gazprom

Bulgarijos valstybinė dujų bendrovė „Bulgargaz“ pateikė Rusijos koncernui „Gazprom“ 400 mln. eurų ieškinį žalai atlyginti dėl gamtinių dujų tiekimo vienašalio nutraukimo 2022 metais, taip pažeidus galiojusią sutartį, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi „Bulgargaz“ pranešimu. Ieškinys buvo pateiktas liepos 8-ąją Tarptautiniame arbitražo teisme prie Tarptautinių prekybos rūmų Paryžiuje.

Rusijos valdžia rekordiškai per 11 metų didina dujų tarifus gyventojams ir taip siekia gelbėti bendrovę „Gazprom“, dėl Kremliaus karo prieš Ukraina praradusi Europos rinką ir patyrė didžiulius nuostolius. Kaip praneša vietos žiniasklaida, nuo liepos 1 d. reguliuojamos dujų kainos visų kategorijų vartotojams rusams padidėjo 11,2 proc.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje trečiadienį šoktelėjo beveik 5 proc., jų tiekimo iš Rusijos perspektyvoms tapus dar labiau miglotomis. Baigiantis trečiadienio prekybai Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) megavatvalandės dujų kaina (Europos lyginamoji kaina) siekė 35,8 euro, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Rusijos gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ negali įsilieti į naujas pelningas rinkas. JAV analitinio centro „Atlantic Council“ atliktoje analizėje, matosi jog tai gerokai slopina Vladimiro Putino karo mašinos pajamų šaltinį bei daro įtaką jo gebėjimui naudoti energiją kaip ginklą prieš Vakarus. Portalas „Newsweek“ skelbia, jog viena didžiausių pasaulyje viešai kotiruojamų gamtinių dujų bendrovių, „Gazprom“ yra labai svarbi Rusijos ekonomikai, tačiau karas Ukrainoje jai smarkiai pakenkė.

Europos gamtinių dujų rinką praradęs Rusijos gigantas „Gazprom“ pranešė jų gavybą 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, sumažinęs 57,3 mlrd. kubinių metrų, arba 13,9 proc., iki 355,2 mlrd. kubų. Palyginti su 2021-aisiais, gavyba pernai sunyko 159,6 mlrd. kubų, tai yra 31 procentu. Per praėjusius metus „Gazprom“ vidaus ir užsienio rinkose pardavė 342 mlrd. kubų dujų – 37,8 mlrd. kubų, arba 9,9 proc., mažiau nei užpernai.

Rusijos invazija į Ukrainą ir pablogėję Rusijos santykiai su Vakarais labai apribojo „Gazprom“ veiklą, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. Joje sakoma, kad Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ patyrė didžiausius per pastaruosius 25 metus metinius nuostolius. Pernai „Gazprom“ pelnas sumažėjo apie 30 proc., todėl metinis grynasis nuostolis siekė apie 629 mlrd. rublių (6,9 mln.

Pirmą kartą per 25 metus patyręs milžinišką nuostolį, Rusijos energetikos milžinas „Gazprom“ pradeda pardavinėti savo turtą. Trečiadienį bendrovė paskelbė, kad ieško pirkėjų dideliam nekilnojamajam turtui Maskvoje ir Maskvos regione, praneša „The Moscow Times“. Tarp jų – biurų pastatai, viešbučio „Imperial Park Hotel & Spa“ kurortinis kompleksas, negyvenamosios pirmojo aukšto patalpos name, taip pat 96 vietų automobilių stovėjimo aikštelė netoli bendrovės centrinės...

Rusijos valstybinei energetikos milžinui „Gazprom“ praėję metai buvo nuostolingi – neigiamas rezultatas užfiksuotas pirmąkart per beveik ketvirtį amžiaus, o jį lėmė prasidėjus Ukrainos invazijai smarkiai sumažėjusios prekybos su Europa apimtys. „Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė 2023 m. patyrusi grynąjį 629 mlrd. rublių (maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių) nuostolį, kuris prasilenkė su analitikų prognozėmis.

Italija šeštadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai Maskva paskelbė, jog Italijos šildymo sistemų gamintojos „Ariston Thermo Group“ patronuojamoji įmonė perduodama „laikinam valdymui“, kurį vykdys valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“. „Vyriausybė prašo paaiškinimų dėl „Ariston Thermo Group“ nacionalizavimo klausimo“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) pranešė užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ Sankt Peterburgo arbitražo teisme pateikė 935 mln. JAV dolerių (1 mlrd. eurų) vertės ieškinį Lenkijos energetikos grupei „Orlen“ ir jos perimtai bendrovei „EuRoPol GAZ SA“, skelbia „Reuters“. Anot agentūros, finansinę pretenziją sudaro dvi dalys – 710 mln. JAV dolerių ir 886 mln. Lenkijos zlotų, o jos priežastys neatskleidžiamos.

