Europa

Slovakijos vyriausybė trečiadienį neribotam laikui atidėjo siūlomą konstitucijos pataisą, kuria būtų apribotos tos pačios lyties porų teisės ir sugriežtintos taisyklės dėl lyties keitimo. Pagal šią pataisą nacionalinė teisė taip pat turėtų viršenybę prieš Europos Sąjungos teisę. Vyriausybė pripažino, kad „neužsitikrino pakankamai balsų“, kad ginčytinas tekstas būtų priimtas parlamente, ir atidėjo jį neribotam laikui.

Portugalijoje dvi 81 metų senolės įtariamos sukėlusios virtinę miškų gaisrų. Jos sulaikytos. Senjorės įtariamos nepriklausomai viena nuo kitos sukėlusios mažiausiai 11 gaisrų, pranešime nurodo šalies kriminalinė policija. Šią vasarą atostogautojų pamėgtoje šalyje liepsnojo ypač dideli gaisrai.  Manoma, kad viena pensininkių birželio pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Paredese šalies šiaurėje sukėlė iš viso penkis miškų gaisrus. Jie kilo regione, esančiame maždaug už 30 km į rytus nuo Porto.

Artėjant sekmadienį vykstantiems Moldovos parlamento rinkimams, internete plinta klastotės ir nepagrįsti kaltinimai šalies proeupietiškai prezidentei Maiai Sandu, o analitikai perspėja, kad valstybė tapo Maskvos informacinio karo Europoje „bandymų poligonu“. Sekmadienio rinkimai laikomi itin svarbiais sprendžiant, ar apie 2,5 mln. gyventojų turinti valstybė, nuo 2022 metų turinti Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusą, stiprins ryšius su Bendrija, ar pasuks Maskvos link.

 Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pasakė, kad jo šalis siekia nuolatinės vietos Didžiajame dvidešimtuke (G-20). K. Nawrockis atkreipė dėmesį, kad Lenkija yra viena iš JT steigėjų, dvidešimta pagal dydį pasaulio ekonomika ir šalis, per pastaruosius 30 metų sėkmingai perėjusi nuo planinės prie rinkos ekonomikos ir iš besivystančios valstybės virtusi išsivysčiusia.

Lenkijos šiaurės rytuose esančiame Olštyno mieste buvo evakuotas daugiabutis namas po to, kai teisėsaugos pareigūnai ten rado sprogmenų, siejamų su trimis jaunais vyrais, kurie anksčiau šiais metais buvo sulaikyti dėl įtarimų planavus masines žudynes, „įkvėptas“ norvego Anderso Breiviko nusikaltimų. Transliuotojas RMF24 pranešė, kad trečiadienį, į įvykio vietą atvykus policijai, ugniagesiams ir greitosios pagalbos tarnyboms, ryšium su šia byla buvo sulaikytas 19 metų vyras.

Italija, reaguodama į pastaruosius Rusijos įvykdytus oro erdvės pažeidimus, ilgiau nei planavo paliks Estijoje dislokuotą oro gynybos sistemą. Tai lankydamasis Ämari karinių oro pajėgų bazėje pareiškė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, kuriuo remiasi Estijos transliuotojas. Čia šiuo metu dislokuoti italų naikintuvai ir 500 karių, kurie vykdo NATO oro erdvės stebėjimą virš su Rusija besiribojančios Baltijos šalies.

Sutriko „Facebook“ „Messenger“ veikla. Svetainėje „Downdetector“ nurodoma, kad prieš 16 val. padaugėjo pranešimų apie sutrikusią „Messenger“ veiklą.   Apie sutrikimus pranešama ir po 17 val. Portalo tv3.lt skaitytojai sako, kad sutriko žinučių siuntimas. Gali nepavykti išsiųsti pranešimų, rašo „Couldn't send“, tai reiškia, kad nepavyko išsiųsti. Po 17 val. taip pat gauta daugiau nei įprasta pranešimų ir apie sutrikusią „Facebook“ veiklą.

Rusijos karinis lėktuvas, gynybos ministro Boriso Pistorijaus duomenimis, Baltijos jūroje praskrido virš Vokietijos karinio jūrų laivyno fregatos. Kalbėdamas Bundestage, jis šį incidentą prilygino rusų dronų ir naikintuvų įsiveržimui į Lenkijos ir Estijos oro erdvę.  Rusija vis dažniau ir intensyviau bando ribas ir NATO valstybių atžvilgiu, sakė B. Pistorius, kartu agitavęs pritarti ir daug didesniam gynybos biudžetui.

