Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus" teigimimu, daugėjantys nekilnojamojo turto (NT) sandoriai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Baltijos šalių NT rinkos alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas.
„Ober-Haus" statistiniais duomenimis, 2012 metais būtent Vilniuje buvo fiksuojama didžiausia nauja modernių biurų plotų pasiūla, kurią sudarė 22 900 kv. m. Taline per praėjusius metus rinka pasipildė 20 000 kv. m, o Rygoje - 7450 kv. m. Prognozuojama, kad 2013 metais Estijos sostinėje bus įgyvendinta dar 51 000 kv. m naujų biurų plotų, Rygoje - 43 000 kv. m, o Vilniuje - 17 200 kv. m. „Ryškus ateinančios naujos pasiūlos skirtumas tarp Vilniaus ir Talino su Ryga turi objektyvią priežastį. Mūsų kaimynų biurų rinka kur kas vėliau atsigavo po patirtų krizės traumų nei mes, todėl tik dabar pas juos randasi pajėgumai lopyti susidariusias poreikio spragas. Vilnius tai pradėjo daryti jau 2011 metais", - teigia „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Ober-Haus" duomenimis, aukščiausia vidutinė A klasės biuro nuomos kaina 36-48 Lt/kv. m stebima Vilniuje. Panašus kainų vidurkis fiksuojamas ir Taline (31-45 Lt/kv. m) bei Rygoje (28-42 Lt/ kv. m). B klasės biurų segmente brangiausios nuomos kainos taip pat išlieka Vilniuje, kur vidurkis svyruoja nuo 24 iki 36 Lt/kv. m; Rygoje - 22-31 Lt/kv. m, Taline - 21-28 Lt/kv. m . Daugiausia laisvo neišnuomoto modernaus biuro ploto tarp trijų Baltijos šalių sostinių skaičiuojama Rygoje, kur neužimtumo rodiklis siekia 14 proc., t.y. 95 000 kv. m . Taline laisvo ploto šiame segmente fiksuojama 10 proc. (56 000 kv. m). Žemiausias neužimtumo rodiklis, t.y. mažiausiai laisvo ploto buvo Vilniuje - 8,6 proc., ir tai iš viso sudaro 40 200 kv. m modernaus biuro ploto. 2012 m. Vilniuje buvo išnuomota 38 500 kv. m, Rygoje - 35 000 kv. m, Taline - 30 000 kv. m .
Visose trijose Baltijos šalių sostinėse 2012 metais buvo stebimas pagrindinių prekybinių gatvių renesansas. „Ober-Haus" skaičiuoja, kad šiose gatvėse esančių patalpų užimtumo lygis siekia 93-97 proc. Be to, nuomos kainos per praėjusius metus išaugo 10 proc. Daugiausiai už patalpas pagrindinėse prekybinėse miesto gatvėse mokama Rygoje, kur nuoma svyruoja 35-155 Lt/kv. m. Taline kainos siekia 35-140 Lt/kv. m, Vilniuje - 45-130 Lt/kv. m. Dar geresnė situacija prekybos centrų rinkoje. Baltijos šalių sostinių prekybos centruose laisvų patalpų dalis siekia 3-5 proc. Didžiausiuose ir patraukliausiuose prekybos centruose laisvų patalpų beveik nėra. Vieni paskutiniųjų gerai žinomų tarptautinių prekinių ženklų jau pradėjusių ar ketinančių pradėti savo veiklą Baltijos valstybėse yra "H&M", "Aldo", "Burberry", "Subway", "Ikea" bei "Lidl".
Pernai ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus" fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 proc. „Labai logiškas kilimas. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis ir stipresnė perkamoji galia, ką mes ir stebime Estijoje", - teigia S. Vagonis.
Rygoje kainos palypėjo 2 proc., tuo tarpu Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje - 4091 Lt/kv. m, Taline - 3887 Lt/kv. m, Rygoje - 3414 Lt/kv. m.
„Ober-Haus" duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausia neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje - 1600 vienetų, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline - 650. Nepaisant Vilniuje ir Rygoje šiuo metu esančios gan plačios pasiūlos, būtent šiuose miestuose vėl prognozuojamas spartus jos pasipildymas naujais būsto projektais 2013 m.
Visos trys Baltijos šalių sostinės 2012 metais išlaikė stabilią sandorių skaičiaus augimo kreivę. Pasak S. Vagonio, tai liudija, kad pirkėjų pasitikėjimas į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo: „Žmonės, skirtingai nei 2008-2010 metais, jau nesibaimina pirkti būsto dėl to, kad jų investicija gali nuvertėti", - teigia „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Pasak jo, žvelgiant į ateities perspektyvas, jei šalių ekonomika plėtosis pagal šiuo metu numatytas valstybinių ir komercinių institucijų prognozes, būsto rinkos turėtų laukti nedidelis, bet stabilus NT kainų augimas, kuris ilgesniame laikotarpyje neturėtų viršyti vidutinio 3-5 proc.metinio dydžio. „Ši prognozė paremta tuo, kad visgi būsto paskolų palūkanos išlieka labai patrauklios (Lietuvoje- 2,4 proc., Estija - 2,5 proc., Latvija - 3,2 proc. (EUR) ) ir atrodo, kad bent kelerius metus jos tokios ir išliks. O jei netolimoje ateityje augs darbo vietų skaičius ir atlyginimai - gyventojai bus dar drąsesni bei pajėgesni finansiškai įsigydami nekilnojamąjį turtą. Aišku, prognozių „kortas" gali sumaišyti sunkiai numatoma situacija pasaulio ir Europos ekonomikoje", - teigia S. Vagonis.
