giedrė švedienė

 Lietuvoje neužtikrinamas vienodas neformaliojo švietimo prieinamumas visiems mokiniams, esamas finansavimo mechanizmas neskatina jo plėtros, nepakankamai užtikrinama šio švietimo kokybė, teigia Valstybės kontrolė. Atlikę auditą, kontrolieriai konstatavo, kad apie 90 proc. neformaliojo švietimo įstaigų yra didžiuosiuose šalies miestuose arba rajoninių savivaldybių centruose, todėl mokiniams iš atokesnių nuo centro mokyklų į jas nuvykti yra problemiška.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvoje bankrotai inicijuojami per vėlai. Be to, anot auditorių, šiuo metu bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovai ir savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama bendrovės nemokumo.

Valstybės kontrolė atliko auditą – vertino, ar veiksmingai įgyvendinamas vieno langelio principas perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę. „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukurtos el. paslaugos vis dar nėra teikiamos vieno langelio principu, nes nesudarytos veiksmingo jas kuriančių ir teikiančių institucijų bendradarbiavimo prielaidos. Be to, el.

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų.

Vyriausybės nutarimu įsteigus draudimo bendrovę UAB „Būsto paskolų draudimas“, 2000 metais Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti būsto kreditų draudimas. Būsto kreditų draudimas sudarė galimybes gyventojams, gaunantiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti ar neturintiems reikiamo pradinio įnašo bankui, įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ar be jo.

 Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis išsiuntė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad dėl neišmokėtos atlyginimo dalies skundą teismui pateikusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė buvo iškviesta pasiaiškinti. Laiške R.K.Urbaitis nurodė esąs susirūpinęs dėl Konstitucijoje nustatytos asmens teisės ginti savo konstitucines teises ir laisves teisme varžymo, trečiadienį pranešė KT.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė „Laisvosios bangos“ laidoje „Iš esmės“ pakartojo anksčiau žiniasklaidai išsakytus motyvus, dėl kurių ji kreipėsi į teismą, siekdama prisiteisti per finansinį sunkmetį sumažintą atlyginimą.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien dalyvaus Seimo valdybos posėdyje ir valdybos nariams paaiškins apsisprendimo kreiptis į teismą dėl susidariusios iškreiptos apmokėjimo už darbą sistemos sureguliavimo motyvus. „Kreipiausi į teismą, kad būtų ištirta, ar atsiradę sisteminiai apmokėjimo už darbą alogizmai neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė G. Švedienė.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto. Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln.

Valstybės kontrolė atliko gyventojų turto ir pajamų deklaravimo auditą. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, kalbėdama apie jo rezultatus, sakė: „Nors mūsų šalyje gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja jau penkiolika metų, deklaravimo tikslai teisės aktuose iki šiol neapibrėžti. Esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui, nedidina viešojo administravimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju sektoriumi.

Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu universitetai įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo studijų pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis, sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės kontrolė auditą, kaip organizuojamas universitetų studijų programų rengimas ir vertinimas, atliko Švietimo ir mokslo ministerijoje, Studijų kokybės vertinimo centre ir trylikoje atrinktų valstybinių universitetų.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, pristatydama 2011 m. Susisiekimo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą, pažymi, kad konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parodo iš esmės tikrą ir teisingą finansinę būklę, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų lėšos ir turtas visais reikšmingais atvejais valdytas, naudotas teisėtai, tačiau dėl kai kurių pažeidimų pareikštos sąlyginės nuomonės.

Valstybės kontrolė atliko Kultūros ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose reikšmingų pastebėjimų valstybiniai auditoriai nenustatė. „Kultūros ministerijos konsoliduotąsias finansines ataskaitas būtų galima vadinti nepriekaištingomis, jei ne viena skubiai neišsprendžiama problema – nustatyti kultūros vertybių tikrąją vertę. Visus muziejinius eksponatus planuojama įvertinti iki 2020 m. pabaigos.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2011 m. veiklos ataskaitą apie atliktus valstybinius auditus ir jų rezultatus, bendradarbiavimą su audituojamais subjektais, institucijomis, kurių veikla susijusi su Valstybės kontrolės funkcijomis, tarptautinėmis organizacijomis, apie Valstybės kontrolės strateginius tikslus ir vykdomas priemones jiems pasiekti. „Įgyvendindami 2011 metų valstybinio audito programą, prioritetine veiklos sritimi buvome pasirinkę viešuosius pirkimus.

