SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje. Tačiau ne visose euro zonos šalyse infliacija auga vienodai.
„Mes Baltijos šalyse, deja, jei paklausite gyventojų, gerokai didesniu mastu kenčiame dėl didelės infliacijos ir ECB mums čia nepadės dėl vienos priežasties – jie orientuoti į didžiąsias valstybes, kur infliacija per maža ir tai, kad kainų augimas pas mus yra didelis, nelabai juos domina ir šią problemą turėsime spręsti patys“, – sako ekonomistas.
Tad, pasak jo, ir toliau gyvensime žemų palūkanų pasaulyje. „Palūkanos pasmerktos likti tokio pat lygio iki 2019 m. galo tikriausiai“, – nurodo jis.
Rizika nedings ir kitais metais: vartotojai perka mažiau
G. Nausėdos teigimu, maisto produktų rinkoje matome, kad apyvarta maisto produktų prekybininkų auga iš esmės ne dėl didesnio vartojimo, o dėl to, kad didėjo kainos. Ne maisto produktų rinkoje apyvarta svarbi, bet kainų komponente vaidina mažesnį vaidmenį ir reali apyvarta auga, nors ir augimas lėtėja.
„Dėl to vis labiau pradedama kalbėti apie tą faktorių – paklausos elastingumas kainai. Vartotojai pradeda reaguoti į kainas ne tik, kad sąmoningai perka mažiau, bet ir dėl to, kad didesnę pajamų dalį skiria padidėjusiems kainoms. O padidėjusiomis kainomis tenka pirkti mažiau“, – nurodo ekonomistas.
Tad vidaus paklausos lėtėjimas yra viena pagrindinių makroekonominių rizikų.
„Žvelgiant į kitus metus, panašu, kad tendencija, kad ir kokia švelni ji būtų, nenutrūks. Ir tai gali lemti bendro vidaus produkto (BVP) lėtėjimą 2018 m.“, – teigia ekonomistas.
Pastebima, kad ir restoranų bei kavinių apyvarta keletą mėnesių iš eilės lėtėjo. Tad tai – ne uždaryto Vilniaus oro uosto pasekmė. Ekonomistas spėja, kad tam įtaką galėjo daryti itin lietingi orai: žmonės nusprendžia pasilikti ir gaminti namuose.
G. Nausėda taipogi pastebėjo, kad sumažėjo parduodamų gėrimų apyvartą, tačiau tai įvyko dėl padidėjusių akcizų. „Gėrimų pardavimas specializuotuose parduotuvėse sumažėjo. Ko gero to ir norėjo valdžia, bet negalima pasakyti, ar vartojimas sumažėjo, nes nežinia, kiek persikėlė už sienos ir, kiek perkame Lenkijoje ar Latvijoje“, – sako jis.
Vis dėlto, žiūrint į mažmeninės prekybos apyvartos ir darbo užmokesčio fondo kreives matoma, kad ilgą laiką šie rodikliai judėjo panašiai. Tačiau šiais metais apyvartų rodyklė dėl padidėjusių kainų pradeda lenktis į apačią, nors darbo užmokestis auga. Dėl to ekonomistas prieina išvados, kad lietuvių vartojimas yra sveikas.
„Visgi Lietuvos gyventojų vartojimas pakankamai sveikas, nėra gyvenama iš santaupų ar skolinamasi, kad galėtų vartoti. Augimo tempas labai panašus ir kai kuriais epizodais matome, kad atlyginimų augimas buvo spartesnis nei mažmeninės prekybos apyvartos“, – pasakojo G. Nausėda.
Ekonomistas nurodo, kad infliacija visose Baltijos šalyse didelė. Lietuvoje kainų augimui yra dvi priežastys. Pirmoji – atlyginimų augimas lemia verslininkų pastangas padidėjusius atlyginimus perkelti į galutinę kainą ir pabranginti produkciją. Ypač tai lengva padaryti paslaugose, kurios nėra eksportuojamos. Antra priežastis – specifinė, tai padidėję akcizai alkoholiui. Kitais metais kovą šis poveikis turėtų išnykti, kadangi planuoja, bent jau 2018 m., akcizų nebedidinti.
Tuo tarpu darbo užmokestis ir toliau augs: didinama minimali alga, darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu. Tad ir kainų augimui šie veiksniai vėl darys įtaką.
