ūkis

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šį rudenį vėl galės supaprastinta tvarka gauti paramą ūkiams modernizuoti. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus skirta 40 mln. eurų, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Planuojama skirti po 10 mln. eurų paramos kiekvienam iš keturių sektorių – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, įskaitant avių, ožkų, triušių, kiaulių, paukščių, kiaušinių gamybos, taip pat sodų, daržų, uogų bei kitiems ūkiams.

Birželio pabaigoje pasibaigusį 2023–2024 m. grūdų supirkimo sezoną žemės ūkio verslo bendrovė „Scandagra“ vertina teigiamai, nes palyginti su ankstesniu sezonu, bendrovė iš Lietuvos ūkininkų supirko 14 proc. grūdų daugiau. Prognozuojama, kad bendras šiųmetinis Lietuvos grūdų augintojų derlius bus iki 10 proc. didesnis negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto, šalies ūkininkų užauginamų grūdų kokybė pastaruoju metu kelia nerimą.

Spalio pradžioje Žemės ūkio ministerija skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą visiems žemės ūkio sektoriams stiprinti. Anot ministerijos, pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams bus skiriama po 3,375 mln. eurų paramos lėšų. Į paramą galės pretenduoti tie ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. eurų.

Utenos rajone, Padbuožės kaime yra įsikūręs tikras violetinis levandų rojus, kurio aplankyti atvyksta žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių. Atvyksta ne tik aplankyti, tačiau ir įamžinti nuotraukose savo svarbiausių gyvenimo momentų: krikštynų, vestuvių ir kitų švenčių. Ieva Šedbaraitė pasakoja, kad tai yra jų šeimos ūkis, kurį prižiūri visi kartu. Daugiausiai ūkio darbų atlieka įkūrėja mama Audronė.

Nors orai ir šią vasarą permainingi bei nenuspėjami, vaismedžių augintojai derliumi nesiskundžia: lietuviškų trešnių sezonas į pabaigą, o jų augintojai sako, kad lietuviai šias uogas labai mėgsta, nors jos ir brangesnės nei atvežtinės. Alytaus rajone yra vienas didžiausių trešnių sodas Lietuvoje – 15 hektarų. Uogų tiek, kad lūžta šakos. Tačiau verslininkai nebeišmano, ką su varnėnais daryti, kurie nulesa tonas trešnių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiuo metu dauguma žmonių stengiasi išsikelti gyventi į didmiesčius, pažinti jų glamūriškąją pusę ir pasinaudoti visais teikiamais privalumais. Tačiau 33-ejų metų Rūta Kanapeckienė pasirinko idilišką gyvenimą Vasaknų kaime ir, kaip pati sako, gali jaustis taip, tarsi kasdien atostogautų. Rūta ilgą laiką dirbo mieste, mėgavosi kelionėmis po pasaulį, tačiau vieną dieną ji nusprendė išmėginti kitokį gyvenimą – imti jaunojo ūkininko paskolą ir pradėti gyvenimą kaime.

Pagaliau atėjo laikas išsiaškinti, kuri realybės šou dalyvių pora – pati tvirčiausia. Paaiškėjo, kas yra iki finalo neišliksių projekto dalyvių favoritai, tačiau balsuoti galimybę turi ir portalo tv3.lt skaitytojai. Realybės šou „Ūkininkai ieško meilės“ finalas – jau šiandien.  Dėl 5000 eurų vertės prizinio fondo aršiai kovojančios dalyvių poros susitiko Trakų vokės dvare. Čia jie ir sužinos, kam iš jų pavyko įrodyti, kad meilė iš tiesų tikra.

Praėjusioje realybės šou serijoje Alenas susitiko su ūkininkės Zitos mama ir pussesere. Šįkart atėjo laikas Zitai susipažinti su Aleno broliu. Pokalbio metu jie ne tik linksmai pasijuoks, paaiškės ir ilgai Aleno laikyta nuoskauda. Nuotaikingas susitikimas – naujausioje „Ūkininkai ieško meilės“ laidoje.  Susitikimo su Aleno broliu metu Zita lyg iš naujo pažino savo išrinktąjį. „Alenas yra spontaniškas, kūrybingas labai, į gyvenimą žiūri rimtai“, – pasakojo brolis.