Vykdant tyrimą dėl pinigų plovimo, Prancūzija konfiskavo prabangią vilą, kuri, kaip spėjama, priklauso rusų energetikos milžinei „Gazprom“. Tai pirmadienį pranešė Paryžiaus prokuratūra. „Villa Maria Irina“, anksčiau žinoma kaip „Villa del Mare“ yra viena ištaigingiausių Prancūzijos Rivjeroje. Ji vertinama 120 mln. eurų. Tikėtina, kad vilą įsigyjant įvairių bendrovių vardu, norėta nuslėpti tikrąjį naudos gavėją koncerną „Gazprom“, teigiama prokuratūros pranešime.

Sausio 12-13 dienomis grupė geologų iš bendrovės „TNG Grup“ vyko žvalgyti „Gazprom“ naftos ir dujų telkinio Irkutsko srityje. Mokslininkai pakeliui „dėl itin prastų oro sąlygų“ pametė kapsulę su cezio-137 izotopu. Po savaitę trukusių paieškų pavojingą krovinį pavyko aptikti. Skelbiama, kad radiacija į aplinką nepateko.

Bandymas „sušaldyti“ Europą, Rusijai siekiant prispausti dėl palankių sprendimų Ukrainos klausimu, brangiai kainavo „Gazprom“. Netekusi didžiausios užsienio rinkos, kuri iki karo sudarė 80 proc. eksporto ir du trečdalius „Gazprom“ pajamų, Rusijos dujų monopolininkė atsidūrė beveik 40 metų nematytoje situacijoje. 2023 m. pabaigoje „Gazprom“ pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui – mažiausią kiekį nuo 1985 m., skelbiama „Reuters“. Lyginant su 2022 m. (100,9 mlrd.

Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į  Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmąkart šiais metais paskelbė gamtinių dujų gavybos ir tiekimo duomenis, kuriuos iki 2022-ųjų pabaigos skelbdavo mažiausiai kartą per mėnesį – gavyba pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 24,7 proc. iki 179,45 mlrd. kubinių metrų.

Moldovos vyriausybės pasamdyta tarptautinė audito kompanija nerado nacionalinės „Moldovagaz“ 800 mln. JAV dolerių vertės įsiskolinimų Rusijos koncernui „Gazprom“ už gamtines dujas, sekmadienį pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, skelbia „Deutsche Welle“. „Kitą savaitę mūsų vyriausybė paskelbs, kad pasamdėme tarptautinę bendrovę, kuri atliko auditą ir konstatavo, jog neturime jokių 800 mln.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Bendriją galvoti apie dar vieną ribojimų paketą Maskvai, į jį įtraukiant šalies branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“. Taip G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ES valstybių ambasadoriais.

„Taktik Mania“ pranešė apie naują Turkijos klubo „Bešiktaš“ partnerystę. Skelbiama, kad Stambulo klubas iš Rusijos įmonės „Gazprom“ sulauks 78 milijonų eurų. „Gazprom“ per ateinančius trejus metus Stambulo futbolo klubui „Bešiktaš“ pagal sutartį sumokės 78 mln. eurų, praneša „Taktik Mania“. Pasak portalo, į susitarimą įtraukta galimybė jį pratęsti dar dvejiems metams. Mainais už tokį rėmimą „Gazprom“ logotipas atsiras ant futbolo klubo marškinėlių.

Suomijos valstybinė energetikos bendrovė „Gasum“ nutraukė gamtinių dujų tiekimo vamzdynais sutartį su Rusijos koncerno „Gazprom“ antrine eksporto įmone „Gazprom export“, pranešė Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Rusija gamtinių dujų tiekimą Suomijai vamzdynais nutraukė praėjusių metų gegužę, pastarajai atsisakius už jas mokėti Rusijos rubliais, kaip to vienašališkai pareikalavo Kremlius.

Italijos energetikos grupė „Eni SpA“ inicijavo arbitražo procesą prieš Rusijos dujų monopolininką „Gazprom“ dėl nutraukto jų tiekimo Italijai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, skelbia „Bloomberg“. „Eni“ vadovas Claudio Descalzi interviu agentūrai pabrėžė, jog rusiškų dujų tiekimas Italijai pradėjo mažėti pernai birželį, o dabar jos beveik nebetiekiamos, nors sutartis su „Gazprom“ antrine eksporto įmone tebegalioja.