Ketvirtadienį Vokietijoje bus transliuojamas interviu su skaitmeninių technologijų ministru Karstenu Wildbergeriu, kurį kalbino dirbtinis intelektas, t. y. virtualus televizijos laidų vedėjas. K. Wildbergeris dalyvaus naujoje DI skirtoje transliuotojo „Welt TV“ laidoje. „Interviu koncepcija buvo sukurta pasitelkus dirbtinį intelektą, o jį ves vedėjas avataras“, – agentūrai dpa Berlyne pranešė „Welt TV“. „Manau, kad ši iniciatyva yra puiki.

Kilus klausimams dėl Rusijos naikintuvų, kurie pažeidė Estijos oro erdvę, numušimo, pasigirdo raginimai nedelsiant tokiais atvejais numušti, tačiau, anot eksperto, pagal dabar galiojančią tvarką NATO pajėgos sureagavo taip, kaip ir turėjo. Politologas Alexas Yusupovas leidiniui „Bild“ papasakojo apie NATO karinę reakciją į Estijos oro erdvės pažeidimą: „Ką turi daryti (pilotas)? Jis turi užkirsti kelią NATO teritorijos puolimui. Tai pagrindinė NATO kaip aljanso funkcija – neleisti kilti karui.

 Londono meras Sadiqas Khanas trečiadienį pavadino Donaldą Trumpą „islamofobu“ ir „rasistu“ po to, kai JAV prezidentas prasitarė, kad britų politikas nori Jungtinės Karalystės sostinėje įvesti šariatą. Centro kairės leiboristų partijai priklausantis S. Khanas ir respublikonas D. Trumpas jau daug metų svaidosi įžeidimais, o naujausias ginčas kilo dėl šią savaitę Jungtinėse Tautose JAV prezidento išsakytų komentarų.

Lenkija netrukus ketina priimti sprendimą dėl naujų povandeninių laivų įsigijimo užsienyje. Yra gauti šeši pasiūlymai, Varšuvoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kuriuo remiasi agentūra PAP. Prieš kelias dienas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad sutartis bus sudaryta iki metų pabaigos. Kalbama apie trijų ar keturių povandeninių laivų pirkimą.

Rusijai pastaruoju metu vis dažniau pažeidžiant NATO oro erdvę, Lietuvoje trečiadienį viešinti Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ragina kylančius konfliktus spręsti diplomatinėmis priemonėmis. „Konfliktai turėtų būti sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis“, – žurnalistams Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose kalbėjo M. Robles. Kita vertus, ji patikino, jog Ispanija yra įsipareigojusi užtikrinti taiką Europoje.

Estijos vyriausybė trečiadienį patvirtino 2026 metų valstybės biudžetą, kurio bendra apimtis siekia 20,9 mlrd. eurų. Biudžeto pajamos siekia maždaug 18,6 mlrd. eurų, o išlaidos – 19,5 mlrd. eurų. Investicijoms numatyta 1,3 mlrd. eurų, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.  Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sudaro 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir neviršija dėl sparčiai augančių gynybos išlaidų Europos Sąjungos (ES) leidžiamos išimties.

 Į Lietuvą trečiadienį ryte skridęs ispanų gynybos ministrės Margaritos Robles lėktuvas šalia Rusijos Kaliningrado srities patyrė GPS trukdžių, pranešė ispanų naujienų agentūra „Europa Press“ ir naujienų agentūra „Reuters“. Incidento metu buvo bandoma išjungti Ispanijos oro ir kosmoso pajėgoms priklausančio lėktuvo A330, kuris skrido į Šiaulių oro bazę, GPS.  Pranešama, kad to padaryti nepavyko, nes lėktuvas gauna signalus iš karinio palydovo.

Norvegijos policija antradienį pranešė, kad tiria sprogimą Oslo centre, o vėliau atliko antrojo sprogstamojo įtaiso, rasto įvykio vietoje, detonavimą, pridurdama, kad įtariamasis buvo sulaikytas, rašo „Reuters“. Nėra pranešimų apie sužeistuosius šioje vietoje, esančioje netoli universiteto miestelio ir maždaug 500 metrų nuo karališkųjų rūmų ir Izraelio ambasados.