Intrigų kupiname vasaros realybės šou tęsiasi susitikimai su išrinktųjų draugais ir artimaisiais. Atėjo ir Aleno eilė susitikti su ūkininkės Zitos šeima. Vyras sulauks ne tik pagyrimų, bet ir kandžių žodžių. Visa tai – naujausioje „Ūkininkai ieško meilės“ serijoje.  Zitos išrinktasis Alenas prieš susitikimą su moters artimaisiais ore tvyrančią įtampą bandė išsklaidyti kaip tik išmanė. „Man jau dabar kaifas, aš dabar noriu ir iki galo noriu.

Ūkininko Algirdo širdį užkariavusi Vaida prakalbo apie vyro netobulumus. Anksčiausiai iš visų realybės šou dalyvių apie vestuves prakalbusi pora susitiko su psichologu. Kaip Vaidai ir Algirdui seksis kalbėti apie tai, kaip iš tikrųjų jaučiasi – naujausioje „Ūkininkai ieško meilės“ serijoje.  Praėjusioje laidoje ūkininkas Algirdas iš dviejų pretendenčių į jo širdį pasirinko vieną – Vaidą. Vos išgirdusi džiugią naujieną moteris ėmė kalbėti apie vestuves.

Alytaus rajone, Arminų kaime I, esančioje sodyboje apsilankę žmonės dažnai tarsteli, kad nesinori iš jos išvažiuoti. Atvykusiuosius pasitinka būrelis vištų, kurios lyg ištikimos draugės pritūpę šalia klausosi, ką jų šeimininkė svečiams pasakoja. Atkrypuoja ir pulkelis ančių, nekantraujančių iš delnų palesti pašaro ir tarsi pozuojančių fotografuojant. O viena už kitą mielesnės ožkos tik ir taikosi prisiglausti prie žmonių bei mėgaujasi jų glostomos.

Anykščių rajone meška apdraskė arklius, buvo įsisukusi į bityną. Žmonės neabejoja, kad jų krašte pasidarbavo plėšrūnė. Esą gyventojai buvo aptikę ir pėdsakus, ir net savo akimis matė rudąją viešnią. Kodėl meška puolė arklius – nustebino ir gamtos žinovą. Esą Lietuvoje valstybė neskiria pakankamai dėmesio aiškinantis stambiųjų plėšrūnų elgseną.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nieko apie ūkininkavimą nežinoję Irma ir Egidijus šiandien turi sėkmingą verslą, parduoda šviežią derlių ir jo gaminius. Laidoje „Svajonių ūkis“ patarimų dar didesnei ūkio sėkmei pažers Agronomijos fakulteto mokslų daktarė Audronė Žebrauskienė. Po 20 metų Anglijoje į Lietuvą grįžę Irma ir Egidijus Kučinskai apie ūkininkavimą nežinojo nieko. Tačiau dabar pora turi derlingą ūkį ir sėkmingą verslą.

Aistros romantšikiausiame vasaros realybės šou neblėsta. Nuo ūkininko Manto pabėgusi Živilė netikėtai pasirodė ūkininko Algirdo vienkiemyje. Ten jau apsistojusios Rasa, Rita ir Vaida nustėro ir ėmė klausinėti, ar toks elgesys normalus. Dalyvių drama – naujausioje „Ūkininkai ieško meilės“ laidoje.  Algirdas į savo ūkį šiltai priėmė tris į jo širdį pretenduojančias damas. Šioms apžiūrėjus Algirdo kiaules, prasidėjo ir pirmieji darbai – ūkininkas paprašė paruošti vakarienę.

Netikėtai savaitės pradžioje atšalę orai ir dalyje Lietuvos iškritęs gausus sniegas reikšmingos žalos pasėliams nepadarė, sako žemės ūkio rinkos dalyviai. Ūkininkų atstovai sako, kad labiau nukentėjo vaisių, uogų augintojai. Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad pasėliai dar nėra pakankamai paaugę, kad būtų paveikti staigiai atšalusių orų. Anot jo, „VH Lietuva“ detalesnę šalnų žalą turėtų apskaičiuoti kitą savaitę.