Rusijos dujų gavybos ir eksporto gigantė „Gazprom“ pasiūlė valdžiai nuimti kainų ribojimą dujoms Rusijos vidinėje rinkoje. Tokį sprendimą „Gazprom“ atstovai pasiūlė po staigaus eksporto į Europą kritimo 2022-aisiais ir pajamų susitraukimo.

Rusijos vicepremjeras ketvirtadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva ir Pekinas iki metų pabaigos pasirašys susitarimą dėl didžiulio dujotiekio „Sibiro galia 2“ („Sila Sibiri 2“) tiesimo. Maskva siekia nukreipti dujų eksportą į šalis, kurios neįvedė sankcijų jos energetikos sektoriui, praėjusiais metais Kremliui pasiuntus ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą. Dujotiekis „Sibiro galia 2“ galėtų padėti kasmet į Kiniją transportuoti po 50 mlrd.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pranešė pasiekusi rekordines paros dujų tiekimo Kinijai dujotiekiu „Sibiro galia“ („Sila Sibiri“) apimtis. Pranešimas paskelbtas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui antrą dieną priimat Kinijos vadovą Xi Jinpingą. Pranešama, kad vizito metu turėtų būti pasirašyti įvairūs susitarimai, įskaitant susitarimus dėl ekonominės integracijos.

Suomijos bendrovė „Gasum“ toliau importuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), tai paaiškindama sutartimi su Rusijos koncernu „Gazprom“ prisiimtais įsipareigojimais, skelbia Suomijos visiuomeninė transliuotoja „Yle“. „Gasum“ atstovas transliuotojai paaiškino, kad anksčiau nei 2022 metais „Gasum“ su „Gazprom export“ pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kuri „galios dar daug metų“, o joje numatyta „take-or-pay“ (imk arba mokėk) sąlyga.

Rusijos biudžete dėl karo Ukrainoje ir vėliau paskelbtų ekonominių sankcijų atsivėrus milžiniškai skylei šalies politikai ėmėsi siūlymų, kaip pagerinti ekonominę situaciją. Jeigu kalbos apie papildomą verslo apmokestinimą jau tapo įprastomis, tai neseniai rusus pasiekė naujiena, kad gali tekti kompensuoti negaunamas „Gazprom“ pajamas iš savo kišenės.

Prancūzijos energetikos milžinė „Engie“ inicijavo arbitražo procesą prieš Rusijos bendrovę „Gazprom export“ dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties nevykdymo, teigiama „Engie“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Skelbiama, jog atitinkamu ieškiniu, kuris buvo pateiktas praėjusių metų paskutinį ketvirtį, Prancūzijos bendrovė siekia prisiteisti iš Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ antrinės įmonės sutartimi numatytas baudas už įsipareigojimų nevykdymą ir dėl to patirtų nuostolių kompensavimą.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Rusija gamtinių dujų eksportą vamzdynais už NVS ribų 2022-aisiais eksportuos 46 proc. mažiau nei praėjusiais metais – 100,9 mlrd. kubinių metrų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama koncerno „Gazprom“ vadovą Aleksejų Milerį. Tai mažiausios eksporto apimtys nuo „Gazprom“ suformavimo pradžios – net ir 1990 metais šis eksportas siekė 110 mlrd. kubų. Tiekimas vien tik į Europos Sąjungą sunyko 58 proc. – nuo 146 mlrd. kubų pernai iki maždaug 61 mlrd. kubo šiemet.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi. Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų. „Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Jau antras Vokietijos energetikos gigantas pateikė ieškinį tarptautiniame arbitraže prieš Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininką „Gazprom“ dėl esminio jų tiekimo sumažinimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Koncernas RWE, skaičiuojantis milijardinius nuostolius dėl to, kad „Gazprom“ nevykdo atitinkama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pasekė pavyzdžiu kitos energetikos milžinės „Uniper“, anksčiau pranešusios apie savo sprendimą siekti nuostolių dėl to atlyg...

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ pirmadienį nesumažino jų tranzito per Ukrainą, kaip tai grasino padaryti praėjusią savaitę, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi  dujų monopolininko pranešimu.

Ukrainos valstybinė dujų perdavimo sistemos operatorė UGTSU atmeta Rusijos koncerno „Gazprom“ kaltinimus, esą dalis tranzitu į Moldovą pumpuojamų gamtinių dujų rusiškos lieka Ukrainoje.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą.  Nauji kaltinimai mesti vyraujant įtampai dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri sumažino tiekimą į Europą, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto Ukrainoje.

Lenkijos teismas pirmadienį panaikino šalies antimonopolinės tarnybos UOKiK 2020-aisiais skirtą kelių milijardų eurų sumos baudą Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ ir penkioms Europos bendrovėms – Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ dalyvėms. Apie tokį Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismo sprendimą pranešusi UOKiK pareiškė, kad išnagrinėjusi visą nutarties tekstą teiks apeliacinį skundą.

