palūkanos

Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino palūkanų normas iki 19 proc., nes įvertino, kad infliacija yra per didelė ir reikia vėsinti ekonomiką. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija siekė 9,05 proc., anksčiau šią savaitę pranešė šalies statistikos agentūra. Palūkanų normos padidintos tuo metu, kai Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis po 2022 metų vasarį pradėto puolimo Ukrainoje. „Dabartinis infliacinis spaudimas išlieka didelis“, – sakoma Rusijos centrinio banko pranešime.

Finansų ministerijai pasiūlius įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį, būsto paskolas turintiems gyventojams bus siūloma penkeriems metams jį atidėti, jei būstas naudojamas gyventi, sako finansų viceministrė.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, atnaujintas vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektas, numatantis dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., Vyriausybę turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpius skolinimosi euro zonoje išlaidas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjanti infliacija reiškia, kad pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.

Didžiausios Lietuvoje krovinių ekspedijavimo įmonės „Delamode Baltics“ paskutinėmis rugpjūčio dienomis Vilniuje įkurta antrinė bendrovė „Delamode Global Solutions“ orientuosis ne į Baltijos šalių krovinius ir klientus, bet į Azijos ir Europos įmones, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Tai bus nauja veikla, kurios mes iki šiol nevykdėme. Nauja bendrovė teiks pasaulinės logistikos sprendimus – didžiąja dalimi iš Kinijos, bet ne tik iš jos.

 „Ignitis grupės“ elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Kauno didmeninės energijos ir kitų žaliavų prekybos bendrovei „Imlitex“ neturi atlyginti nuostolių dėl trejus metus nepastebėto sugedusio dujų skaitiklio, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 9 dieną atmetė „Imlitex“ ieškinį, kuriuo ji prašė ESO atlyginti 115,2 tūkst. eurų žalą, iš jos 110,7 tūkst. eurų – dėl gerokai pakilusios dujų kainos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.

Šių metų „Citadele“ banko duomenys rodo, kad vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. ir siekė 6180 eurų. Pranešama, kad vidutinė vartojimo paskolos suma išaugo ir Estijoje. Skaičiuojama, kad iš visų Baltijos šalių gyventojų estai linkę imti didžiausias paskolas. Jų imamų paskolų vidutinė suma šiais metais siekia 8408 eurus. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet matome stipresnį žmonių perkamosios galios atsigavimą.

Kanados centrinis bankas trečiadienį, per trečią iš eilės pinigų politikos posėdį sumažino bazines palūkanas, atsižvelgdamas į infliacijos lėtėjimą bei stringantį ekonomikos augimą. Bazinė palūkanų norma, kaip ir per liepos bei birželio posėdžius, apkarpyta ketvirčiu procentinio punkto – iki 4,25 procento. Sprendimas pateisino rinkos lūkesčius.

Gyventojų sąskaitose – rekordinio dydžio indėliai. Bendra suma jau beveik pasiekė 23 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad tai – gerėjančio gyvenimo ir augančių pajamų pasekmė. Tiesa, pilnomis kišenėmis džiaugiasi toli gražu ne visi tautiečiai. O ir gauti pelno iš indėlių žmonės neskuba – net du trečdaliai negauna jokių palūkanų.  Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose.

Vengrijos centrinis bankas antradienį bazinę palūkanų normą sumažino dar ketvirčiu procentinio punkto iki 6,75 procento. Sprendimas atitiko lūkesčius rinkoje, ir tai buvo dešimtas jų mažinimas nuo pinigų politikos švelninimo pradžios pernai spalį ir septintas šiais metais, atliekamas kas mėnesį, nurodo „Trading Economics“. Tiek pat apkarpytos ir paskolų su užstatu palūkanų bei vienos nakties depozitų palūkanų normos – iki atitinkamai 7,75 proc. ir 5,75 procento.

Lenkijos centrinis bankas nepakeitė pagrindinės palūkanų normos. Trečiadienį paskelbta, kad ji lieka 5,75 proc., praneša agentūra „Reuters“. Agentūros apklausti ekspertai tokėjosi tokio žingsnio. Centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis atmetė galimybę, kad palūkanos šiais metais bus sumažintos. Infliacija šalyje birželį siekė 2,6 proc. Ji „telpa“ į banko užsibrėžtą 1,5–3,5 proc. intervalą.

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Nepaisydamas mažėjančios infliacijos, Anglijos bankas ketvirtadienį paliko savo pagrindinę palūkanų normą 5,25 proc. lygyje, kuris yra aukščiausias per 16 metų. Nors infliacija Jungtinėje Karalystėje (JK) gegužę sulėtėjo ir pasiekė centrinio banko nustatytą 2 proc. tikslą, buvo tikimasi, kad ši finansų institucija išlaikys status quo, jog neatrodytų, kad ji prieš liepos 4 d. vyksiančius visuotinius rinkimus stoja į kieno nors pusę.

