Kinija

Ketvirtadienį įsigaliojo 84 proc. tarifai visoms į Kiniją importuojamoms amerikiečių prekėms, taip dar labiau pagilindami Pekino ir Vašingtono prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir sukėlė recesijos baimę. Muitai bus taikomi visiems JAV produktams, įvežamiems į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką. JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. dolerių (130,64 mlrd.

Kinija trečiadienį perspėjo turistus „visapusiškai įvertinti riziką“ prieš keliaujant į Jungtines Valstijas po to, kai Pekinas padidino tarifus amerikietiškam importui, keršydamas už panašius muitus, kuriuos įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Dėl pablogėjusių Kinijos ir JAV prekybos santykių ir saugumo padėties Jungtinėse Valstijose patariame Kinijos turistams prieš vykstant į JAV visapusiškai įvertinti riziką“, – pareiškime sakė Kinijos kultūros ir turizmo ministerija.

Kinai trečiadienį sureagavo į Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho komentarą, kad Kinija kelia grėsmę Panamos kanalo veiklai, pavadindami tai Pekino užsipuolimu.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako neabejojanti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimu Rusijai ketvirtus metus tęsiant karą Ukrainoje.  „Man asmeniškai atrodo, kad labai aktyvus Kinijos dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis, remiant Rusiją, neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešus, kad kariai į nelaisvę paėmė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos pajėgų pusėje, Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paragino savo piliečius vengti konflikto zonų ir dalyvauti karuose.

 Per gaisrą slaugos namuose šiaurės Kinijoje žuvo 20 žmonių, trečiadienį pranešė Pekino valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Valstybinė žiniasklaida kol kas nepateikė daugiau informacijos apie gaisrą. Gaisras įsiplieskė antradienį 21 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku Hebėjaus provincijos Čengdės mieste, esančiame apie 180 km nuo Pekino, pranešė „Xinhua“, remdamasi vietos institucijomis.

Kinija antradienį pasmerkė JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą kaip „nemokšą ir nemandagų“, šiam pareiškus, kad Vašingtonas skolinasi pinigus iš „kinų valstiečių“.  „Kinijos pozicija dėl Kinijos ir JAV ekonominių ir prekybos santykių yra labai aiški“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Stebina ir liūdina girdėti tokius nemokšiškus ir nemandagius šio viceprezidento žodžius“, – pridūrė jis.

Vizitą Japonijoje antradienį pradedantis NATO vadovas pareiškė, kad Kinijos ginkluotųjų pajėgų plėtra yra stulbinanti. „Nebūkime naivūs Kinijos atžvilgiu“, – laikraščiui „The Japan Times“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. „Jų ginkluotųjų pajėgų stiprinimas ir investicijos į gynybos pramonę bei gynybos pajėgumus yra stulbinančios“, – teigė jis pirmadienį paskelbtame interviu.

Kinija antradienį apkaltino Jungtines Valstijas spaudimu, grasinimais ir šantažu po to, kai dieną anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad prireikus nustatys papildomus didžiulius muitus Pekinui.  „Muitų karai neturi nugalėtojų, o protekcionizmas neturi išeities. Kinai nekelia problemų, bet ir nebijo jų.

Kinija antradienį pažadėjo įnirtingai kovoti prieš papildomus 50 proc. muitus, kuriais grasina Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Praėjusią savaitę D. Trumpas sukrėtė pasaulio ekonomiką taikydamas plataus masto muitus, kurie sukėlė tarptautinės recesijos grėsmę, tačiau, nepaisant pardavimo vajaus rinkose, jis atmetė galimybę stabdyti savo agresyvią prekybos politiką.

Socialiniuose tinkluose plinta neeilinės avarijos vaizdo įrašas iš Kinijos. Pasirodo, avariją sukėlė ne žmogus, o jo geriausias draugas – šuo.  Džedziango provincijos Hangdžou mieste kovo 31-ąją buvo nufilmuotas incidentas, kai vienas automobilyje paliktas augintinis sėdo prie vairo, jį pavairavo, iki kol trenkėsi į atitvarus ir sustojo.  Nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip automobilis lėtai juda palei atitvarus, o po to ima į juos trankytis, kol sustoja.