Stokholmo arbitražas nusprendė, kad Suomijos gamtinių dujų importuotoja „Gasum“ neprivalėjo sutikti su nauja mokėjimo už rusiškas dujas tvarka, tai yra už jas tiekėjui „Gazprom“ mokėti Rusijos rubliais, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, cituodama „Gasum“ trečiadienio pranešimą.

Vokietijos vyriausybė nusprendė nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį, taip dar kartą siekdama suvaldyti ekonominį šoką, kurį sukėlė karo Ukrainoje fone Rusijos priimtas sprendimas smarkiai apriboti dujų tiekimą Europai, skelbia „Bloomberg“. Agentūra, remdamasi Vokietijos ekonomikos ministerija, nurodo, jog federalinė vyriausybė per valstybės įmonę „Securing Energy for Europe Holding“ perims 100 proc.

Lenkijos vyriausybė įvedė Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančių dujotiekio „Jamalas-Europa“ atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ beveik pusės akcijų išorinį valdymą, pranešė Lenkijos radijas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pranešė lapkričio 5-ąją baigęs plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio „Maršal Vasilevskij“ bei terminalo pakrantės infrastruktūros būklės „planinį patikrinimą“, pirmadienį skelbia Rusijos žiniasklaida. Anot „Gazprom“ pranešimo, maždaug dvi savaites pakartotinio dujinimo įrenginyje laikomos SGD buvo išdujinamos ir nukreipiamos į dujų transportavimo sistemą tiekimui regiono vartotojams.

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Rusija atnaujins dujų tiekimą Italijai, kurį buvo sustabdžiusi dėl „transportavimo problemos“ Austrijoje, rašoma Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ trečiadienį paskelbtame pranešime.

Baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo duomenų nutekinimo pradėję Rumunijos prokurorai atliko kratas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ kontroliuojamos Serbijos degalų bendrovės vietos padalinio biuruose. Kratos buvo atliktos pirmadienį bendrovės „NIS Petrol“ biuruose Bukarešte ir Timišoaros mieste vakarinėje Rumunijos dalyje, taip pat kelių darbuotojų namuose, rašoma prokuratūros vėlai pirmadienį paskelbtame pranešime.

Italijos energetikos milžinė „Eni“ pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi suteikti 20 mln. eurų garantiją, kad būtų atnaujintas rusiškų dujų tiekimas per Austriją, kuris buvo sustabdytas esą dėl reguliavimo pokyčių. Dujų tiekimas buvo sustabdytas šeštadienį, nes Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nesugebėjo suteikti naujai nustatytos garantijos operatoriui, gabenančiam dujas iš Austrijos į Italiją, pareiškė „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė nebematanti jokių nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“ ženklų, bet mažesnis nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 2“ tebėra matomas. „Didesnio nuotėkio dabar paviršiuje nebematyti, tačiau mažesnis nuotėkis šiek tiek padidėjo“, – rašoma tarnybos paskelbtame pranešime. Tai buvo nustatyta pirmadienį apie 8 val. vietos (9 val.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Italijos „Eni“, paaiškinęs, jog Austrijoje susidūrė su „transportavimo problema“, šeštadienį pranešė Italijos energetikos milžinė. „Gazprom“ mums pasakė, jog negali patvirtinti šiai dienai reikalingų kiekių pristatymo, ir aiškino, jog negali transportuoti dujų per Austriją“, – rašoma „Eni“ paskelbtame pranešime. Taigi „rusiškų dujų srautas bendrovei „Eni“ per Tarvizijaus įleidimo tašką bus nulinis“, nurodė bendrovė.

Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, į Baltijos jūrą kas valandą išteka bent keli milijonai kubinių metrų rusiškų dujų. Ir tai tęsis mažiausiai savaitę. Europos lyderiai pripažįsta – tai tyčinis išpuolis, tik ne visi drįsta įvardinti, kas už to stovi. Visgi Lenkija sako, kad tai dar vienas Rusijos šantažo ir bauginimo įrankis Europai. Lietuviai dar griežtesni.

Prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai, antradienį paskelbė švedų seismologijos institutas.

Iš dviejų „Nord Stream“ dujotiekių, jungiančių Rusiją ir Europą, įvyko nepaaiškinamų nuotėkių, antradienį pranešė Skandinavijos šalių pareigūnai. Tai, kad keli nuotėkiai įvyko per tokį trumpą laiką ir netoli vienas nuo kito, kelia įtarimų dėl sabotažo.  Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.