Kai prispaudžia mokesčiai ar skolos, o pinigų nėra, vienas iš būdų surinkti reikiamą sumą yra daiktų užstatymas lombarde. Vieni iš jų priima tik tauriuosius metalus ir brangakmenis, o kitur galima nešti kone viską, kas turi kokią nors vertę. Paprastai, anot šio verslo atstovų, daiktas užstatomas mėnesiui – po to jį reikia atsiimti grąžinant gautus pinigus ir sumokant palūkanas arba prasitęsti sutartį. O po 2 mėnesių daiktas būna konfiskuojamas.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas mokės mažesnes įmokas. Dėl gana mažos infliacijos euro zonoje, Europos Centrinis Bankas pagaliau ryžosi 25-iais baziniais punktais sumažinti palūkanų normas. Pasak eknomistų, tai tik pradžia. Esą palūkanos turėtų mažėti ir toliau, tiesa, daug lėtesniu tempu nei pakilo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Klaipėdietis Vytis norėtų imti būsto paskolą, tačiau į banką keliauti neskuba. Skaičiuoja, kad šiuo metu skolintis būstui tiesiog per brangu.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį apkarpius pagrindines palūkanų normas, Danijos centrinis bankas pranešė taip pat sumažinęs bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 3,35 procento.  Dėl šio žingsnio Danijos pinigų politikos skirtumas su euro zona išlieka nepakitęs, rašo portalas „Trading Economics“.  Danijos centrinis bankas siekia palaikyti kronos stabilumą euro atžvilgiu, vykdydamas valiutos intervencijas ir koreguodamas palūkanų normas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų apkarpius palūkanų normas ir pradėjus mažinti rekordiškai dideles skolinimosi kainas, euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė, kad būsimo palūkanų normų mažinimo laikas ir greitis yra „labai neaiškūs“. „Labai neaišku, kokiu greičiu keliausime ir kiek laiko tai užtruks“, – sakė ji spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad „šiame kelyje bus nelygumų“. Nors infliacija sumažėjo, Ch.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas, apkarpęs rekordiškai dideles skolinimosi kainas, tačiau pateikė nedaug užuominų apie kitą savo pinigų politikos žingsnį ir įspėjo apie tebesitęsiantį infliacinį spaudimą. Visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip tikimasi, pradės mažinti rekordiškai dideles palūkanų normas – pirmą kartą per beveik penkerius metus, tačiau nepastovi infliacija reiškia, kad tolesnės normų mažinimo perspektyvos yra neaiškios. Po precedento neturinčios euro zonos palūkanų normų didinimo serijos, kuri buvo pradėta 2022 metų viduryje siekiant pažaboti sparčiai kylančias energijos ir maisto produktų kainas, infliacija pamažu mažėja ir artėja prie ECB nustatyto 2 proc. tikslo.

Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusį ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad bankas jas mažinti pradės birželį.  „Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, –  pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

Bankai skaičiuoja, kad vis daugiau gyventojų pinigus laiko indėliuose. Šią tendenciją lemia išaugusios palūkanos. Kai kuriuose bankuose padėjus 1 tūkst. eurų per metus galima uždirbti ir 40 eurų. Tačiau VMI vardija atvejus, kuomet sukauptus pinigus apmokestina. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pasakojo, kad bankas klientams siūlo dvi indėlių (taupymo) rūšis, už kuriuos yra mokamos palūkanos: kaupiamuosius ir terminuotuosius.

Tikimasi, kad dėl mažėjančios infliacijos Europos centrinis bankas (ECB) šį ketvirtadienį paskutinį kartą paliks palūkanas nepakeistas ir padės pamatus pirmam normų sumažinimui birželį. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija savo pagrindinių palūkanų nekeičia nuo 2023 m. spalio. Iki tol ECB vykdė beprecedentę normų didinimo kampaniją, kad galėtų sutramdyti aukštą infliaciją.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Banke arba kredito unijoje indėlį pasidėję turi du iš penkių šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. „Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog skolinimosi išlaidas ilgesniam laikotarpiui paliks ribojančiame lygyje, siekdamas pažaboti infliacijos spartėjimą. Metų infliacija šalyje vasarį spartėjo iki 7,7 proc. nuo 7,4 proc. sausį, išliko aukščiausiame lygyje nuo 2023 metų vasario ir beveik dukart viršijo centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslinę viršutinę ribą.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paliko galioti dabartinę 4,5 proc. palūkanų normą, tačiau leido suprasti, kad dar šiais metais gali pradėti ją mažinti. „Esamos prognozės rodo, kad iki rudens galios politikoje nustatyta 4,5 proc. palūkanų norma, o po to ji ims palaipsniui mažėti“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Šveicarijos nacionalinis bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2022 m. birželio sumažino palūkanų normas, teigdamas, kad kova su infliacija duoda rezultatų ir tapdamas pirmuoju tai padariusiu didžiuoju centriniu banku. „Atsirado galimybių švelninti pinigų politiką, nes pastarųjų pusantrų metų kova su infliacija pasirodė esanti veiksminga“, – teigiama savo palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 1,5 proc. sumažinusio centrinio banko pranešime spaudai.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo apie riziką, kad palūkanų normos gali būti sumažintos „per vėlai“, ir dar kartą patvirtino galimybę, kad skolinimosi išlaidos pirmą kartą bus sumažintos birželio mėnesį. ECB nuo spalio mėnesio išlaikė stabilias palūkanų normas po beprecedentės jų didinimo serijos, kuria buvo siekiama sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.