Akcijų rinkoms tragišką pirmadienį Azijos akcijos smuko reaguodamos į Kinijos smūgį Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais muitais – tai pakurstė prekybos karą, kuris, kaip daugelis baiminasi, gali sukelti recesiją. Prekybos salėse kilo išpardavimų banga – akcijoms tai buvo blogiausia diena nuo pandemijos laikų: Honkongas prarado 10 proc., Tokijas smuktelėjo 8 proc., Taipėjus – daugiau nei 9 proc.

Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl Kinijos prieštaravimų naujiems JAV muitams nepavyko susitarti dėl „TikTok“ programėlės pardavimo ir tolimesnės jos veiklos JAV, rašoma „Bloomberg“. „Buvome sudarę susitarimą dėl „TikTok“ ir tada Kinija pakeitė sandorį dėl muitų“, – sakė D. Trumpas „Jei būčiau šiek tiek sumažinęs muitus, jie būtų patvirtinę tą sandorį per 15 minučių, o tai rodo tarifų galią“, – tęsė jis.

Kinija į naujus JAV muitus reaguoja atsakomosiomis priemonėmis. Visoms JAV prekėms taip pat bus taikomas papildomas 34 proc. tarifas, penktadienį Pekine pranešė Finansų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tarifas įsigalios balandžio 10 d.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė apie naujus muitus prekybos partneriams visame pasaulyje. Importui iš ES, pavyzdžiui, bus taikomi 20 proc. tarifai, iš Kinijos – 34 proc. Kinija yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja.

Kinijos ir Europos Sąjungos pareigūnai susitarė atnaujinti derybas dėl muitų į ES importuojamiems kiniškiems elektromobiliams, ketvirtadienį skelbia Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos pranešimu. Derybos bus atnaujintos kuo greičiau, kad būtų sudarytos palankios sąlygos investicijoms ir Kinijos bei Europos įmonių bendradarbiavimui, pažymėjo ministerija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar paskelbė įvedantis papildomus 34 proc.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Kinija trečiadienį pranešė, kad baigė karines pratybas aplink Taivaną, per kurias buvo treniruojamasi smogti svarbiausiems uostams ir energetikos objektams. „Rytų teatro vadavietė įvykdė visas balandžio 1–2 dienomis vykusių jungtinių pratybų numatytas užduotis“, – pranešime internete teigė Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietės atstovas Shi Yi (Ši I). Kinija trečiadienį antrą dieną iš eilės surengė karines pratybas aplink savarankišką salą.

Kinijos kariuomenė pranešė, kad trečiadienį per tiesioginio šaudymo pratybas treniravosi smogti svarbiausiems uostams ir energetikos objektams. Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

Kinijos kariuomenė trečiadienį paskelbė apie naujas pratybas jautriuose vandenyse netoli Taivano. Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

Taivanas antradienį pranešė, kad Kinija per karines pratybas aplink savivaldžią salą dislokavo 71 orlaivį ir 21 karo laivą.  Tarp karo laivų buvo ir lėktuvnešio „Shandong“ grupė, per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerija. Šią savaitę vykstančios pratybos yra didžiausios nuo vasario, kai Taibėjus pareiškė, kad Kinija surengė kovinio šaudymo pratybas su lėktuvais ir karo laivais maždaug už 40 jūrmylių (74 kilometrų) nuo salos pietų.

Surengusi didžiules karines pratybas aplink Taivaną, Kinija antradienį pareiškė, kad pastangos siekti salos nepriklausomybės yra pasmerktos žlugti. „(Taivano) valdžios institucijų atkaklus laikymasis Taivano nepriklausomybės pozicijos ir bevaisis bandymas suskaldyti šalį iš išorės siekiant nepriklausomybės yra tarsi (vabzdys) maldininkas, bandantis sustabdyti vežimą; jie pasmerkti žlugti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas eilinėje spaudos konferencijoje.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi antradienį vykusiose derybose su savo kolega iš Rusijos pažadėjo bendradarbiauti su Maskva taikos labui.  Jis pridūrė, kad Kinija ir Rusija kelia savo santykius į naują lygį. „Bendradarbiaudami sieksime prisidėti prie taikos ir žmonijos vystymosi, – sakė Wang Yi. – visapusiškas Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas naujoje eroje neabejotinai atsinaujins ir pereis į naują etapą.

