Europa

Baltijos jūroje gyvena vienišas mažasis delfinas, rašo „The Independent“. Kaip sako tyrėjai, jis tapo toks vienišas, kad pradėjo kalbėtis su savimi. Delfinas gyvena Svendborgsundo kanale Danijoje. Vietiniai jį pavadino Delle vardu. Delfinas ėmė kalbėtis su savimi Įprastai ši delfinų rūšis šioje vietoje negyvena. Jie žinomi kaip labai socialūs gyvūnai, bendradarbiaujantys, kartu medžiojantys ir besiporuojantys.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pavaduotojas Johnas Prescottas, dirbęs drauge su Tony Blairu ir padėjęs transformuoti Leiboristų partiją, mirė, ketvirtadienį pranešė jo šeima. „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad mūsų mylimas vyras, tėvas ir senelis, Johnas Prescottas, vakar, būdamas 86 metų amžiaus, mirė“, – sakoma pareiškime.

Jungtinėje Karalystėje, Mančesteryje, šalia kelio buvo rastas negyvas kūdikis, apsnigtas sniegu, rašo „Daily Mail“. Kūną aptiko šunį vedžiojęs žmogus. Anot jo, kūnas buvo apsnigtas ir gulėjo Salfordo kelio pakraštyje. Policija dar neidentifikavo kūdikio, taip pat neaišku, kiek laiko palaikai ten išbuvo. Policija kreipėsi į visuomenę prašydama atsiliepti kūdikio šeimą.

Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. Islandijos meteorologijos tarnyba (IMT) pranešė, kad 23 val. 14 min. vietos (1 val. 14 min. Lietuvos) laiku prasidėjo Sundhnuksgigaro išsiveržimas netoli Grindaviko kaimo Reikjano pusiasalyje.

Anglijoje Didžiojo Mančesterio policija ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba patvirtino, kad dalyvavo įvykio vietoje. Anglijoje, Didžiojo Mančesterio srityje esančioje laukymėje buvo rastas kūdikio kūnas. Apie tai praneša leidinys „Daily Express“. Į įvykį skubiai reagavo vietos policija ir greitoji medicinos pagalba.  Pranešimas apie rastą kūdikio kūną specialiąsias tarnybas pasiekė trečiadienį apie 13 valandą.

Vietnamas išdavė Baltarusijai Kosto Kalinausko pulko karį Vasilijų Veremeičiką. K. Kalinausko pulke tarnauja baltarusiai, kovojantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Apie tai praneša leidinys „Zerkalo“, remdamasis baltarusiška ONT televizija.  Probaltarusiški „Telegram“ kanalai taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas sulaikytas V. Veremeičikas.  Sulaikymo aplinkybės nėra aiškios, žinoma tik tiek, kad jis buvo sulaikytas Azijoje.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai nuolanki Baltarusijos valstybinė televizija ONT paskelbė propagandinę žinutę apie neva kylančią „grėsmę“ iš kaimyninių šalių.  Propagandinė televizija paskelbė apie tariamus opozicionierių planus pulti Baltarusiją, remiant Vakarams.  Skelbiama, kad į puolimą neva bus įtrauktos grupės iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos, susidedančios iš „nacionalistų“, o vėliau prie puolimo esą bus prijungti samdiniai ir NATO pajėgos.

Po kelias savaites trukusių ginčų Europos Parlamentas išsprendė nesutarimus dėl aukščiausių postų būsimoje Europos Komisijoje. Trys didžiausios frakcijos – Europos Liaudies partija, socialdemokratai ir liberalai – trečiadienį galutinai susitarė dėl būsimų Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojų.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai perdavė daugiau karinės paramos – šarvuočių, artilerijos ir dronų. Tarp jų yra dar keturios savaeigės haubicos 2000 bei septynios haubicos M109, nurodoma atnaujintame vyriausybės paramos sąraše. Taip pat pristatyta 41 000 vienetų 155 mm kalibro artilerijos amunicijos.

Popiežius Pranciškus supaprastino popiežių laidojimo apeigas, kad šios geriau atspindėtų katalikų bažnyčios vadovo – nuolankaus pastoriaus, o ne „galingo asmens“ įvaizdį, trečiadienį pranešė Vatikanas. Pagal tradiciją mirę popiežiai laidojami trijuose karstuose: vienas iš jų būna pagamintas iš kipariso, kitas – iš švino, o trečias – iš guobos, jie sudedami vienas į kitą, o tada į juos paguldomi velionio popiežiaus palaikai.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį suteikė malonę dar 32 politiniams kaliniams, pranešė jo biuras – tai naujausias masinis paleidimas, likus dviem mėnesiams iki naujų prezidento rinkimų, per kuriuos jis prasitęs savo 30 metų trunkantį valdymą. Minskas surengė didžiulį susidorojimą su opozicija po to, kai buvo numalšinti prieš A. Lukašenką nukreipti protestai po ginčytinų 2020 metų prezidento rinkimų.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad stebi vieną Kinijos krovininį laivą Baltijos jūroje, kelioms šalims pradėjus tyrimus dėl įtariamo dviejų pažeistų povandeninių telekomunikacijų kabelių sabotažo. „Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.