Ar žinojote, kad įvairios salotos ir prieskoninės žolelės gali augti ne tik žemėje? O kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, jog į namus parsinešus parduotuvėje įsigytų žalumynų visai nebūtina nuplauti? Pasirodo, visa tai yra įmanoma, jei daržovės auginamos vertikaliame ūkyje, kuriame apsilankyti pakvies šio šeštadienio TV3 laida „Tylūs geradariai“. Bendrovės „Leafood“ Vilniuje įkurtame didžiausiame Europoje vertikaliame ūkyje kasdien užauginama apie 1000 kg pačių įvairiausių žalumynų.

Pasipiktinę Vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai visoje šalyje šalia kelių uždegė šimtus laužų. Žemdirbiai piktinasi Vyriausybės vykdomu žaliuoju kursu, naujais ekologiniais ribojimais ir mažomis tiesioginėmis išmokomis. Žemės ūkio ministras šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Kelmės rajono ūkininkai prie kelių šią savaitę degė laužus.

Pirmadienį ūkininkams surengus laužų deginimo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas, išryškėjo nesutarimai tarp dviejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT). Abi jos prisijungė prie visos šalies mastu vykdyto protesto, tačiau su politikais susitiko atskirai: taryba lankėsi Vyriausybėje pas premjerė, o rūmų vadovai viešėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.

Moteris sako, kad sūnaus mylimąją apgaudinėja artimieji. Mergina nebenori vergauti giminaičiams ir dėl to ją varo iš buto. Šia istorija domėjosi TV3 laida „TV Pagalba“. Monika tikėjosi, kad yra saugi, nes kartu su mylimuoju Edgaru gyvena močiutės jai dovanotame bute. Tačiau artimi giminaičiai pareikalavo, kad ji išsikraustytų, netgi nurodė iki kada. Į konfliktą tarp Monikos ir jos giminaičių įsikišo Edgaro mama. Ji pasakojo, kad sūnaus mergina pati už save ne visada pajėgia pakovoti.

Rokiškio rajono ūkininkas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kaip jo šuo Bazas už pakarpos iš gardo traukia avį. Pasibaisėję tokiais vaizdais, gyvūnų teisių gynėjai ūkininką kaltina žiauriu elgesiu ir skundais užvertė policiją, maisto ir veterinarijos tarnybą. Ūkininką jau užpuolė ir tikrintojai, o jis tvirtina, kad avį viso labo išgelbėjo nuo tikėtinos žūties ir esą inspektoriai gyvūnams sukėlė didesnį stresą nei šuo.

Norinčiųjų ūkininkauti kiekvienais metais mažėja. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodoma, kad 2013 metų pradžioje ūkininkų ūkių skaičius siekė 114 700, šiemet sausį – 87 167. Regis, ir šiuo metu norinčių atsisakyti puoselėtų ūkių gana daug.  Pasižvalgius skelbimų portaluose, galima rasti kuo įvairiausių skelbimų. Vieni išparduoda paveldėtų ūkių techniką, nes dirbti žemės neketina, kiti ieško naujų šeimininkų savo rankomis kurtiems ūkiams.

Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai. Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.

Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.  Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc.

Vytaro Radzevičiaus fermoje – tikra šventė! Ūkinio pastato statybos gerokai pajudėjo į priekį, o kieme atsiradusios milžiniškos transporto priemonės žavi ne tik šeimininką, bet ir jo anūkus. Apie tai, kur statybose gali praversti blynų maišymo patirtis, kaip atrodo svarbi Radzevičių šeimos relikvija ir kas kiekvienam leistų mėgautis neeiliniu būdu iškeptu maistu, žiūrovai sužinos jau šį sekmadienį, TV3 laidoje „Vytaro ferma“. Reikalai Vytaro sodyboje virte virs.

Dainininkė Renata Norvilė (44 m.) su vyru Deiviu (43 m.) ir vaikais – septintoku Emiliu ir septynerių Rėjumi – didelę dalį laisvo laiko praleidžia gamtos prieglobstyje – sodyboje Zarasų krašte. Rutina jų šeimoje beveik neegzistuoja – kaip teigia moteris, jų namuose visi gyvena lėkimo ritmu. Renata pasakoja, jog sodybą Zarasų krašte Norvilai jau laiko antrais namais. Nors ir ten nėra visų patogumų, pasak jos, tai – puiki vieta atsigauti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Įsibėgėjant rudeniui, ne vienas jau dairosi vietos, kur galėtų įsiamžinti jaukumu dvelkiančioje vietoje, kurios akcentas būtų tikras rudens karalius – moliūgas. Ne vieno akys nukrypsta į Kaune Budrių šeimos ūkio, pavadinto „Meilės ūkiu“, įkurtą moliūgų kiemelį, į kurį vyksta ne tik kauniečiai. Viena iš ūkio įkūrėjų Ernesta Budrienė apie šią savo veiklą kalba su didžiule meile ir užsidegimu.