2011 m. pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Joje teigiama, kad šios institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Kitaip sakant – ir nuo politikų bei valdininkų įtakos.

Valstybės kontrolė pernai atliko 21 veiklos ir 67 finansinius (teisėtumo) auditus, jau surikiavo ir šių metų planus. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad politikai įtakos jos vadovaujamos institucijos veiklai tikrai nedaro. „O tai, kad sulaukiame nemažai ir ne tik Seimo narių prašymų atlikti auditus vienose ar kitose institucijose, vertinu kaip įrodymą, jog esame reikalingi, kad mumis ir mūsų darbo rezultatais pasitikima“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G. Švedienė.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln.

Kol valstybinės institucijos tikrina šūsnis skundų, nevyriausybinės organizacijos neišnaudoja visuomeninės kontrolės galimybių. Seimo kontrolieriaus įstaiga pernai gavo virš dviejų tūkstančių piliečių skundų, o Valstybės kontrolė atliko per šimtą valstybės įstaigų ir finansų panaudojimo auditų. Kontroliuojančių įstaigų darbo apimtys nemažėja ir išaiškinami vis nauji pažeidimai.

Analizuodami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų surinkimą, valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais padidėjus bedarbių ir socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičiui valstybės biudžeto asignavimų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dalis į PSDF padidėjo 40 proc. Jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, PSDF biudžeto pajamos nedidės, todėl bus ribotos galimybės tenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius.

„Ūkio ministerijos vykdomos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau esant ekonominei krizei jos yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų,“ – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama valstybinio audito ataskaitą, kurioje vertinama, kokią įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui 2009 metais padarė Ekonomikos skati...

Ketvirtadienį valstybės kontrolierės kadenciją baigianti Rasa Budbergytė dirbdama Europos audito rūmuose žada palaikyti glaudžius ryšius su Lietuvos institucijomis ir informuoti jas apie pažangias audito naujoves ir gerąją praktiką. Naująsias pareigas R. Budbergytė pradės eiti nuo gegužės 1-osios. Atsisveikindama su Valstybės kontrolės darbuotojais R. Budbergytė žadėjo siekti didinti audito poveikį, stiprinti ryšius su nacionalinėmis audito institucijomis.

Ketvirtadienį Seime iškilmingai prisiekė naujai paskirta Valstybės kontrolės vadovė Giedrė Švedienė. Jos priesaiką priėmė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. "Tikiu, kad savo sąžiningu darbu aš pateisinsiu visų lūkesčius", - dėkodama už pasitikėjimą sakė G. Švedienė. Ketvirtadienį šią Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą slaptu balsavimu parėmė 108 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.

Prezidentės į valstybės kontrolierės pareigas pasiūlyta Giedrė Švedienė didžiausią dėmesį žada skirti ES finansinės paramos skaidriam ir efektyviam naudojimui, sėkmingam apskričių reformos įgyvendinimui, sklandžiam perėjimui prie naujos viešojo sektoriaus apskaitos, naujos valstybinio audito strategijos rengimui. Tokius prioritetus ji nurodė ketvirtadienį kalbėdama iš Seimo tribūnos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti Giedrės Švedienės kandidatūrą į valstybės kontrolierės pareigas. Kandidatė atitinka griežtus Prezidentės ir įstatymų keliamus moralinius ir profesinius reikalavimus, antradienį po G. Švedienės susitikimo su D. Grybauskaite teigė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nepaskelbė, ką siūlys Seimui skirti valstybė kontrolieriumi, "Lietuvos žinių" šaltinių žiniomis, tai turėtų būti Giedrė Švedienė, energetikos viceministro Romo Švedo žmona, vadovaujanti Valstybės kontrolės 3-iajam audito departamentui. G.Švedienės profesinė veikla susijusi su jos vyro R.Švedo karjera. 1992 m. įsidarbinusi UAB "Computerland" generalinio direktoriaus asistente, vėliau tapo parduotuvės vedėja.

Valstybės kontrolės atliktas Kuršių nerijos naudojimo visuomenės ir valstybės reikmėms auditas liudija, kad Klaipėdos apskritis, turėjusi kontroliuoti veiklą Kuršių nerijoje, iš tiesų nieko nenuveikė, išskyrus neteisėtoms statyboms išduotus leidimus. Šiomis dienomis baigtas Kuršių nerijos auditas patvirtino, kad unikalų gamtos kampelį niokojančios blogybės, apie kurias ne kartą rašyta ir kalbėta, yra netgi daug rimtesnės, nei manyta.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.