Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.
Tačiau šios vasaros laikinas aprimimas yra gryna iliuzija, teigia teisės firmos, kurios, savo klientų prašymu, karštligiškai bando ištirti ir sumažinti paties blogiausio galimo scenarijaus – euro zonos skyrybų – pasekmes.
Investuotojai ir įmonės, vykdančios verslą ES valstybėse narėse, išlieka susirūpinusios dėl galimų pasekmių vienai ar kelioms valstybėms grįžus prie senų nacionalinių valiutų.
Įmonės ir investuotojai, turintys kontraktus, kurie reikalauja mokėti ar yra denominuoti eurais, turėtų restruktūrizuoti sandorius, kad užsitikrintų, jog jiems nebus sumokėta devalvuota valiuta, pavyzdžiui, graikų drachma ar Ispanijos peseta, teigia teisės firmos.
„Jei jie turi verslą ir kontraktinius susitarimus valstybėje, kuriai gresia didelė rizika, arba yra vykdo specifines operacijas su sandorio šalimi, kuri yra įsikūrusi vienoje iš šių valstybių, tada jų pinigų srautas gali būti dramatiškai paveiktas, jei mokėjimai bus atlikti kita ar devalvuota valiuta“, - įspėja Jimas Rice‘as, kuris vadovauja „Linklaters“, tvarkančiai didelį kiekį klientų paklausimų šiuo klausimu.
Įmonės turėtų užtikrinti, kad euras sandoryje apibrėžiamas kaip euro zonos valiuta, o ne kaip tam tikros šalies naudojama valiuta, sako J. Rice‘as.
Tai reiškia, kad įmonei gali būti sunkiau pereiti prie devalvuotos valiutos išėjimo iš euro zonos atveju, sako jis. Be to, būtų geriau, jei kontraktą reglamentuotų nepriklausoma teisė, pavyzdžiui, Anglijos teisė.
Taip pat, tęsia J. Rice‘as, būtų naudinga, jei kontrakto įgyvendinimo vieta būtų už rizikingų šalių ribų. Tada būtų didesnė tikimybė, kad kontraktas bus įvykdytas eurais.
Pasak J. Rice‘o, neįmanoma šimtu procentų apsisaugoti, tačiau dauguma klientų imasi kelių pokyčių, ar bent jau prašo įvertinti riziką.
Galų gale, daugeliui kontraktų svarbiausia ne tai, kokios spalvos valiuta bus atsiskaityta, bet ar išvis klientas sugebės sumokėti, teigia teisės firma „DLA Piper“.
Įmonės privalo užtikrinti, kad jų klientai galės sumokėti tokia valiuta ir apimtimi, kurias rinkose būtų galima konvertuoti ir, kurios pilnai įvykdytų mokėjimą, pastebi „DLA Piper“.
Firma siūlo perrašyti senus ir sukurti naujus kontraktus, kurie būtų nukreipti į galimą euro zonos griūtį ir taip sumažintų pačią akivaizdžiausią riziką, tenkančią tiekimo grandinei.
Finansų firmos taip pat susiduria su euro zonos žlugimo rizika daugiausia dėl didelio masto ir aukšto lygio individualių operacijų.
„Credit Suisse“ banko analitikai apskaičiavo, kad didžiausią Graikijos išėjimo iš euro zonos įtaką 11 Europos bankų investavimo departamentai pajus dėl sandorininkų nuostolių, patirtų išvestinių finansinių instrumentų kontraktais bei kitos kredito rizikos.
Bendri bankų nuostoliai galėtų siekti apie 9 mlrd. eurų.
Tačiau daug kas priklausys nuo eurą paliekančios šalies teisės. Tokioje šalyje turėtų būti priimti naujos valiutos įstatymai bei kapitalo kontrolės įstatymas.
Davidas Wakelingas iš „Allen&Overy” teigia, kad net jei kontraktai bus adaptuoti, šalis paliekanti euro zoną tikriausiai įves valiutos ar kapitalo kontrolę tam, kad sustabdytų pinigų pabėgimą iš šalies.
Tarkim, Graikijos išėjimo atveju, šalies vyriausybė gali neleisti bankams toliau vykdyti mokėjimus savo sandorininkams eurais.
Be to, teisės firmoms sunku ruoštis euro zonos žlugimui, nes jis gali įvykti labai skirtingais būdais.
Yra trys pagrindiniai scenarijai:
1. Viena iš silpnesnių euro zonos šalių, pavyzdžiui, Graikija ar Ispanija palieka euro zoną.
2. Subyra visa euro zona.
3. Stipresnės euro zonos šalys, įskaitant Vokietiją, atsiskiria ir įkuria atskirą valiutų sąjungą.
Įmonėms gresia daug žalingų galimo euro zonos žlugimo pasekmių. Nors jos gali imtis daug veiksmų pasiruošimui, jų, be abejonės, laukia ir keli siurprizai.
