Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų rinka, kaip ir viso Centinės ir Rytų Europos regiono, sparčiai atsigauna – sandorių vertė jau praėjusias metais regione padvigubėjo ir pasiekė 87 mlrd. eurų nuo prieš metus buvusių 40 mlrd. eurų, teigia Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiantis investicinis bankas „Evli“.
Daugėja ne tik pačių sandorių, bet ir sparčiai kyla įsigyjamų įmonių vertė. Pavyzdžiui, įmonių vertinimui taikomo EBITDA daugiklio mediana Baltijos šalyse per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai – nuo 5,1x iki 11,2x (kartų), Rytų Europos įmonių – nuo 8,3x iki 12,7x (kartų).
„Net ir išaugus įsigijimo daugikliams įmonės Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse vis dar yra palyginti pigios – mes dar nesame visiškai atsigavę po milžiniško nuosmukio ir mūsų įmonių pardavimai bei pelnas nėra tokie aukšti kaip buvo prieš trejus, ketverius metus", – sako Aidas Galubickas, „Evli Securities AS“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, natūralu, kad stabilizuojantis Baltijos šalių makroekonomikos rodikliams, investuotojai vėl pradėjo dairytis perspektyvių įmonių, o susidomėjimas ir toliau augs. „Evli" analitikų teigimu, Lietuvos ekonomika 2011 ir 2012 m. toliau kils, tačiau realus jos augimas nebus toks spartus kaip ikikriziniais metais. Augimą stabdys augančios degalų, energijos ir kitų žaliavų kainos, brangstanti energija ir maistas neleis atsigauti vidaus vartojimui.
Vis dėl įmonių įsigijimų sandorius skatins palankūs finansavimo vėjai – bankai pradėjo skolinti įsigijimams, taikydami toleruojamą palūkanų normą. Nors tokių paskolų statistika vis dar neatspindi augimo, tačiau bankai jau rodo norą dalyvauti tokiuose įsigijimuose. Padidėjo ir pačių bankų valdomų įmonių skaičius, kai ekonominio augimo metais paėmusios dideles paskolas įmonės nebesugebėjo jų grąžinti prasidėjus nuosmukiui ir perėjo bankų žinion, o dabar atsiduria ant prekystalio.
Aktyviai Baltijos šalyse šiemet pradėjo veikti ir privataus kapitalo fondai, ieškantys įmonių įsigijimams. Per krizę dalis įmonių taip pat sukaupė lėšų ir šiuo metu aktyviai siekia jas investuoti. Pastaruoju metu išaugo ir daugelio įmonių generuojami grynųjų pinigų srautai, kurie gali būti nukreipiami įsigijimams finansuoti.
„Įmonių savininkų noras parduoti savo įmones taip pat yra smarkiai padidėjęs, procesai ir ketinimai, kurie prasidėjus krizei buvo visiškai sustabdyti, vėl atnaujinami“, – pastebi „Evli Securities AS“, pirmojo investicinio banko Baltijos šalyse, vadovas.
Pasak A. Galubicko, šiuo metu Baltijos šalių įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje pastebimas tarsi naujas etapas – kartų kaita. Įmonių savininkai, kurie savo laiku įsigijo ar sukūrė verslą ir jį išvystė, jau įkopia į penkiasdešimtmetį ar šešiasdešimtmetį ir nori realizuoti savo darbo rezultatus.
Dažniausiai tokios įmonės parduodamos strateginiams užsienio investuotojams – kaip rodo statistika, daugiau nei 95% sandorių vertės Baltijos šalyse sudaro tarptautiniai sandoriai, t.y. pirkėjas ir įsigyjama įmonė yra iš skirtingų šalių. Aktyviausi pirkėjai Baltijos šalyse pastaruoju metu buvo iš Švedijos.
Prieš nuosmukį Baltijos šalyse vyravo mišrūs įsigijimai – dalį įmonių įsigydavo užsienio investuotojai, dalį – besiplečiančios vietos įmonės. Tai buvo nauja tendencija, atėjusi po Rusijos krizės laikotarpio, kai įmones Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, iš esmės įsigydavo Baltijos šalių rinką atrandančios užsienio kompanijos.
Įsigijimų ir susijungimų pradžia Baltijos šalyse galima laikyti privatizavimo procesą, vykusį pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tuo metu veikusias įmones dažniausiai įsigydavo vietos investuotojai – jie tapo pirmaisiais besikuriančios rinkos verslo savininkais.
