euras

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas birželį užbaigė septynis mėnesius trukusį kritimo laikotarpį, palyginti su ankstesniu mėnesiu ūgtelėjęs 0,5 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo 1,6 proc. pakilusios energijos tiekėjų kainos, o be jų kainų indeksas paaugo tik 0,1 procento. Tuo tarpu metinis jo kritimas užfiksuotas 14-ą mėnesį iš eilės – 3,2 proc., nuosmukis sumenko nuo 4,1 proc. gegužę.

Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva vis dar nepasirengusi įsivesti eurą praėjus 20 metų po įstojimo į Europos Sąjungą.  Interviu televizijai TVN24 ministras pabrėžė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos šiuo metu nebūtų pagrįstas.  Pasak A. Domanskio, nuosavos valiutos – zloto – turėjimas padėjo Lenkijai išvengti ekonomikos nuosmukio per pasaulinę finansų krizę ir atlaikyti daugybę kitų ekonominių iššūkių.

Didžioji dalis Lenkijos gyventojų nenori, kad jų valstybė prisijungtų prie euro zonos, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi „United Surveys“ apklausos rezultatais. Sociologinis tyrimas atskleidė, kad 66,8 proc. lenkų nenorėtų keisti zloto į eurą, iš jų beveik pusė teigė nusiteikę „neabejotinai prieš“ Lenkijos narystę euro zonoje. Pritarimą euro įvedimui Lenkijoje išreiškė tik 27,3 proc. respondentų.

Ko tikėtis Lietuvai per artėjančius 10 metų? Apie tai prakalbo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas teigia, jog prognozuoti, kur bus Lietuva po 10 metų, yra gana sudėtinga. Tiesa, jei augimo tempai liktų tokie patys, kokie jie yra dabar, ateityje pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, turėtume aplenkti Italiją. O Lietuva galėtų tapti viena pirmųjų šalių, šiame amžiuje įstojusių į Europos Sąjungą, kuri pagal šį rodiklį pasivytų Europos Sąjungos vidurkį.

Euro zonos verslo aktyvumas lapkritį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, tačiau nuosmukio sparta buvo lėtesnė nei spalį, rodo ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimi reguliarių tyrimų rezultatai. „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) per mėnesį pakilo nuo 46,5 iki 47,1 punkto, tačiau šis rodiklis vis dar rodo recesijos riziką paskutiniais šių metų mėnesiais – mažesnis nei 50 rezultatas atspindi traukimąsi. „Euro zonos ekonomika įstrigo purve.

Euro kursas antradienį pakilo iki 1,095 JAV dolerio – aukščiausiai nuo rugpjūčio vidurio. Europos bendrą valiutą aukštyn kelia stiprėjantis įsitikinimas, jog Federaliniai Rezervai (JAV centrinis bankas) baigė bazinių palūkanų kėlimo kampaniją, rinkoms laukiant tai patvirtinančio sprendimo, pažymi „Trading Economics“. Rinkoje vyraujančios nuotaikos atskleidžia viltis, jog bazinės palūkanos tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir euro zonoje kitąmet bus apkarpytos bent 100 bazinių punktų.

Palankūs eurui statistiniai duomenys bei rinkos lūkesčiai jo kursą įtvirtino kiek aukščiau 1,08 JAV dolerio žymos, tai yra bemaž aukščiausiame lygyje nuo rugpjūčio pabaigos, pažymi „Trading Economics“. Šią savaitę paskelbti JAV statistiniai duomenys parodė, kad infliacija didžiausioje pasaulio ekonomikoje lėtėja, o paraiškų bedarbio pašalpai gauti daugėja, o tai leidžia manyti, kad Federaliniams Rezervams veikiausiai teks užbaigti pinigų politikos griežtinimo ciklą.

Euro kursas JAV dolerio pradžioje spalio pradžioje stabilizavosi ties 1,06 dolerio žyma, išlikdamas netoli rugsėjo 27-ąją pasiekto devynių mėnesių minimumo – 1,0486 dolerio.

Frankfurtas, rugsėjo 5 d. (BNS). Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu antradienį pasiekė beveik trijų mėnesių žemumas – 1,08 dolerio už eurą, investuotojams tikintis, jog Europos Centrinis Bankas per artimiausią posėdį bazinių palūkanų nekeis, nes ekonominis aktyvumas euro zonoje silpsta, o bazinė infliacija lėtėja, skelbia „Trading Economics“. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as (Filipas Leinas) pažymėjo, kad prekių ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo, tikėtina, jog bazinės infliacij...

Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui. Nuo Rusijos invazijos pradžios ES išsiuntė Ukrainai 17,7 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.

