Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta.
Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo. Tais metais besivystančios šalys patyrė didelę infliaciją, skolą, augančią greičiau už pajamas, bei turto burbulus, o ne tvarumo ženklus. Augimą paskatino karštų pinigų burbulas o ne natūrali sankloda. Šis burbulas nesipučia taip, kaip 1997 m., nes didieji centriniai bankai vis dar laisvina monetarinę politiką. Dėl to, šis burbulas gali subliukšti palaipsniui.
Burbulas išsileidžia tada, kai nebeturi kur plėstis, nors ir nėra jokio specialaus veiksnio, kuris sukeltų subliukšimą. Nors JAV federalinis rezervas, Europos centrinis bei Japonijos centrinis bankai ir toliau didina pinigų pasiūlą, pokyčiai yra mažesni nei prieš tai. Kita vertus, turto burbulai besivystančiose šalyse tapo dideli ir reikalauja karštų pinigų gausėjimo tęstinumo. Ši prieštara vėsina besivystančias ekonomikas.
Besivystančių ekonomikų statistika nėra tiksli. BVP duomenys Kinijoje ir Indijoje, pavyzdžiui, neatspindi 2012 m. sulėtėjimo. Šanchajuje įsikūręs nepriklausomas ekonomistas skaičiuoja, kad augimo lygis besivystančiose šalyse pernai sumažėjo perpus. Tai atsispindi prekybos sulėtėjime bei silpnoje žaliavų paklausoje.
Kinija ir Indija
Kai kylančios ekonomikos turi mažą akcijų kapitalą ir darbo jėgos perteklių, pavyzdžiui, Indija, infliacija siejama su siaura pasiūla bei žaliavų infliacija. Kinija buvo tokia prieš dešimtmetį, o Indija yra šiuo metu. Kinija sugebėjo išspręsti pasiūlos problemas bei prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kad sukurtų paklausą. Kinijos politika lėmė greito augimo dešimtmetį. Dabar Kinija turi išsiurbtą augimo potencialą iš darbo jėgos pertekliaus, infrastruktūros formavimo bei augančio eksporto įsiskverbimo.
Norint pasiekti kitą augimo bangą Kinijos ekonomika turi pasislinkti į darbo produktyvumą. Tą galima pasiekti per kokybės ir technologijų pasiūlos pusėje bei vartojimo paklausos pusėje gerinimą. Net jei perėjimas bus sėkmingas, augimo lygis vis tiek bus žymiai mažesnis nei praeityje.
Indija susidūrė su labai rimta problema pasiūlos plėtroje. Ją varžo problemos investicijų, o ne kapitalo įgyvendinime. Pasaulinė kapitalo kaina sumažėjo ir sumažino augimą. Jei Indija gali parodyti, kad sugeba suformuoti tokį kapitalą kaip Kinija, pasaulinis kapitalas pradėtų lietis į šią šalį. Kol kas tarptautinės įmonės negalėjo daug investuoti į Indiją, o tos kurios tai padarė, turėjo blogų patyrimų.
Nors Indija turi potencialo, jis dar liks neišnaudotas metų metus. O tai reiškia, kad Indija kol kas neatims iš Kinijos jai reikalingų žaliavų. Kinijos-Indijos istorija yra gyvybiškai svarbi pasaulinio augimo prognozėms. Jei jos nesugebės pasirodyti geriau, pasaulio ekonomika liks užstrigusi.
Skolomis paremto augimo mirtis
Pasaulio ekonomikos skola pastarąjį dešimtmetį augo greičiau nei pajamos. Tai akivaizdžiai buvo netvaru. Po 2008 m. finansų krizės, šis dėsnis ir toliau tęsėsi, o skola perėjo į vyriausybes. Dabar fiskalinė krizė slegia Europą, Japoniją bei JAV. Vyriausybių skolos ateityje nebegalės greitai augti.
JAV Federalinis rezervas nepaleidžia skolos modelio. Kiekybinis skatinimas dirbtinai mažina skolinimosi kainą. Korporatyvinės skolos išdavimas sparčiai išaugo. Tačiau verslas nesugeba sukurti paklausos. Obligacijos tiesiog pakeičia brangesnį vertybinių popierių kapitalą. Tai yra pakaitalas, kuris visuminės paklausos labai nepakeis.
Pastarasis Federalinio rezervo kiekybinis skatinimas į prekybą paleido būsto paskolas. Jų kaina yra istoriški žema. Tai didžiąja dalimi lemia JAV būsto rinkos atsigavimą. Tačiau tai nepadės, jei skola ir taip yra per didelė. Istoriškai, dabartinis amerikiečių namų ūkių įsiskolinimas yra per didelis.
Kinijos skolų problema yra priešinga nei išsivysčiusiose šalyse. Daugiausia įsiskolinę yra verslai bei savivaldos organai. Kinijos įmonės vidutiniškai turi dvigubai daugiau skolų nei tarptautinės, tačiau yra dvigubai mažiau pelningos. Su tuo susijęs žemės pabrangimas. Leidžiantis žemės kainų burbului, prasidėjo verslo krizė. Ji nesprogs kaip JAV, nes Kinijos bankai skolina, kad būtų apmokėtos blogos paskolos. Kita vertus, šios skolos nebus galima panaudoti augimo skatinimui.
Stagnacija tęsiasi ir 2013 m.
Fiskalinė konsolidacija tarp išsivysčiusių ekonomikų šiais metais pristabdys augimo tempus. Europa ir Japonija tikriausiai beveik neaugs. JAV gali turėti nuo 1,5 iki 2 proc. augimą, priklausys nuo to, kaip susiklostys derybos dėl fiskalinio skardžio bei skolos lubų. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacija) šalys gali augti apie 1 proc.
Besivystančios ekonomikos tikriausiai augs tarp 4 ir 5 procentų. Panašiai augs ir dolerio prekybinė vertė. Andy Xie mano, kad tokia prognozė yra optimistinė. Jo įsitikinimu bus blogiau. Rinkos tikisi ryškaus pagerėjimo 2013-aisiais, palyginti su liūdnais 2012-aisiais, tačiau ekonomistas mano, kad bus priešingai.
„Tiesą sakant, mums reikia priprasti prie žemo augimo lygio ateityje“, - rašo A. Xie.
Pasak jo, augimo stimuliacija yra klaida. Žemas augimas nėra tik skolų krizės pasekmė. Jis atspindi struktūrines jėgas, kurios išlaikys žemą augimą metų metus. Politikai turėtų pritaikyti savo politikas prie lėto augimo aplinkos, tikina kinų ekonomistas. Augimo stimuliacija tiktai paskatina finansus trumpuoju laikotarpiu, kas pradžiugina kai kuriuos žmones, tačiau nuo to nukenčia sąskaitų balansai. Be to tai išpučia infliaciją, kuri gali sukelti pasaulinę politinę sumaištį.
