Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-asiais prognozė apkarpyta nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc., o 2024 metais – nuo 1,3 proc iki 1,2 procento.
Nors infliacija ir lėtėja, tebėra vis dar aukšta ir, EK nuomone, kitąmet vartojimas euro zonoje brangs vidutiniškai 3,2 proc., o ne 2,9 proc., kaip buvo tikėtasi iki šiol. Šių metų infliacijos prognozė išliko 5,6 procento.
Prognozuojama, jog didžiausia Europoje Vokietijos ekonomika šiemet susitrauks 0,3 proc., o ateinančiais metais augs 0,8 procento. Augimo 2023-aisiais prognozės Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai – atitinkamai 1,0 proc., 2,4 proc. ir 0,7 proc., 2024 metais – 1,2 proc., 1,7 proc. ir 0,9 procento.
Euro zonos ekonomikos perspektyvos kontrastuoja su Jungtinių Valstijų, kuriose, pagal trečiojo metų ketvirčio negalutinius duomenis, ekonominis šuolis per metus siekė net 4,9 procento.
Tiek Europa, tiek ir JAV susiduria su aukštumose įsitvirtinusios infliacija problema, kurią sukėlė po COVID-19 pandemijos ūgtelėjęs vartojimas, o Europos atveju ją dar labiau paaštrino dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusios energijos kainos.
Europos Centrinis Bankas, kaip ir JAV Federaliniai Rezervai, ėmėsi ekonominiu požiūriu skausmingos drastiško skolinimosi branginimo politikos, siekdami pažaboti įsisiūbavusią infliaciją.
„Artėjame prie pabaigos sudėtingų Europos Sąjungai ekonomikai metų, kai augimas lėtėjo sparčiau nei tikėtasi. Stiprus kainų spaudimas ir jam suvaldyti būtinas pinigų politikos griežtinimas, taip pat silpna pasaulinė paklausa atsiliepė namų ūkiams ir verslui“, – sakė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.
„Per artimiausius dvejus metus privatus vartojimas bus pagrindinis plėtros veiksnys, nes atlyginimų augimas turėtų viršyti infliaciją, o tai padidins namų ūkių perkamąją galią“, – pridūrė jis.