 „Labai tikėtina“, kad Europos centrinis bankas palūkanas sumažins pavasarį, penktadienį pasakė vienas iš ECB valdytojų tarybos narių, pakurstydamas rinkos lūkesčius, kad palūkanos gali būti sumažintos iki birželio. Prancūzijos centrinio banko valdytojo Francois Villeroy'jaus de Galhau komentarai pasirodė dieną po to, kai ECB jau ketvirto posėdžio iš eilės metu nusprendė palūkanų nekeisti.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.. Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo.

Lenkijos centrinis bankas bazinių palūkanų nekeičia šeštą mėnesį iš eilės – jos lieka 5,75 proc. dydžio. Trečiadienio sprendimas pateisino analitikų lūkesčius, reguliuotojui išliekant laukimo pozicijoje, pirmiausia dėl neaiškių infliacijos perspektyvų. Lombardo ir indėlių palūkanų normos taip pat liko nepakeistos – atitinkamai 6,25 proc. ir 5,25 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos GUS naujausiais duomenimis, metų infliacija sausį sulėtėjo iki 3,9 proc.

Kanados centrinis bankas paliko galioti 5 proc. dydžio bazinę palūkanų normą – aukščiausiame lygyje nuo 2001-ųjų, pateisindamas lūkesčius rinkoje. Toks sprendimas trečiadienį priimtas jau penktą pinigų politikos posėdį iš eilės. Banko valdančioji taryba pažymėjo, kad tebėra susirūpinusi dėl infliacijos rizikų, o dabartinė pinigų politika nebus keičiama tol, kol bazinės infliacijos stabilus lėtėjimas taps akivaizdus.

Finansų ministerija viešam derinimui teikia įstatymo projektą, kuriuo kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. „Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Izraelio centrinis bankas pirmadienį nusprendė palikti galioti 4,5 proc. dydžio bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas priimtas po bazinių palūkanų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto per ankstesnį pinigų politikos komiteto posėdį, kai skolinimosi išlaidos buvo sumažintos pirmąkart nuo 2020-ųjų.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,602 proc. Per biržą pranešta, kad 25 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir 10 mėnesių. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 145,9 mln. eurų.

Europos Sąjunga privalo sparčiai sukurti būdus plataus masto investicijoms, kad rastų savo vietą dramatiškai besikeičiančioje pasaulio tvarkoje, pareiškė buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas, Italijos ekspremjeras Mario Draghi. „Per pastaruosius kelerius metus pasaulio ekonominėje tvarkoje įvyko daug esminių permainų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Įstatymo pataisos, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis, nesukels „didelio anšlago“, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, susidomėjimas tokia galimybe neturėtų būti masyvus, nes planuojama, kad mažės palūkanų normos. „Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą.

Europos Centrinis Bankas pareiškė, kad diskutuoti apie bazinių palūkanų mažinimą kol kas per anksti, nepaisant pastaruoju metu silpstančio infliacinio spaudimo euro zonoje, matyti iš pastarojo ECB tarybos posėdžio protokolo, skelbia „Trading Economics“. Pinigų politikos formuotojai perspėjo, kad toks žingsnis gali būti per ankstyvas ir gali trukdyti arba atitolinti infliacijos grįžimą prie siektino tikslo.

Turkijos centrinis bankas savo bazinių palūkanų nekeitė ir ketvirtadienį paliko galioti šiuo metu nustatytą 45 proc. normą, tuo užbaigdamas aštuonis mėnesius trukusį pinigų politikos priemonių griežtinimo ir palūkanų normos didinimo ciklą. Tai pirmas sprendimas dėl palūkanų normos, kurį priėmė naujai paskirtas banko valdytojas Fatih Karahanas – buvęs Niujorko Federalinio rezervo banko ir JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon“ ekonomistas.

Nekilnojamojo turto analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas tai bus patrauklu pirkėjams. Vis dėlto jie mano, kad tokia tvarka skolinimąsi  gali padaryti palankesnį.  Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.   Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.  „Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,364 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 111 mln. eurų.

Rusijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 16,0 proc. dydžio bazinių palūkanų normą, tokiu sprendimu pateisindamas rinkos lūkesčius. Reguliuotojas pažymėjo, jog infliacinis spaudimas kiek nusilpo, palyginti su tuo, kuris buvo stebimas pernai rudenį, bet išlieka gana stiprus, vidaus paklausai ir toliau gerokai viršijant gamybos pajėgumus.