Kinija yra pasirengusi atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau remia Rusiją ginant savo interesus, antradienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtame interviu pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi.  Wang Yi šią savaitę atvyko į Maskvą derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kremlius.

Kinija prie Taivano salos pradėjo dideles karines pratybas, pranešė Liaudies išlaisvinimo armija. Tai rimtas įspėjimas ir atgrasymas „separatistinėms Taivano nepriklausomybės jėgoms“, pranešime cituojamas Rytų vadavietės atstovas Shi Yi. Per bendras armijos, karinio laivyno, karinių oro pajėgų ir raketinių dalinių pratybas mokomasi iš įvairių krypčių priartėti prie salos ir patikrinti pajėgų „operatyvinius pajėgumus“, teigiama toliau. Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad iki 6.00 val.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pirmadienį išvyko į Maskvą derybų su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu. Kinų ministro vizitą temdo Vakarų valstybių veiksmai dėl Ukrainos. Wang Yi su S. Lavrovu turėtų susitikti antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukraina ir Rusija iš esmės susitarė dėl dalinių paliaubų po JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbių su abiejų šalių vadovais.

 Kinijos vadovas Xi Jinpingas, susitikęs su užsienio verslų vadovais Pekine, penktadienį pažadėjo, kad šalies durys „atsivers vis plačiau ir plačiau“. „Kinija yra tvirtai pasiryžusi tęsti reformas ir atsivėrimą. Durys bus atveriamos vis plačiau ir plačiau“, – sakė Xi Jinpingas verslo lyderiams, tarp kurių buvo apribotos rizikos fondo vadovas Ray Dalio ir „Samsung Electronics“ vadovas Lee Jae-yongas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, jog Kinija galėtų suvaidinti tam tikrą vaidmenį, kad Rusija sėstų prie derybų stalo ir užbaigtų savo karą prieš Ukrainą. „Prancūzija ir Kinija turi (...) koordinuoti savo veiksmus, kad Ukrainoje būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – sakė J.-N. Barrot, šalia stovint Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi.

Kinija kelia didžiausią grėsmę Amerikos interesams visame pasaulyje, sakoma antradienį paskelbtoje JAV žvalgybos ataskaitoje. Joje sakoma, kad Pekinas plėtoja savo karinius ir kibernetinius pajėgumus. Pekino „prievartinis spaudimas“ Taivanui ir „plataus masto kibernetinės operacijos prieš JAV taikinius“ rodo didėjančią grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, sakoma žvalgybos bendruomenės metiniame grėsmių vertinime.

JAV avialinijų „United Airlines“ lėktuvas „Boeing 787“, praeitą savaitgalį skridęs iš Los Andželo į Šanchajų, turėjo sugrįžti į Ameriką, nes vienas iš pilotų nepasiėmė savo paso, praneša CNN. Lėktuvas iš Los Andželo tarptautinio oro uosto pakilo šeštadienį 14 val. vietos laiku. 257 keleiviai ir 13 įgulos narių vyko į Šanchajų, didžiausią Kinijos miestą. Tačiau praėjus maždaug dviem valandoms nuo kelionės pradžios lėktuvas apsisuko ir buvo nukreiptas į San Franciską, kur nusileido apie 17 val.

Mokslininkai tą pačią imuninę reakciją, dėl kurios atmetami organų transplantatai, panaudojo gydymo naudai – kovai su vėžiu. Tyrime skelbiama, kad bandymų su vėžiu sergančiais žmonės rezultatai yra stulbinančiai geri – net 90 proc. jų auglys nustojo augti ar sumažėjo. Kinijos tyrėjų komanda, įgyvendindama novatorišką imunologijos programą, sukūrė auglius, kurie imituoja kiaulieną, taip paskatindama organizmo imuninę sistemą juos atakuoti beprecedenčiu tikslumu.