Trečiadienį Lenkijos kino festivalyje įvyks pasaulinė vesterno „Rust“ („Rūdys“) premjera – to paties, kurio filmavimo aikštelėje prieš trejus metus per tragišką incidentą su ginklu žuvo jo operatorė. Holivudo žvaigždė aktorius Alecas Baldwinas buvo apkaltintas pažeidęs bazines ginklų saugos taisykles ir dėl to 2021 metais pražudęs Halyną Hutchins, tačiau jam iškelta netyčinio nužudymo byla šių metų pradžioje subliuško.

Serbijos šiauriniame Novi Sado mieste trečiadienį antrą dieną vyko susirėmimai tarp policijos ir opozicijos protestuotojų, kurie reikalavo sulaikyti kai kuriuos pareigūnus dėl šį mėnesį geležinkelio stotyje įvykusios stogo griūties. Antivyriausybiniai protestuotojai siekė užblokuoti teismo pastatą Novi Sade, kur lapkričio 1-ąją stotyje sugriuvus stogui žuvo 15 žmonių ir dar du buvo sužeisti. Riaušių policija protestuotojus atitraukė nuo pastato.

Vokietijos pramonė po eilės nepalankių prognozių ir susirūpinimo dėl ekonomikos vis pesimistiškiau vertina savo konkurencingumą ateityje, rodo trečiadienį paskelbta apklausa, kurią surengė įtakingas šalies „Ifo“ institutas. Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.

Berlynas kreipėsi į Rusiją, kad galėtų pasiūlyti pagalbą Vokietijos piliečiui, kuris buvo suimtas dėl kaltinimų sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį sakė šaltinis vokiečių užsienio reikalų ministerijoje. „Mūsų generalinis konsulatas Sankt Peterburge palaiko ryšius su Rusijos institucijomis ir pasiūlė konsulinę pagalbą“, – sakė šaltinis.

Dviem Jungtinės Karalystės pareigūnams buvo iškelta baudžiamoji byla, rašo „Sky news“. Jie kaltinami sukėlę incidentą, kurio metu žuvo nėščia moteris ir jos kūdikis. Spalio 17 d. pietryčių Londone įvyko avarija. Jos metu nežymėtas policijos automobilis rėžėsi į moters automobilį. 38-erių moteris ir jos kūdikis mirė įvykio vietoje. Tuo metu du nežymėti policijos automobiliai reagavo į kitą įvykį.

Slovėnijos sostinėje Liublianoje per Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos vizitą įvyko incidentas, po kurio policija sulaikė vieną vyrą. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „24ur.com“. O. Zelenską atvykti į Slovėniją pakvietė šios šalies prezidentės Natašos Pirc Musar sutuoktinis Alešas Musaras. Vizito metu O. Zelenska apsilankė Nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje (NUK) Liublianoje, kuriai padovanojo ukrainiečių autorių knygų.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai Rusijos karą prieš Ukrainą laiko didele grėsme, tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia neteisėta migracija ir terorizmas. Tai rodo trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai. Ši „Bertelsmann“ fondo užsakymu atlikta apklausa, apimanti visas 27 ES šalis nares, atskleidė regioninius skirtumus, susijusius su grėsmių taikai vertinimu. Iš daugiau nei 26 000 dalyvių 25 proc.