Visos Europos avių augintojai naktį degė pavojaus laužus. Ūkininkai ugnimi bando atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į nevaldomą vilkų siautėjimą. Plėšrūnai per metus vien mūsų šalyje išpjauna beveik 2 tūkstančių avių, taip padarydami didelį nuostolį ir avių augintojams, ir valstybei. Ūkininkai sako, kad vilkų populiacija yra gerokai per didelė ir jau nebekontroliuojama.

Apie tai rašo pasakose, bet gyvai vargu ar daug lietuvių yra matę. O Gražina iš Panevėžio rajono nusprendė patikrinti pasaką ir išmoko verpti siūlus iš dilgėlių. Moteris sako įsitikinusi savomis rankomis, kad ši piktžolė gali virsti žmogui ir gamtai draugiškais siūlais iš kurių galima ir megzti, ir austi. Gražina plikomis rankomis braukia dilgėlių lapus, jai reikalingas dilgėlės stiebas.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Ūkininkų laukuose burzgia technika – dabar pats derliaus nuėmimo įkarštis. Šiemet daržovių augintojus gamta skriaudė kaip reikiant – šalnos, sausros, o kai kur dalį derliaus nusiaubė kruša. Bet baisiųjų stichijų išvengę ūkininkai skaičiuoja, kad bulvių, kopūstų, burokėlių ar morkų derlius bus vidutinis. Lietuvos laukuose burzgia kasamoji, į sunkvežimius byra šiųmetis bulvių derlius. Kvedarų ūkio Kėdainių rajone agronomas sako, kad bulvių krūme mažiau, bet jos stambesnės.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.

Lietuvos laukuose, keliuose, o neretai ir miestų gatvėse susiduriama su nauju potencialiu pavojumi – išbyrėjusiais grūdais. Toks neatsakingai išbarstytas ūkininkų laukuose nuimtas derlius teršia kelio dangą, kuri tampa slidi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vairuotojams rekomenduojama būti atsakingiems ir užtikrinti, kad šis birus krovinys būtų pakrautas taip, kad neišbirtų, nepasislinktų ar kitaip nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.

Keturis dešimtmečius karves melžusi Paežerių kaimo (Vilkaviškio r., Pilviškių sen.) ūkininkė Rasa Berteškienė šiemet atsidūrė kryžkelėje – nebežino, ką jai toliau daryti. Karvių atsisakyti nenori, bet kam parduoti pieną – neturi. Mat po to, kai šiemet jos ūkio piene buvo rasta inhibitorinių medžiagų, tolesnis bendradarbiavimas su ilgamečiu ankstesniu supirkėju – žemės ūkio kooperatyvu (ŽŪK) „Senoji kryžkelė“ – tapo problemiškas, o kito paieškos tik prasideda.

Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Biržų rajone Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga... Kaip reikės išgyventi? Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės.

Neretai vykdami atostogų į pajūrį lietuviai užsuka ir į Klaipėdos rajoną, kuriame yra įsikūręs alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“. Kartais kai kuriems lankytojams čia pasiseka ne tik pamatyti gyvai šiuos išdidžius ir labai mielus gyvūnus, juos pamaitinti ar pamyluoti, tačiau ir išvysti, kaip gimsta alpakos jauniklis. Vienam jų lankytojai netgi yra išrinkę vardą – Leo.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.  „Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dvi ūkininkės seserys – Gintarė (24) ir Gabrielė (27) savo nuoširdumu pavergė daugelį žmonių. Iš Kretingos rajone esančio nedidelio Juodupėno kaimo kilusios seserys ūkininkauja nuo pat vaikystės. Tačiau vos prieš kelis mėnesius jos nėrė į naują veiklą – pradėjo gaminti sūrius, kurie taip apžavėjo aplinkinių rajonų gyventojus, kad dabar Gintarė ir Gabrielė nebespėja priimti plaukiančių užsakymų.