Šį rytą Stanstedo oro uoste kilus gaisrui buvo laikinai sustabdyti išvykstantys skrydžiai, pranešė dienraštis „The Mirror“. Oro uostas, kuriame yra įsikūrusios oro linijos „Jet2.com“, „Ryanair“ ir „TUI Airways“, pranešė, kad dėl nedidelio gaisro, apie 3.30 val. ryto vietos laiku kilusio išvykstantiems keleiviams skirtame salone „Escape Lounge“, buvo uždarytas saugumo patikros skyrius. Kilus gaisrui, iš oro uosto buvo evakuoti keleiviai.

Niujorke į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją atvykusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuostabai jį, iš JT būstinės skubėjusį į vieną susitikimą, sustabdė policija, nes gatvę blokavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežas. E. Macronui teko griebtis telefono. „Kaip sekasi? Spėk, ką! Aš laukiu gatvėje, nes dėl tavęs viskas uždaryta“, – sklandžia anglų kalba D. Trumpui pasakė E. Macronas.

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją po incidento, kai Rusija pažeidė jos oro erdvę dviem dešimtimis dronų. Po to Rusijos kariniai lėktuvai keliolika minučių buvo įsiveržę į Estijos oro erdvę, o šie incidentai sukėlė įnirtingą NATO, kuriai priklauso ir Lenkija, atsaką.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė pakartotinius oro erdvės pažeidimus ir sutiko, kad reikia sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų gauti Nobelio taikos premiją tik tuo atveju, jei sustabdytų Izraelio ir palestiniečių konfliktą dėl Gazos Ruožo, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas interviu televizijai BFMTV iš JT Generalinės Asamblėjos kuluarų Niujorke sakė, kad D. Trumpas „nori gauti Nobelio taikos premiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų gauti Nobelio taikos premiją tik tuo atveju, jei sustabdytų Izraelio ir palestiniečių konfliktą dėl Gazos Ruožo, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas interviu televizijai BFMTV iš JT Generalinės Asamblėjos kuluarų Niujorke sakė, kad D. Trumpas „nori gauti Nobelio taikos premiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO šalys turėtų numušinėti Rusijos lėktuvus, pažeidusius NATO šalių oro erdvę. Apie tai jo buvo paklausta antradienį susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu metu. Jo buvo paklausta, ar NATO šalys turėtų numušti rusų lėktuvus, pažeidusius šių šalių oro erdvę. „Taip, manau“, – trumpai atsakė D. Trumpas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei antradienį pareiškė, kad Islamo Respublika nepasiduos spaudimui nutraukti urano sodrinimą.  „Amerikos pusė tvirtai pareiškė, kad Iranas neturi sodrinti (urano)“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė K. Khamenei.  „Mes nepasidavėme ir nepasiduosime (...) spaudimui šiuo ar bet kuriuo kitu klausimu“, – pabrėžė jis.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį rekomendavo palikti galioti Vengrijos opozicijos lyderio Peterio Magyaro ir italės antifašistinės aktyvistės teisinę neliečiamybę, pranešė parlamento šaltiniai. Anot kritikų, jų persekiojimas politiškai motyvuotas. Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komitetas atmetė prašymus atimti iš P. Magyaro ir kairiosios pakraipos įstatymų leidėjos Ilarios Salis (Ilarijos Salis) apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ji moka pinigus šimtams žmonių, kad destabilizuotų šią nedidelę šalį prieš savaitgalį vyksiančius parlamento rinkimus. Buvusi sovietinė respublika, įsiterpusi tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, ne kartą perspėjo dėl Rusijos kišimosi. Moldovos gyventojai sekmadienį balsuos įtemptuose parlamento rinkimuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareikalavo, kad Europos sąjungininkės tuoj pat nustotų pirkti naftą iš Rusijos, ir apkaltino Kiniją bei Indiją, kad jos, pirkdamos naftą, finansuoja karą Ukrainoje. „Jos turi tuoj pat nutraukti visus energijos pirkimus iš Rusijos. Priešingu atveju mes visi gaištame laiką“, – sakė D. Trumpas apie Europą savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje.

