Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“.
Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd. eurų vertės investicinį paketą. Šis norvegas vadovauja šalies gerovės fondui, kurio pajamas papildo pinigai gauti pardavus šalies naftą ir dujas. Vyriausybė įpareigojo Y. Slyngstadą ir jo 300 asmenų komandą ieškoti saugių investicijų, kurių pelningumas siektų bent 4 procentus. Y. Slyngstadas yra atsakingas už savo šalies ateities gerovę.
„Anksčiau mes ieškodavome saugių, tačiau pelningų investicijų, šiandien tokių beveik nebeliko“, - sako investuotojas. Nuo 1999 iki 2007 metų vidutinė Norvegijos gerovės fondo investicijų grąža siekė 6 proc., tačiau per pastaruosius keturis metus šis rodiklis susitraukė iki 1 proc. Anot Y. Slyngstado, visame pasaulyje saugių investicijų palūkanų normos ritasi į apačią. Esant tokioms aplinkybėms didžiausią naudą susižeria Vokietija, galima teigti, kad vokiečiai naudojasi visuotine baime dėl euro zonos subyrėjimo.
Nemokami pinigai
Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijus sulig kiekviena diena tampa panašus į tikrovę. Ispanija iš visų jėgų bando neprarasti savo finansinio suvereniteto, o Pietų Europos šalių gyventojai tuština indėlių sąskaitas. Vokietija tapo saugiausiu investiciniu užutėkiu į kurį plūsta pinigai.
Prieš porą savaičių Vokietijos finansų ministras sugebėjo pasiskolinti dviem metams už nulinę palūkanų normą. Tuo tarpu už dešimties metų laikotarpio obligacijas investuotojai iš Vokietijos prašo vos 1,2 proc. palūkanų. Panašia padėtimi džiaugiasi JAV ir Japonija
Finansų ministrų džiaugsmas tampa ašaromis investuotojų akyse. Pastarųjų investicijas sunaikina infliacija. Saugių investicijų grąža – neigiama.
Šiuo metu profesionalūs investuotojai visame pasaulyje disponuoja 60 trln. vertės lėšomis. Vos prieš dešimt metų ši suma buvo dvigubai mažesnė. Niekam pernelyg neskauda galvos dėl godžių investicinių bankų ar rizikos fondų, kurie gali sau leisti prisiimti didesnę riziką. Kur kas didesnį nerimą kelia pensijų fondai, draudimo bendrovės ir tokios institucijos kaip Norvegijos gerovės fondas. Visos šios organizacijos yra skirtos tenkinti visuomenės interesus, saugiai kaupti ir didinti jų investicijas. Deja, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms tokie fondai neberanda sau vietos po saule. Šie profesionalūs investuotojai negali užsiimti avantiūromis ir investuoti į rizikingus finansinius instrumentus. Nuo jų priklauso daugelio smulkių investuotojų gerovė.
Anksčiau buvo manoma, kad investicijos į išsivysčiusių valstybių obligacijas visada buvo ir bus saugios, deja, pastarųjų metų krizė sutriuškino tokį įsitikinimą. Saugių užutėkių skaičius ženkliai sumažėjo, o jų grąža netenkina konservatyvių investuotojų poreikių.
Obligacijos, akcijos ir valiutos
Bankininkas iš Frankfurto Friedrichas von Metzleris tiki konservatyviu investavimu. Metzlerių šeimos bankas per 350 metų gyvavimo istoriją pergyveno epidemijas, hiperinfliaciją ir du pasaulinius karus. F. Von Metzleris savo klientams siūlo tris investicijų rūšis: akcijas, obligacijas ir valiutas. „Jeigu kam nors reikia įmantresnių instrumentų, tegul keliauja pas konkurentus,“ - sako bankininkas.
Asketiška bankininko filosofija pasiteisino, turtingi klientai tuntais traukia pas jį. F. Von Metzleris šventai tiki, kad trumpalaikio pelno troškimas atneša žalą visai visuomenei, todėl jis laiko pareiga investuoti klientų pinigus taip, kad ilguoju laikotarpiu jie liktų patenkinti. Deja, dėl saugumo deficito bankininkui darosi labai sunku įgyvendinti savo taktiką.
Panašioje padėtyje atsidūrė Vokietijos draudimo kompanijos. Šių institucijų veikla yra itin griežtai reguliuojama. Įstatymas draudimo bendroves įpareigoja du trečdalius klientų lėšų investuoti į saugius finansinius produktus. Šiuo metu tokie produktai yra tik itin patikimų vyriausybių obligacijos, kurios neša nuostolius. Likusį trečdalį draudikai gali panaudoti rizikinguose finansų žaidimuose. Šiuo metu tik minėtas trečdalis generuoja draudimo bendrovių investicinį pelną, kuris pastaruoju metu siekia vos 3,5 proc.
Dalį draudimo bendrovių vertybinių popierių sudaro instrumentai iš senų gerų laikų, kuomet investicijos nešė gražų pelną. Tuo tarpu naujos investavimo priemonės pasižymi nuosaikiomis palūkanomis, tad bendras investicijų pelningumas pamažu leidžiasi.
Maža to, daugelis draudimo bendrovių klientų pasirašė sutartis, kuriose buvo užtikrinti, kad jų pinigai garantuos mažiausiai 4 proc. grąžą. Draudimo kompanijos privalo padengti skirtumą iš savo lėšų.
