų problemų. Kanadoje bankams prieinami pigūs pinigai leido gyventojams lengviau gauti paskolas būstams. Tai pakėlė namų kainas ir sukėlė nerimą dėl galimo NT burbulo. Kanados vyriausybė bandydama to išvengti sutrumpino ilgiausią galimą paskolos grąžinimo laikotarpį.
Namų ūkių skola Norvegijoje irgi neseniai išaugo, o būstų kainos pakilo į nesuvaldomą lygį.
Priešingai nei Europoje, kur palūkanų norma yra mažinama siekiant skatinti ekonominį augimą, Norvegijos centrinis bankas birželį įspėjo, kad tikriausiai kitais metais pradės didinti palūkanas.
Užsienietiškų pinigų antplūdis taip pat pakėlė ir Norvegijos kronos vertę. Dėl to jos eksportas tapo mažiau patrauklus, o gamybos įmonės užpyko. Šveicarijos – dar vieno populiaraus užutėkio – centrinis bankas agresyviai laiko Šveicarijos franką žemai naudodamas savo rezervus kitų valiutų pirkimui.
Pinigų rinkos fondų valdytojams atrodo pakankamai saugios Vokietijos, Japonijos ir D. Britanijos vyriausybių dešimtmetės obligacijos. Tačiau dauguma institucinių investuotojų išreiškė susirūpinimą, kad šių obligacijų palūkanų norma tapo per žema, ypač turint omeny JAV biudžeto problemas ir D. Britanijos bei Vokietijos pažeidžiamumą nuo euro.
„Kol pasauliniai investuotojai jaudinasi dėl naujos bankų sistemos krizės galimybės, atrodo logiška, kad jie jaučiasi pozityvesni dėl finansų sistemų, kurios gerai atsilaikė 2008 metais“, – sakė Craigas Alexandras „Toronto-Dominion“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Birželį amerikiečių pinigų rinkos fondai atsiėmė 17 mlrd. JAV dolerių iš Vokietijos ir 19 mlrd. JAV dolerių iš Nyderlandų. Tuo pačiu metu jie į Norvegijos bankus padėjo 5 mlrd. JAV dolerių, o į Švedijos – 9 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto, investicijos Kanadoje ir Skandinavijoje toli gražu nėra tobulas pakaitalas Italijos ir Ispanijos obligacijoms. Naujuose užutėkiuose sunkiau prekiauti krizės metu, nes yra mažiau neapmokėtų obligacijų ir vyksta mažiau prekybos nei didelėse rinkose.
Šiuo metu DNB biuras Niujorke yra rekonstruojamas, kompanija plečiasi tam, kad atsirastų vietos naujiems darbuotojams, kurie turės susidoroti su padidėjusiu padalinio aktyvumu – jis plečiasi 40 procentų.
Kristian Ottonsen, obligacijų prekybininkė, sako, kad įmonė naujus darbuotojus samdo iš savo konkurentų, kurie dėl rizikingo ekonominio klimato yra priversti mažinti etatų skaičių.
„Mes galim sau leisti įdarbinti žmonių, kai visi kiti kovoja su euro krize ir amerikiečių būsto paskolomis“, – sakė K. Ottonsen.