Kinija pristatė 30-ies punktų planą, kaip paskatinti vartotojų išlaidas – užduotis, kuri tapo dar aktualesnė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą, rašoma „The Washington Post“. Kinija pažadėjo „energingai skatinti vartojimą“, nes bando suteikti naują impulsą antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, kuri ir taip susidūrė su sunkumais dar prieš JAV prezidentui D. Trumpui pradedant prekybos karą.

Kinijos diplomatai Briuselyje teiravosi Europos Sąjungos vadovaujančių institucijų atstovų, kaip ES vertintų galimą KLR dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Ukrainoje. Tai pranešė Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, rašo „Ukrinform“. Briuselis mano, kad Kinijos sprendimas prisijungti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje gali tapti veiksniu, priversiančiu Maskvą persvarstyti savo neigiamą požiūrį į taikdarius.

Kinija pastaraisiais mėnesiais įvykdė mirties bausmes keturiems kanadiečiams, trečiadienį sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. Tokios egzekucijos vakariečiams yra palyginti retos. Pasak M. Joly, ji ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau prašė malonės tiems dvigubas pilietybes turintiems asmenims, apkaltintiems su narkotikais susijusiose bylose.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per kasmetines karines pratybas imituos galimus Kinijos invazijos scenarijus, galinčius įvykti po kelerių metų.  Kinija laiko demokratišką savivaldžią salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga. JAV – pagrindinė Taibėjaus rėmėja ir didžiausia ginklų salai tiekėja – pareigūnai jau anksčiau nurodė 2027-uosius kaip galimą Kinijos invazijos į Taivaną terminą.

Kinija nuo „Ukrainos krizės“ pradžios perdavė Kyjivui keturias humanitarinės pagalbos siuntas ir yra pasirengusi prisijungti prie Ukrainos pokarinio atstatymo.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, jog Rusija ir Kinija naudoja „didžiulius skaitmeninius arsenalus“ kištis į Vakarų demokratijas, o jų skleidžiamos žinutės apie Maskvos invaziją į Ukrainą tapo vis panašesnės. „Užsienio manipuliavimas informacija ir kišimasis yra didžiulės ES saugumo grėsmės“, – pranešime teigė užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. „Mes negalime nuvertinti mums daromos įtakos ar tai darančių šalių ketinimų“, – pridūrė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie neužilgo įvyksiantį Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizitą Vašingtone. „Jis atvyks netolimoje ateityje“, – sakė D. Trumpas lankydamasis Kennedy centre Vašingtone. Esą laukiama ir kitų aukštų Kinijos vyriausybės atstovų. Abi didžiausios pasaulio ekonomikos yra įsitraukusios į prekybos konfliktą, kaip jau per pirmąją D. Trumpo kadenciją. JAV taiko 20 proc. muitus kiniškoms prekėms. Pekinas į tai reagavo atsakomosiomis priemonėmis.

2023 m. Žemėje buvo karščiausi metai per visą istoriją, tačiau kai kuriose Šiaurės pusrutulio dalyse šaltis buvo stingdantis ir sumušė dešimtmečių senumo rekordus. Mokslininkai ištyrė ryšį tarp visuotinio atšilimo ir ekstremalių šaltų žiemų, rašoma „Study Finds“. Dramatiškiausias iš šių ekstremalių orų reiškinių gruodžio mėn. užklupo rytinę Kiniją ir paskatino naujus tarptautinius tyrimus, kurie padeda paaiškinti, kaip rekordinis šaltis gali egzistuoti vis šiltėjančiame pasaulyje.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi, priimdamas Teherano ir Maskvos diplomatus, penktadienį pareiškė, kad Irano branduolinis klausimas turėtų būti sprendžiamas dialogu. „Vienašališkos sankcijos tik pagilins konfliktus, dialogas ir derybos yra vienintelė išeitis“, – sakė jis Pekine viešintiems diplomatams. Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu, anksčiau penktadienį paragino nutraukti „neteisėtas vienašales sankcijas“ Iranui.