Ankstų trečiadienio rytą visoje Graikijoje darbuotojai pradėjo 24 valandų streiką, prisijungdami prie masinio profsąjungų organizuojamo protesto prieš vyriausybės ekonominę politiką. Profsąjungos ragina imtis skubių veiksmų sprendžiant infliacijos, stagnuojančio darbo užmokesčio ir neadekvačių socialinių išmokų problemas. Nuo vidurdienio (10.00 val. Grinvičo laiku) didžiuosiuose Graikijos miestuose prasidės demonstracijos, kuriose susirinkę darbuotojai išsakys savo nepasitenkinimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį pradėjo nagrinėti teisinį ES ir Vengrijos ginčą dėl prieš LGBTQI nukreipto įstatymo, kurį bloko teisininkai vadina tiesioginiu Europos vertybių puolimu. Europos Komisija, 16 šalių narių ir Europos Parlamentas patraukė Budapeštą į teismą dėl šio 2021 metų įstatymo. Tai vadinama didžiausia žmogaus teisių byla per ES istoriją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas su Ukraina žengia į naują pavojingą etapą. Konfliktui įžengus į 1000-ąją dieną, Ukraina pasinaudojo savo naujai suteiktais ilgojo nuotolio raketų pajėgumais, kad smogtų karinei bazei Rusijos teritorijoje. Maskva, perspėjusi dėl tokių veiksmų, sustiprino branduolinio atsako į konvencines atakas grėsmę.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius antradienį telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir apie tai pats pranešė platformoje „X“. E. Rinkevičius pokalbį su D. Trumpu apibūdino kaip puikų. Pasak Latvijos prezidento, jis pasveikino D. Trumpą su išrinkimu JAV prezidentu. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta dvišaliam bendradarbiavimui gynybos ir ekonomikos srityse, JAV lyderystei NATO ir Rusijos karui prieš Ukrainą.

ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį apkaltino Rusiją svaidantis „visiškai neatsakingais“ grasinimais branduoliniu ginklu po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naująją Rusijos branduolinę doktriną, išplečiančią Maskvos galimybes panaudoti šį ginklą.

Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių. N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“ – nutrauktų dviejų Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija jungiančių Baltijos jūros dugne nutiestų kabelių. „Šiuo metu vykdomas nusikaltimo, kuris laikomas sabotažo aktu, tyrimas. Tyrimas išankstinis ir šiuo metu yra ankstyvajame etape.

Praėję metai Europos Sąjungoje miško gaisrų prasme buvo vieni iš blogiausių, rašoma naujoje antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje „Dėl klimato kaitos miškų gaisrai darosi dažnesni ir smarkesni“, – kartu su ataskaita paskelbtame pranešime teigia ES klimato komisaras Wopke Hoekstra. „2023 m. miškų gaisrai dar kartą parodė, kad nesame pasirengę tokiai rizikai“, – rašė jis.

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

Oficialiai patvirtinus valdančiosios partijos pergalę parlamento rinkimuose, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Konstituciniam teismui skundžia balsavimo rezultatus. „Prezidentė Konstituciniam teismui pateikė skundą, kad būtų anuliuoti spalio 26 d. vykusių parlamento rinkimų rezultatai“, – antradienį sakė jos advokatė Eka Bezelija.

Penkios didžiausios Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė pasiūlymui išleisti bendras gynybos obligacijas bloko gynybos pramonei paremti, antradienį sakė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES šalys siekia stiprinti savo gynybos sektorius, tačiau nebuvo aišku, kaip surinkti reikiamas sumas.

Prancūzė Gisele Pelicot, išdrįsusi paduoti parodymus prieš dešimtis vyrų, kaltinamų ją išžaginus, kai ją apsvaigino jos vyras, savo baigiamojoje kalboje teisme antradienį sakė, jog atėjo laikas mačistinei visuomenei pakeisti požiūrį į prievartą. „Atėjo laikas, kai mačistinė, patriarchalinė visuomenė, kuri nesureikšmina prievartos, turi pasikeisti“, – sakė G. Pelicot, kurios buvęs sutuoktinis ir visa virtinė kitų vyrų yra teisiami.

Suomijos Nacionalinis tyrimų biuras antradienį paskelbė pradėjęs tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, kodėl nutrūko Suomiją ir Vokietiją jūros dugnu jungiantis telekomunikacijų kabelis, nors Vokietija šį incidentą vadina „sabotažo“ aktu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina. B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.

Jungtinė Karalystė (JK) antradienį paskelbė sankcijas 10 asmenų ir subjektų, atsakingų už Rusijos vykdomą „prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymą juos indoktrinuoti“, minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Užsienio reikalų ministerija teigė, kad apribojimai skirti „tiems, kurie remia šią klastingą programą“. 2022 ir 2023 metais buvo imtasi panašių sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su įtariamais priverstiniais deportavimais.

Rumunijos teismas antradienį nustatė, kad kaltinimuose dėl prekybos žmonėmis ir išžaginimo prieštaringai vertinamo interneto veikėjo Andrew Tate'o atžvilgiu yra neatitikimų, dėl kurių byla gali būti nutraukta. Prokurorai turi „ištaisyti neatitikimus kaltinamajame akte ir patikslinti (...), ar palaiko sprendimą perduoti kaltinamuosius teismui“, nurodė Bukarešto apeliacinis teismas.

