Statistikos departamentui paskelbus, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2,1 proc., DNB banko analitikai, tikėjęsi, kad augimas šį ketvirtį sieks 3 proc., sako, kad šalies ekonomiką augina eksportuotojai ir šešėlis.
Pasak DNB banko vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, šalies ūkiui toliau svarbus išlieka eksportas ir panašu, jog antrojo ketvirčio duomenims lemiamą teigiamą įtaką po silpnos gegužės padarė geras šių metų birželis. Birželio užsienio prekybos duomenys bus paskelbti tik kitą savaitę, tačiau dvi priežastys verčia manyti, kad būtent birželį mūsų ekonomika ūgtelėjo sparčiau.
Visų pirma dėl gegužę vykusio „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos remonto Lietuvos eksporto augimas šių metų balandį ir gegužę siekė vos 3 proc., o šių metų birželis buvo geras mūsų pramonei, kuri (atmetus naftos perdirbimą) tą mėnesį ūgtelėjo 15 proc. Verta prisiminti, kad 60 proc. apdirbamosios pramonės produkcijos yra eksportuojama.
Vis dėlto ne paskiausią vaidmenį ūkio plėtroje antrąjį ketvirtį suvaidino ir vidaus vartojimas, kuris parodo kiek iškreiptą Lietuvos ekonomikos portretą. Mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių pardavimus) antrąjį 2012 m. ketvirtį realiai ūgtelėjo 4 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Toks vartojimo augimas stebina dėl kelių priežasčių. Visų pirma vidutinis realus atlyginimas jau trejus metus mažėja, o gyventojų indėlių statistika rodo, jog santaupos netgi didėja – namų ūkių indėlių finansinėse institucijose kiekis 2012 m. birželį buvo beveik 1 proc. didesnis nei prieš metus“, – sako R. Bancevičius.
Emigrantų perlaidos į Lietuvą nebėra toks stiprus katalizatorius šalies ūkiui. 2012 m. pirmąjį ketvirtį pervesta mažiausia suma nuo 2010 m. pradžios.
Antrojo šių metų ketvirčio duomenys dar nėra paskelbti, tačiau tendencija aiškiai rodo pervedimų mažėjimą. Svarbu pažymėti, jog iš Lietuvos gyventojų išsiunčiamos sumos šiuo metu yra išaugusios, tad per pirmus tris 2012 m. mėnesius realiai į Lietuvą atvestų pinigų kiekis siekė vos 89 mln. litų. Tai mažiausia suma nuo 2006 m. pirmojo ketvirčio. Visa tai leidžia manyti, jog vartojimas auga gyventojams leidžiant šešėlinėje ekonomikoje uždirbtus pinigus.
Analitiko teigimu, artimiausi ketvirčiai Lietuvos ūkiui išliks kupini iššūkių, tačiau vis dar tikimasi tik nuosaikaus Lietuvos ūkio plėtros lėtėjimo. Staigų šalies ekonomikos lėtėjimą galėtų lemti šiuo metu Vakaruose įsivyravusio sąstingio mums svarbiose eksporto rinkose virsmas į ryškų ekonomikos traukimąsi.
DNB bankas tokio scenarijaus tikimybę vis dar laiko nedidele.