Kinijos, Rusijos ir Irano diplomatai penktadienį susitiko derybų dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida. „Trys šalys pasikeitė nuomonėmis Irano branduolinės programos klausimu ir kitais bendro intereso klausimais“, – teigė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Kinijos įstatymų leidėjai po kruopščiai surežisuoto didžiausio metų politikos renginio atidarymo Pekine naujienų agentūrai AFP sakė tikintys šalies perspektyvomis, nepaisant daugybės rimtų iššūkių. Po Nacionalinio liaudies kongreso (NPC) atidarymo sesijos, vykusios prabangioje Pekino Didžiojoje liaudies salėje, atstovai išėjo į ryto saulės nutviekstą Tiananmenio aikštę.

Kinijos ambasada JAV pasiuntė įspėjimą JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „Sky news“. D. Trumpas naktį iš antradienio į trečiadienį Kongrese sakė kalbą. Jai einant į pabaigą Kinijos ambasada JAV pasidalijo trumpa ir griežta žinute socialiniuose tinkluose. Tai buvo reakcija į Vašingtono įvestus muitus. „Jei JAV nori karo, nesvarbu, ar tai būtų muitų karas, ar prekybos karas, ar bet kokios kitos rūšies karas, esame pasirengę kovoti iki galo“, – rašoma žinutėje.

Kinijos prekių eksportas į Europos Sąjungą 2024-aisiais, palyginti su 2014 metais, išaugo 101,9 proc., tuo tarpu ES prekių eksportas į Kiniją – gerokai kukliau – 47 proc., antradienį skelbia Eurostatas. ES eksportas į Kiniją praėjusiais metais įvertintas 213,3 mlrd. eurų, importas iš Kinijos – 517,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas siekė 304,5 mlrd. eurų. Kinija buvo didžiausia ES prekybos partnerė importo srityje (21,3 proc.

Kinijai ir JAV paskelbus apie viena kitai skirtus muitus, Pekinas antradienį pareiškė, kad ketina kovoti iki galo, jei Vašingtonas pradės prekybos karą.  „Jei Jungtinės Valstijos (...) atkakliai tęs muitų karą, prekybos karą ar bet kokį kitą karą, Kinijos pusė kovos su jomis iki galo“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas. Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką padidinti anksčiau Kinijai įvestą 10 proc. tarifą iki 20 proc.

Kinija antradienį pranešė, kad nuo kitos savaitės nustatys naujus muitus daugeliui iš Jungtinių Valstijų importuojamų žemės ūkio produktų.  „Vištienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei bus nustatyti papildomi 15 proc. tarifai“, – sakoma kinų finansų ministerijos išplatintame pranešime.  Ministerija pridūrė, kad „papildomi 10 proc.

Per antrąją kadenciją Donaldo Trumpo vykdoma konfrontacinė politika Kinijos atžvilgiu Taivanui veikiau suteikia galimybių nei kelia grėsmių, pareiškė Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas. „Didžiausią dėmesį per antrąją kadenciją D. Trumpas skiria kovai su Kinija“, – interviu internetinei žiniasklaidai sakė Lin Chia-lungas. Nors priešprieša Kinijai nebūtinai reiškia paramą Taivanui, D. Trumpo administracijos pozicija suteikia Taivanui galimybę rasti bendrų interesų, sakė ministras.

Europai išliekant pasipiktinusiai Donaldo Trumpo administracijos prieštaringai vertinamais pagrindais dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kai kurie pareigūnai svarstė, ar Kinija galėtų sustiprinti savo pastangas tarpininkaudama derybose dėl taikos, rašoma „Financial Times“. Pekinas, kuris ir toliau laikosi šaltos distancijos požiūrio, yra santūrus, tačiau labai svarbus potencialus derybų dėl paliaubų dalyvis.