Lietuva su litu, kaip nacionaline valiuta, atsisveikino 2015 m. Tuo metu nuogąstauta, kad viskas ilgainiui labai pabrangs ir tai, kas kainavo litus, kainuos eurus. Jei tikėsime oficialia statistika, prekės ir paslaugos per šį laiką tiek nepabrango. Vis dėlto kai kur galima sutikti ir gana keistą valiutų kursą, nes dabar 1 litas gali kainuoti ir 10 eurų. Kiek viskas pabrango nuo euro įvedimo Prieš daugiau nei 8 metus litai į eurus buvo keičiami santykiu 3,4528 lito už 1 eurą.

Euro zonos valiutos kursas perkopė 1,12 JAV dolerio kartelę, pakildamas aukščiausiai nuo 2022-ųjų vasario, investuotojams tikintis, jog Europos Centrinis Bankas tęs monetarinės politikos griežtinimo ciklą, siekdamas nusmukdyti infliaciją prie 2 proc. tikslinės ribos, skelbia „Trading Economics“. Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė pastarųjų 17 metų žemumas – 5,5 proc., tačiau bazinė metų infliacija išliko atkakliai aukšta – 5,4 proc.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pakilo aukščiausiai nuo pernai balandžio, perkopdamas 1,1 dolerio kartelę. „Trading Economics“ pažymi, jog Europos valiuta toliau stiprėja, investuotojams atsisakant JAV dolerių dėl lūkesčių, kad Federalinė rezervų sistema (JAV centrinis bankas) gali gegužę stabdyti griežtesnės monetarinės politikos taikymą, didžiausioje pasaulio ekonomikoje nusilpus infliaciniam spaudimui bei ryškėjant darbo rinkos lėtėjimo požymiams.

Indėlininkai vis dar „stipriai pasitiki“ euro zonos bankais, antradienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija), siekdamas nuraminti rinkas po virtinės bankų problemų, sukėlusių neramumų bangą sektoriuje. „Net šiuo neramumų laikotarpiu Europos bankų įsipareigojimų vykdymas išlieka labai stabilus“, – per Europos Parlamento posėdį sakė A. Enria. „Šiuo metu turime stiprų indėlininkų pasitikėjimą Europos bankais.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Lenkijos centrinio banko vadovas sukritikavo šalies prisijungimo prie euro zonos idėją, skelbia Lenkijos visuomeninis radijas. Pasak Adamo Glapinskio, euro įvedimas „gerokai sulėtintų Lenkijos ekonomikos augimo tempą“. Jis taip pat pareiškė, kad tai „tarnautų Lenkijos turtingųjų, kurie investuoja užsienyje, valdo turtą užsienyje ir leidžia pinigus užsienyje, interesams“. Praėjusios savaitės pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Glapinskis prognozavo, kad ekonomikos augimo tempas sulė...

Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Euras trečiadienį grįžo aukščiau pariteto su JAV doleriu, JAV valiutai susilpnėjus kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu, augant nerimui dėl didžiausios pasaulio ekonomikos raidos.  Apie vidurdienį Lietuvos laiku euro ir JAV dolerio kursas siekė 1,0023 JAV dolerio už vieną eurą. Pirmą kartą nuo rugsėjo vidurio euras kainavo daugiau nei vieną JAV dolerį, o prie to prisidėjo ir lūkesčiai, kad ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) smarkiai padidins bazines palūkanų normas.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

JAV doleris trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų pagrindinių konkuruojančių valiutų krepšelio atžvilgiu, prekybininkams ieškant saugumo tuo metu, kai Rusija eskaluoja karinius veiksmus Ukrainoje, o JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ruošia dar vieną agresyvų JAV palūkanų normos kėlimą. JAV dolerio indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, įkaitant eurą, svarą ir jeną, šoktelėjo 0,5 proc.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Euras pirmadienį nukrito žemiau 0,99 JAV dolerio, pasiekdamas žemiausią lygį per dvidešimt metų, kai praėjusią savaitę Rusija paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.  Pirmadienį 05.35 GMT (08.35 val. Lietuvos) laiku euras buvo netekęs 0,7 proc. vertės ir kainavo 0,9884 JAV dolerio už eurą. Tai yra mažiausia euro vertė nuo 2002 metų gruodžio mėnesio.

Europoje stiprėjant recesijos dėl energetikos krizės baimei, euro kursas pirmadienį vėl nukrito žemiau pariteto su JAV doleriu ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2002-ųjų, kai jis buvo įvestas į fizinę apyvartą – iki 0,9951 dolerio už eurą, skelbia agentūra AFP. Pirmąkart per pastaruosius du dešimtmečius euras žemiau vieno dolerio ribos buvo nusiritęs praėjusį mėnesį.

