Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.
Ką norint investuoti pirmiausia reikėtų išsiaiškinti apie investavimą?
Prieš pradedant investuoti svarbu susipažinti su esamomis investavimo priemonėmis. Iš pradžių patartina rinktis iš paprastesnių priemonių – indėlių, investicinių fondų arba obligacijų, kuriais investuojama į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius ar indėlius. Indėliai labiausiai tinka norintiems investuoti nedideles sumas santykinai trumpiems periodams, nes tai yra viena paprasčiausių ir prieinamiausių priemonių. Jei esate sukaupę didesnę lėšų sumą ir norite ją atidėti ilgesniam periodui (2 ar 10 metų), vertėtų rinktis obligacijas.
Pastaruoju metu palūkanos, mokamos už indėlius, yra itin sumažėjusios, todėl dažnai ieškoma kitų galimybių kaupti finansinį turtą. Dėl to dažnai ieškantieji iš anksto apibrėžto pelningumo priemonių renkasi obligacijas, mat norintiesiems investuoti reguliariai ir mažas sumas – iki 1000 eurų – yra sudarytos galimybės įsigyti obligacijų fondų vienetų.
Kas yra obligacija?
Obligacija yra skolos vertybinis popierius, kurio emitentas – valstybė, savivaldybė ar įmonė – yra įsipareigojęs už paskolintas lėšas iš anksto nustatytomis sąlygomis mokėti metinį kuponą – palūkanas, o suėjus terminui investuotojui išmokėti pagrindinę sumą – nominalią vertę.
Paprastai obligacijos yra skirstomos pagal emitentą – valstybinės, savivaldybių, įmonių obligacijos ir kt. Taip pat ši investavimo priemonė gali būti skirstoma pagal palūkanų mokėjimo tipą: diskontinės, su kuponu. Pastarosios kasmet išmoka iš anksto apibrėžtą sumą. Diskontinės obligacijos išleidimo metu yra pardavinėjamos pigiau nei nominalas, o išperkamos už nominalią vertę.
Kokias obligacijas galima pasirinkti?
Lietuvos obligacijų rinkoje didelio pasirinkimo nėra: apsispręsti reikia dėl dviejų galimų variantų – Lietuvos vyriausybės arba kelių komercinių bankų leidžiamų obligacijų. Lietuvoje veikiantys bankai ir finansų maklerių įmonės prekiauja Lietuvos vyriausybės obligacijomis. Kiekvieną pirmą savaitės darbo dieną Lietuvos Finansų ministerija rengia VVP – Valstybės vertybinių popierių – aukcionus, kurių metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu įvairiais terminais leidžia naujas arba pildo litais ir eurais denominuotas emisijas. Beje, Lietuvos investuotojams yra prieinamos ir užsienyje Lietuvos išleistos apie 10 skirtingo termino (iki 2022m.) ir valiutų (eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais) emisijos.
Kaip apsispręsti – valstybės ar įmonių obligacijas pasirinkti?
Dėmesį atkreipti reikėtų į keletą skirtingų kriterijų. Paprastai saugesnėmis yra laikomos valstybinės obligacijos. Saugumą galima išsiaiškinti paanalizavus reitingus, kuriuos turi valstybinės ir stambių įmonių, bankų obligacijos.
Renkantis tarp valstybės ir įmonių obligacijų reikėtų suprasti, jog šalies vyriausybė gali susidurti su dideliais finansiniais keblumais (pavyzdžiui, Pietų Europos šalys), o stabiliai dirbančios šalies įmonės, ypatingai aktyviai užsiimančios eksportu, išleisdamos obligacijas, kurių reitingai bus daug aukštesni nei vyriausybės, gali be vargo skolintis.
Ką būtina apgalvoti prieš pradedant investuoti?
Būtina atsižvelgti į tai, ar nupirktas obligacijas galėsite išlaikyti iki jų išpirkimo. Tuo atveju, jei lėšų prireiktų anksčiau ar tiesiog būtų priimtas sprendimas parduoti obligacijas dar iki jų išpirkimo, gali kilti antrinės rinkos kainos rizika – tai reiškia, jog antrinėje rinkoje obligacijų kaina gali būti ir mažesnė, ir didesnė už įsigijimo kainą, kuri buvo sumokėta investuojant. Labiausiai keičiasi ilgalaikių obligacijų kainos – tam įtaką daro palūkanų normų pokyčiai rinkoje bei emitento finansinės situacijos kitimas.
Be to, investuojant svarbu suprasti lėšų praradimo aplinkybes, renkantis tam tikrą pinigų rinkos priemonę. Jei dedate indėlį banke, prisiimate to banko ar valstybės, kuri iki tam tikros sumos draudžia indėlius, rizika. Pasirinkus investavimą į obligacijas, jau tenka konkretaus jų emitento (obligaciją išleidusios šalies ar įmonės) rizika. Svarbu žinoti, kad emitentas gali laiku neišmokėti palūkanų ar sutartu laiku neišpirkti obligacijų. Tai ne per seniausiai atsitiko Graikijoje ir Argentinoje. Dėl šios priežasties prieš perkant obligacijas patartina atsižvelgti į emitento reitingą (didžiausios reitingų agentūros „S&P“, „Moody's“, „Fitch“).
Tiesa, reitingai ne visada atspindi obligacijų leidėjų ateities perspektyvas ir paprastai parodo tik esamą emitento padėtį. Investuotojui nenorint prisiimti konkretaus banko, įmonės ar valstybės rizikos, įmanoma rinktis ir pinigų rinkos fondą, kuriame rizika išskirstyta perkant įvairias trumpalaikes obligacijas ar dedant indėlius skirtingose finansų institucijose.
Kodėl formuojant investicinį portfelį pasirenkamos obligacijos?
Dažniausiai obligacijos pasirenkamos siekiant investiciniam portfeliui suteikti stabilumo bei iš dalies kompensuoti tam tikru metu atsiradusius nuostolius kitose portfelio pozicijose. Kai akcijų rinkos krenta, finansų rinkose lėšų srautai paprastai nukreipiami į obligacijas ir jų kaina auga. Svarbu žinoti, kad priešingai nei rizikingo turto (akcijų, žaliavų, akcijų fondų) kainos, keičiasi tik saugių obligacijų vertė, o aukšto pajamingumo obligacijų kaina mažėja kartu su akcijomis korekcijos metu ir nesuteikia portfeliui pakankamos diversifikacijos.
Kokią įtaką obligacijoms turi Europos centrinis bankas?
Didžiausią įtaką Europos centrinio banko (ECB) sprendimai daro eurais denominuotoms obligacijoms. ECB vykdant skatinamąją politiką ir mažinant bazinę normą, anksčiau išleistos valstybių ar įmonių obligacijos paprastai yra linkusios brangti, nes investuotojai rinkoje pasitenkina mažesnėmis palūkanomis. Tuo atveju, jei ECB didina bazines palūkanas, anksčiau išplatintų obligacijų kaina mažėja, nes jos moka mažesnes palūkanas nei reikalauja rinka. Svarbu žinoti, kad šie svyravimai yra aktualūs tik perkant obligacijas ar jas parduodant antrinėje rinkoje prieš išpirkimą. Laikant obligacijas iki išpirkimo, rinkos palūkanų normų svyravimai jo galutinei grąžai įtakos beveik neturi – keičiasi tik palūkanos, pagal kurią ilgalaikių obligacijų savininkas turi galimybę reinvestuoti gautus metinius kuponus.