Ispanijos vyriausybė įvedė visišką ginklų embargą Izraeliui.  Ministro pirmininko Pedro Sanchezo kabinetas priėmė atitinkamą įstatymo dekretą, kuris įsigalioja iš karto, pranešė kairiųjų vyriausybė. Embargas yra devynių priemonių paketo, apie kurį P. Sanchezas paskelbė prieš dvi savaites, dalis. Taip Madridas teigia norįs prisidėti prie „genocido Gazoje sustabdymo“. Kitos priemonės buvo priimtos jau prieš tai.

Irano ir Europos valstybių ministrai antradienį Niujorke surengs derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis. Derybos rengiamos, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nubalsavus už sankcijų Iranui atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

Europos Sąjunga (ES), pasak Europos Komisijos, turėtų greitai ir ryžtingai plėsti savo dronų gynybą. „Naujausi įvykiai rodo, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, – Briuselyje sakė Komisijos atstovas. – Veiksime greitai ir ryžtingai“. Europa turi geros patirties ir jokiu būdų neturėtų būti nuvertinta, „kai kalbama apie mūsų gebėjimus ir gynybos srityje investuoti į inovatyvias technologijas bei jas gaminti“, pabrėžė atstovas.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, svarsto įvesti sankcijas visam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Sprendimas dėl sankcijų prieš instituciją turėtų būti priimtas netrukus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šeši su situacija susipažinę asmenys. Tai būtų eskalacija po to, kai Vašingtonas jau pritaikė tikslines sankcijas atskiriems prokurorams ir teisėjams. „Individualių sankcijų instrumentas išnaudotas, – sakė aukštas diplomatas.

Lenkija skelbia atidaranti anksčiau šį mėnesį uždarytą sieną su Baltarusija. Bus atnaujintas traukinių judėjimas geležinkeliais ir atidarytos kelios perėjos, kurios veikė iki šio sprendimo.

Anot Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis „faktinės Moldovos okupacijos“, anot rusų, vien tam, kad respublika ir toliau laikytųsi „rusofobinės politikos“.  Pasak rusų specialiųjų tarnybų, toks scenarijus buvo repetuojamas NATO pratybų Rumunijoje metu ir gali būti įgyvendintas po rugsėjo 28 d. Moldovoje vyksiančių parlamento rinkimų.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.

 NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad „dar per anksti spręsti“, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su neseniai Rusijos vykdytais aljanso oro erdvės pažeidimais. „Danai šiuo metu tiksliai vertina, kas įvyko, kad įsitikintų, kas už to slypi. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu. Tad spręsti dar per anksti“, – sakė M. Rutte, pridurdamas, kad apie tai kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke.

Norvegijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Rusija šiemet tris kartus pažeidė Norvegijos oro erdvę, ir pavadino šiuos incidentus „nepriimtinais“. Jos teigimu, balandžio 25 d. Rusijos naikintuvas SU-24 keturioms minutėms buvo įskridęs į Norvegijos oro erdvę, o liepos 24 d. joje tris minutes praleido transporto lėktuvas L410 „Turbolet“.  Visai neseniai, rugpjūčio 18 d., naikintuvas SU-33 Norvegijos oro erdvėje išbuvo vieną minutę.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį dar padidėjo ir pasiekė aukščiausią per pustrečių metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) antradienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygis, liepą siekęs 5,4 proc., paskutinį vasaros mėnesį, kaip ir prognozuota, paaugo iki 5,5 proc., o šis lygis yra aukščiausias nuo 2023 metų vasario. 2024 metų rugpjūtį nedarbo lygis šalyje siekė 5 procentus. Registruotų bedarbių skaičius rugpjūtį padidėjo nuo 830,8 tūkst. liepą iki 856,3 tūkstančio.

NATO antradienį perspėjo Rusiją nutraukti eskalacinį oro erdvės pažeidimų modelį rytiniame jos flange, po to, kai Aljansas surengė skubius derybas dėl praėjusios savaitės naikintuvų įsiveržimo virš Estijos. „Rusijai tenka visa atsakomybė už šiuos veiksmus, kurie yra eskaluojantys, kelia klaidingo apskaičiavimo riziką bei pavojų gyvybėms. Tai privalo liautis“, – pareiškime teigė 32 NATO valstybės narės.

Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos vadovė antradienį pareiškė, kad blokas sieks dar metams atidėti plataus masto kovos su miškų naikinimu įstatymą, kuriam prieštarauja kai kurios įmonės ir prekybos partneriai. „Bandėme supaprastinti (...) bet dabar matome riziką, kad mums reikia šio papildomo laiko dėl IT sistemos pajėgumų“, – Briuselyje žurnalistams sakė aplinkos eurokomisarė Jessika Roswall, minėdama susirūpinimą dėl galimų Europos įmonių veiklos sutrikimų.

Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas antradienį paragino Europą intensyviau rengtis ginkluotam konfliktui, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę. „Turime pakeisti Europos mąstyseną – nuo taikos meto mąstysenos pereiti prie parengties karui“, – Berlyne prieš susitikimą su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi kalbėjo P. Jonsonas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad dronai, sutrikdę Kopenhagos oro uosto veiklą, buvo „iki šiol rimčiausia ataka prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“, antradienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.  „Tai daug pasako apie laikus, kuriais gyvename, ir tai, kam mes, kaip visuomenė, turime būti pasirengę“, – sakė M. Frederiksen.  „Žinoma, neatmetame jokios galimybės, kas už to slypi“, – pridūrė ji.

Estija pareiškė, kad yra pasirengusi priimti britų naikintuvus F-35A, galinčius nešti branduolinį ginklą, rašo „The Telegraph“. Atsakydamas į klausimą apie tai, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad „durys sąjungininkams visada atviros“. Ekspertai nerimauja Leidinys pažymi, kad britų ekspertai mano, kad F-35A dislokavimas Estijoje bus labiau provokacija nei atgrasymo priemonė, nes staigaus Rusijos smūgio atveju tokie lėktuvai atsidurs „ypatingoje rizikoje“. Pastarosiomi...

Vokietijos karinės pajėgos rengia planus, kaip per dieną priimti apie 1 tūkst. sužeistų karių, jeigu konfliktas tarp Rusijos ir NATO eskaluotų, praneša „Reuters“. Maskva neigia visus teiginius, kad šalis ruošiasi karui su Vakarais, tačiau paskutiniai Rusijos veiksmai byloja ką kita ir kelia baimę, jog provokacijos gali greitai virsti rimtesniais kariniais veiksmais.

Moldovos pareigūnai pranešė, kad pirmadienį atliko 250 reidų ir sulaikė dešimtis asmenų, tiriant įtariamą Rusijos remiamą planą kurstyti „masines riaušes“ ir destabilizuoti šalį prieš šio mėnesio parlamento rinkimus. Pasak policijos, reidai buvo nukreipti prieš daugiau nei 100 žmonių ir vyko keliose šalies vietovėse. 74 žmonės buvo sulaikyti iki 72 valandų, sakė Moldovos vyriausiasis prokuroras iš Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų biuro Victoras Furtuna.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija ne tik pažeidė Estijos oro erdvę, bet ir, komentuodama šį incidentą, akivaizdžiai melavo. Užsienio reikalų ministras paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą, taip pat jos keliamą grėsmę taikai ir saugumui.

Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti.  „Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.  Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų.

Danijos policija antradienį sakė nežinanti, kas yra atsakingas už dronų skraidymą virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad tai turėjo būti nusimanantis veikėjas. „Skaičius, dydis, skraidymo modeliai, laikas virš oro uosto. Drauge visa tai (...) rodytų, kad (veikė) pajėgus veikėjas. Kuris pajėgus veikėjas, nežinau“, – reporteriams sakė policijos inspektorius Jensas Jespersenas.

Antradienį Kopenhagos ir Oslo oro uostai atnaujino veiklą, praėjus kelioms valandoms, kai neatpažinti dronai jų oro erdvėje sutrikdė skrydžius ir keliones, pranešė policija. Danijos sostinės Kopenhagos policija pranešė, kad keli dideli dronai, pirmadienio vakarą pastebėti virš oro uosto ir ten skraidę kelias valandas, galiausiai patys nuskrido.  „Dronai dingo ir oro uostas vėl atidarytas“, – žurnalistams sakė policijos inspektoriaus pavaduotojas Jakobas Hansenas.