Euro zonos ekonomika pademonstravo stebėtiną atsparumą sparčiai augančių energijos ir maisto kainų poveikiui, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Duomenys taip pat parodė, kad atsigavęs turizmo sektorius skatino Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikas, tuo metu eksporto jėgainė Vokietija sustojo, taigi nerimas dėl recesijos neišsisklaidė. Oficiali ES duomenų agentūra pranešė, kad euro zonoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį išaugo 0,7 proc.

Pagrindiniai Europos akcijų indeksai penktadienį atsitiesė, tačiau euras patiria spaudimą, naujausiam tyrimui parodžius, kad euro zona gali būti priartėjusi prie recesijos slenksčio, nes krenta paklausa ir kyla kainos. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas labiau negu tikėtasi padidinti palūkanų normas neužtikrino ilgesnio palaikymo euro kursui, nes politinis sąmyšis Italijoje temdo bendros valiutos perspektyvas. Vis dėlto Londono indeksas FTSE 100 nuo sesijos pradžios paaugo 0,5 proc.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Daugelį metų už 1 eurą buvo galima nusipirkti daugiau nei 1 JAV dolerį. Trečiadienį situacija pasikeitė ir pirmą kartą per du dešimtmečius amerikietiška valiuta tapo brangesnė už europinę. Per metus dolerio atžvilgiu euras atpigo daugiau kaip dešimtadaliu. Trečiadienį paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Euro kursas trečiadienį pirmą kartą nuo 2002 metų gruodžio mėnesio nukrito žemiau psichologiškai reikšmingos 1 JAV dolerio ribos, slegiamas vis niūresnių euro zonos ekonomikos perspektyvų ir galimybės, jog rusiškų dujų tiekimas nebus atnaujintas. Paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį uždegė Kroatijai žalią šviesą nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsivesti eurą. „Norėčiau pasveikinti savo kolegą Zdravko Maričių ir visą Kroatiją tapus 20-ąja šalimi, prisijungsiančia prie euro zonos“, – pareiškė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Euro ir JAV dolerio vertė penktadienį praktiškai susilygino, prekybininkams rengiantis galimam euro zonos nuosmukiui, kurį sukels sparčiai auganti infliacija.  Maždaug 10.45 val. Lietuvos laiku euro vertė smuko 0,9 proc. iki 1,0072 JAV dolerio už eurą. Tai yra naujas žemiausias lygis per 20 metų.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu antradienį nukrito iki žemiausio lygio nuo 2002-ųjų, ekonominiams duomenims rodant didėjančią recesijos riziką euro zonoje. Europos bendros valiutos kursą 1 proc. nusmukdė ir investuotojų lūkesčiai, susiję su JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vykdoma agresyvaus palūkanų normų kėlimo politika. Prieš pat 11.00 val. Lietuvos laiku euras atpigo nukrito iki 1,0306 JAV dolerio už eurą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovei Christine Lagarde davus suprasti, kad neigiamų palūkanų normų era euro zonoje netrukus pasibaigs, euro kursas pirmadienį šoktelėjo 1 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Su kylančia infliacija kovojančios euro zonos centrinio banko vadovei pirmadienį tinklaraštyje parašius, kad ECB iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų laikotarpį, euro kursas pakilo iki 1,0682 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią per mėnesį lygį.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos ekonominės sankcijos sukels kur kas didesnių pokyčių Europos ekonomikai ir rinkoms nei ankstesnės krizės, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija, teigia ekonomistai. Apie tai rašo portalas CNBC. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos lyderiai buvo priversti skubiai spartinti planus, kaip sumažinti savo pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo 6,4 proc., importuotų prekių – 22,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 12,4 proc., ne iš euro zonos – 31,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., importuotų – padidėjo 1,1 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 32,4 proc. – atpigo elektra.

Euro kursas penktadienį nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus žemiau, pasiekdamas 1,10 JAV dolerio už eurą ribą, karui Ukrainoje ir toliau temdant euro zonos ekonomikos atsigavimo po pandemijos perspektyvas. Euro zonos valiutos kursas vėlyvuosiuose ryto sandoriuose nukrito iki 1,0992 JAV dolerio už eurą – žemiausio lygio nuo 2020 metų gegužės mėnesio, amerikiečių valiutai pelnantis iš savo kaip saugios investicijos statuso.

JAV dolerio kursas pirmadienį smunka euro atžvilgiu, bet lėtai kyla Japonijos jenos atžvilgiu. Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, nuo sesijos pradžios sumenko 0,29 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, smuktelėjo 0,25 procento.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, per antrąjį praėjusių metų pusmetį iš apyvartos išimta 308 tūkst. padirbtų eurų banknotų – 22,7 proc. daugiau nei ankstesnį laikotarpį ir 17,6 proc. daugiau nei tą patį ankstesnių metų laikotarpį, teigiama ECB pranešime spaudai.

Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras turėjo teigiamą ekonominį poveikį, tačiau euro įvedimas susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, trečiadienį pranešė LRT radijas.  Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.