Norvegijos policija antradienį pranešė sulaikiusi norvegų sosto įpėdinio žmonos princesės Mette-Marit  27-erių metų sūnų, įtariamą išžaginimu.  Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad Marius Borgas Hoiby buvo sulaikytas pirmadienio vakarą.

Jungtinė Karalystė ruošiasi dideliam sniego kiekiui, skelbia „Sky news“. Jau fiksuotos kelios avarijos, sutriko traukinių eismas. Jungtinės Karalystės gyventojai prabudę antradienį išvydo sniegą. Temperatūra nukrito iki -11,2 laipsnių. Stoja eismas Gyventojai buvo perspėti dėl sudėtingų eismo sąlygų, vairuotojams buvo patarta vengti keliauti piko valandomis. Dėl iškritusio sniego jau sutriko dalies traukinių eismas, gyventojai raginami pasitikrinti maršrutus prieš keliaujant.

Kadenciją baigiantis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino valstybes nares pasekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir leisti Ukrainai suduoti smūgius Rusijos teritorijoje naudojant jų atsiųstas ilgojo nuotolio raketas. Prieš pradėdamas pirmininkauti paskutiniajam savo ES gynybos ministrų susitikimui – praėjus tūkstančiui dienų nuo Rusijos invazijos – kalbėdamas su žurnalistais J. Borrellis JAV politikos pokyčius pavadino labai gera žinia Ukrainai.

Praėjusią savaitę Latvijos šernų populiacijoje užfiksuoti net 36 nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiais metais Latvijoje AKM nustatytas 1 147 šernams – 183 seniūnijose, 33 savivaldybėse ir viename mieste. AKM protrūkis šalyje prasidėjo 2014 m. birželį netoli sienos su Baltarusija.

Antradienį NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad negalima leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainos. 1000-ąją karo dieną NATO vadovas dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų derybose. „Kodėl taip svarbu, kad Putinas nepasiektų savo? Nes prie mūsų sienų mes turėsime padrąsintą Rusiją (...) ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad ji ten nesustos“, - žurnalistams Briuselyje sakė M. Rutte.

Sakartvelo policija, pranešama, antradienį smurtu ir suėmimais malšino demonstracijas prieš praeitą mėnesį vykusių rinkimų rezultatus, pasmerktus provakarietiškos opozicijos kaip galimai suklastotus valdančiųjų naudai. Europos Sąjunga (ES) ir JAV ragino ištirti galimus pažeidimus, įvykdytus spalio 26 dieną vykusių rinkimų, kuriuos laimėjo „Sakartvelo svajonės“ partija, metu. Opozicijos jėgos atsisakė pripažinti rezultatus ar jungtis prie naujai išrinkto parlamento, kurį jos laiko neteisėtu.

Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas, antradienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai.

Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, per du išpuolius Norvegijoje 2011 m. nužudęs 77 žmones, antradienį antrą kartą prašys teismo lygtinio paleidimo. Manoma, kad jo prašymas bus atmestas. Pagal Norvegijos įstatymus 45 metų A. B. Breivikas, atlikęs 10 metų iš skirtos bausmės, kartą per metus gali prašyti lygtinio išankstinio paleidimo.

Sakartvelo policija išardė protestuotojų palapinių miestelį šalies sostinėje. Tai antradienį pranešė portalas „ekhokavkaza“. „Sakartvelo policija išstūmė protestuotojus iš teritorijos prie Tbilisio valstybinio universiteto ir nugriovė palapinių miestelį“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad buvo mobilizuotos specialiosios pajėgos ir parengtos vandens patrankos, tačiau VRM pareigūnai specialiųjų priemonių nenaudojo. Informacija apie sulaikytus protestuotojus tikslinama.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje. „Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E. Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Po Ukrainos ir Lenkijos kritikos Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasmerkė ir Estija. „Tai buvo strateginė klaida, – pirmadienį Briuselyje agentūrai „Reuters“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Buvome susitarę dėl principo laikyti V. Putiną izoliuotą“. Ministras pabrėžė tikįs, kad plati tarptautinė kritika dėl šio pokalbio suturės kitus Europos šalių lyderius nuo pokalbių su Rusijos vadovu.

Lapkričio 15 d. Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje taikinius atakomis iš oro naikino Jungtinių Amerikos Valstijų strateginiai ilgo nuotolio bombonešiai B-52 „Stratfortress“ bei Italijos EF2000 „Eurofighter“ naikintuvai, kurie iš beveik 6 kilometrų aukščio metė lazeriu valdomas bombas bei naikino antžeminius taikinius tiesiogine pabūklų ugnimi.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.