„Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln. Lt, tačiau atkreipiame dėmesį, kad į jį neįskaityta 128 mln. Lt valstybės biudžeto išlaidų“.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad LR fiskalinės drausmės įstatymo tikslas yra užtikrinti fiskalinio deficito kontrolę. Tuo tarpu Valstybės kontrolės audito ataskaitoje minimos išlaidos, finansuotinos iš pasiskolintų lėšų arba neįtakotų valdžios sektoriaus deficito, skaičiuojamo pagal Mastrichto metodologiją (tokios kaip Europos investicijų banko kapitalo didinimas, nes sukuriamas finansinis turtas), arba yra itin neapibrėžtos (pavyzdžiui, mokėjimai už skolinius įsipareigojimus palūkanoms ir teismų išlaidos).
Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad minimos išlaidos būtų neišvengiamos tik realizavusis tam tikriems rizikos scenarijams, dėl to yra labai neapibrėžtos ir tokia apimtimi nebūtų logiška šias išlaidas planuoti valstybės biudžeto asignavimuose, kurie yra pagrįsti realiais (planuojamais) išmokėjimų poreikiais.
Dalį iš 128 mln. litų rizikos mokėjimų sudaro galimos palūkanos už skolinius įsipareigojimus (82 mln. litų). Pastarųjų mokėjimų poreikis realizuotųsi tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė 2013 metų pradžioje dalį skolinimosi poreikio finansuotų skolindamasi JAV dolerių rinkoje (ir mokėtų obligacijų pusmetinį kuponą). Tačiau šiuo metu tai nėra laikoma centriniu Vyriausybės skolinimosi scenarijumi. Viską diktuoja rinkos sąlygos. Įvertinant sudarytus Vyriausybės skolinimosi sandorius 2012 metais, įskaitant ir išleistą viešą euroobligacijų, denominuotų eurais, emisiją (š.m. balandžio mėnesį – 400 mln. eurų), realu, kad Vyriausybė ir 2013 metais turės galimybę skolintis palankiomis sąlygomis šia valiuta (atitinkamai už 2013 metais išleistą eurais denominuotą euroobligacijų emisiją palūkanos būtų mokamos ne anksčiau kaip 2014 metais).
Kitą dalį iš minėtos išlaidų sumos (128 mln. litų) sudaro Europos investicijų banko (toliau – EIB) kapitalo didinimas (26 mln. litų) remiantis daugiašaliu valstybių susitarimu. EIB kapitalo padidinimo Finansų ministerija tikisi šiais metais, tačiau tai priklauso nuo EIB valdybos priimant reikalingus sprendimus. Padidinus EIB kapitalą šiais metais, 2013 metais nebūtų išmokėjimų poreikio šiam tikslui.
Likusią rizikos išlaidų sumą (20 mln. litų) sudaro įmanomos išlaidos, susijusios su teisminiais ginčais su „Gazprom“ ir banko „Snoras“ akcininkais. Šio rizikos veiksnio realizavimasis priklauso nuo veiksnių, kurių Vyriausybė nevaldo, pavyzdžiui, galimos V. Antonovo pretenzijos Lietuvai arbitražo teisme, nors Finansų ministerija nemato tam objektyvių priežasčių, žr. plačiau).
Vyriausybė 2013 m. planuoja skolintis 7 596 mln. Lt. Iš šios sumos 60 mln. Lt numato perskolinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“. Šios paskolos suteikimo tikslingumu Valstybės kontrolė abejoja.
„Būsto paskolų draudimas" yra vienintelė Lietuvoje veikianti kreditų draudimo bendrovė, atliekanti socialinę funkciją – įgyvendina valstybės paramos būstui įsigyti ir daugiabučiams namams modernizuoti politiką, suteikia gyventojams galimybę gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis ir teikia paramą paskolas jau paėmusiems gyventojams, laikinai sunkmečiu patiriantiems finansinių problemų. Šiems uždaviniams būtina užtikrinti įmonės finansinį stabilumą. Jos veiklą prižiūri Lietuvos bankas, bendrovė turi vykdyti priežiūros institucijos nustatytus riziką ribojančius rodiklius. Todėl ir yra numatyta galimybė bendrovei gauti lėšų nustatytiems uždaviniams įgyvendinti.
