Lietuvos ekonomika smukti nustojo, tačiau taip atsitiko ne dėl mūsų pastangų. Padėtis finansų sektoriuje lieka trapi, teigia ekonomistas Jonas Čičinskas.
− Kai kurie opozicijos atstovai kalba apie tai, jog Europa jau užmiršo krizę, o Lietuvoje ji tebesitęsia. Tai tik demagoginės kalbos ar vis dėlto kuo nors grįsti teiginiai? , - „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Čičinsko.
− Ekonominį nuosmukį sustabdė ekonominio nuosmukio pabaiga kitose šalyse. Mūsų eksportas dėl to ima kilti, bet padėtis lieka trapi ir ūkio tendencijos bus aiškiau matomos tik rudeniop.
Vokietijos ūkis ketina pagyvėti, Lenkijos ūkis ketina toliau iš lėto augti, krizė ir jiems, ir kitiems Europoje dar žvelgia iš už užuolaidos. Lietuva nėra išimtis nei į gerą, nei į blogą pusę.
− Ką atsakyti tiems kritikams, kurie, regėdami Vyriausybės sprendimus, apžvelgdami ekonominę situaciją, Lietuvą vis lygina su Latvija, Lenkija, galiausiai – su Vokietija ar Prancūzija. Ar galime taip elgtis? Pavyzdžiui, finansų ministrė nuolat tokiems kritikams atkerta, jo esą Lietuvos, kaip ir kitų šalių atvejai – specifiniai, tad reikia imtis ir tik čia tinkamų priemonių.
Vienas specifinis bruožas yra. Lietuva negali, neturi didinti skolinimosi. Bet koks biudžeto deficito didinimas šiuo metu pražūtingas. Todėl šiandien gerai viskas, kas mažina biudžeto išlaidas ir didina jo pajamas.
Tad opozicijos siūlymas nuo kitų metų vėl didinti pensijas esą tai skatintų vartojimą, nebūtų visiškai geras?
− Žinoma, didesnės pensijos – didesnis vartojimas. Didesnes pensijas tektų mokėti skolinantis iš ... Čia ir prasideda visų tokių pasiūlymų kapituliacija.
Idiotizmas ar?
− Ar galime teigti, kad, vykdydami ekonomines-socialines reformas, kai kuriais atvejais konservatoriai-krikdemai renkasi ne klasikines savo doktrinos vertybes, o suka socialistinių lygiavos nuostatų link. Pastarasis pavyzdys – privalomasis sveikatos draudimo mokestis, nors kai kas jį vadina tiesiog idiotizmu.
− Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondus, kaip ir prievolė visiems mokėti į Socialinio draudimo fondus, draudžiantis pensijoms yra socialinio, tai yra privalomo visuotinio, draudimo atributas – jis jau įsiveržė į liberalų nuostatas.
Pavyzdys – nebepanaikinama Nacionalinė sveikatos tarnyba Didžiojoje Britanijoje arba visuotinio sveikatos draudimo įvedimas JAV. Taigi, A. Kubiliaus Vyriausybė nedaro perversmo savo pozicijoje, konservatoriais veikiau modernizuojasi.
− Valdantieji dažnai kartoja sąvoką „solidarumas“: tai mini tiek mažindami pensijas, motinystės išmokas, ilgindami pensinį amžių. Ar iš tiesų tai galime vadinti „solidarumu“, kokia šio žodžio tikroji ekonominė definicija. Gal ji Lietuvoje tiesiog iškreipiama?
− Solidarumo čia esama – skurdesni gyventojų sluoksniai gauna šiek tiek daugiau dėmesio. Solidarumas – tai veiksmas, kuriuo užtikrinama, kad jei šalyje blogai, tai blogai visiems, ir atvirkščiai. Toliau jau prasideda subjektyvių nuomonių viešpatija.
Skatinimas tik ant popieriaus
− Premjeras kalba apie suvaldytą krizę, tačiau ar jūs regėjote kokių Vyriausybės žingsnių, tarkime, skatinant ekonomiką, darbo motyvaciją. Ko trūko?
− Menkai skatina. Labai dažnai parama mažina asmeninę iniciatyvą ir kūrybiškumą. Deja, yra žmonių, kurie renkasi ne tarp paramos ir darbo, bet tarp paramos ir visiško skurdo ir degradavimo. Mokyti rasti darbą arba pačiam imtis verslo dar sunkiai įgyvendinamas dalykas.
− Kaip manote, ar Vyriausybė ryšis metų viduryje peržiūrėti biudžetą?
− Nemanau, biudžetas nebus peržiūrėtas. Dėl to 2011 metams reikės skolintis mažiau lėšų ir nemažai sutaupyti socialiniams ir kitiems biudžeto finansuojamiems reikalams.