Alternatyvų paieška
Ką daryti nuosaikiam investuotojui, ieškančiam saugaus, bet pakankamai pelningo investicinio produkto? Pasirodo, kad vis dar galima rasti alternatyvų tradiciniams instrumentams. Viena jų – hipotekinės obligacijos. Vokietijoje jos vadinamos „Pfandbriefe“, šie vertybiniai popieriai saugūs, o už dešimties metų hipotekinę obligaciją galima tikėtis 2,5 proc. palūkanų. Žinoma, kitose Europos valstybės hipotekinių obligacijų pajamingumas didesnis, nes su jomis susijusi rizika yra kur kas aukštesnė. Nekilnojamo turto burbulo sprogimas Ispanijoje smarkiai kilstelėjo šios šalies hipotekinių obligacijų palūkanas.
Praeityje konservatyvūs investuotojai mielai pirkdavo stiprių bankų obligacijas, tačiau po nesėkmingo „Lehman Brothers“ pasirodymo draudimo bendrovės ir pensijų fondai patys ėmė investuoti į tas sritis, kurias anksčiau rinkosi tie patys pasitikėjimą praradę bankai. Nuosaikūs investuotojai žvalgosi į infrastruktūros projektus, juos domina vėjo jėgainių parkai, nauji keliai bei telekomunikacijų sistemos.
Draudimo kompanijos atsigręžė į savivaldą. Bankai nėra linkę finansuoti savivaldybių, tačiau Vokietijos draudimo kompanijos žvilgčioja į savivaldos obligacijas. Anksčiau bendrovių ir besivystančių rinkų valstybių obligacijos konservatyviems investuotojams buvo tabu, tačiau šiandien jie jau laikomi saugiu užutėkiu. Tokios šalys kaip Brazilija ar Pietų Korėja sugebėjo sukurti patikimumo aurą. Draudikų teigimu, investicijos į kai kurias bendroves ir besivystančias valstybes šiuo metu yra saugesnės nei kai kurių išsivysčiusių valstybių obligacijos.
Miškai ir prekybos centrai
Danielis Justas vadovauja „Bayerische Versorgungskammer“ pensijų fondui, kuris kontroliuoja 55 mlrd. eurų vertės turtą. D. Justas patiria dar didesnį spaudimą nei jo kolegos draudimo bendrovėse, nes milijonai gyventojų patiki pinigus pensijų fondams ir tikisi, kad sulaukę senatvės jie galės mėgautis solidžia pensija. Deja, pernelyg žemos palūkanų normos gali sugriauti šias viltis.
Esant 5 proc. metinei grąžai, žmogus, kuris kas mėnesį investuoja į pensijų fondą 500 eurų po 30 metų gali tikėtis 350 tūkst. eurų, tačiau jeigu metinė grąža siekia vos 2 proc. tuomet būsimasis pensininkas gaus tik 100 tūkst. eurų.
Nenorėdama nuvilti savo klientų „Bayerische Versorgungskammer“ prieš keletą metų nutarė investuoti į augančias Azijos ir Lotynų Amerikos rinkas. Šis sumanymas paremtas idėja, jog jauna besivystančių rinkų visuomenė, kuriai šiuo metu trūksta lėšų, ilgainiui galėtų išlaikyti senstančius vokiečius. Šiuo metu „Bayerische Versorgungskammer“ klientai netiesiogiai valdo miškus, prekybos centrus ir dangoraižius tokiose šalyse kaip Čilė, Kinija ir Brazilija.
Nuosaikūs investuotojai ieško bet ko, galinčio garantuoti ilgalaikę grąžą, dėl šios priežasties auga infrastruktūros ir kitokio nekilnojamo turto projektų paklausa. Bėda ta, kad patrauklių projektų skaičius yra ribotas, jau dabar investuotojai teigia susiduriantys su saugių investicijų besivystančiose rinkose trūkumu, nes bandos jausmas labai greitai visus finansų rinkų žaidėjus atginė link naujo saugaus užutėkio.
Adrenalino fanatikų rojus
1,1 mlrd. eurų vertės fondą valdantis Hendrikas Leberis sako, kad pasaulyje nuolatos egzistuoja daugybė patrauklių investicinių galimybių, tačiau daugelis renkasi vos keletą instrumentų, kurie tuo metu yra madingi. „Šiuo metu daugelis taikosi į Vokietijos obligacijas, tačiau pamiršta, kad gerai apsidairius galima rasti patrauklesnių produktų,“ – sako investuotojas.
H. Leberis nevengia rizikos ir mano, kad kai kuriais atvejais baimę investuoti į vieną ar į kitą sritį lemia ne racionalūs skaičiavimai, bet emocijos ir dirbtinai kuriamas neigiamas informacinis fonas. Todėl visai neseniai H. Leberis nutarė įsigyti Airijos bankų obligacijų.
Šiuo metu jis renkasi tas valstybes, kurių vengia dauguma investuotojų. Dalį pinigų fondo valdytojas investavo į keletą Graikijos bendrovių. Viena jų – lošimo kompanija. Anot H. Leberio, graikai yra aistringi lošėjai, tad nepaisant ekonominės padėties jie neatsisakys šio pomėgio, o tai garantuoja, investicinę grąžą.
