Kuro kainoms viršijant visų laikų rekordus, pagaliau atkuto ir šalies valdžia. Energetikos ministerija rengiasi kitąmet keisti naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė. Verslininkai nuo šios prievolės būtų atleisti. Tačiau nė vienas degalų pardavėjas „Respublikai“ nesiryžo patvirtinti, kad dėl to mažės kuro kainos degalinėse.
Sieks didinti konkurenciją
Nuo praėjusių metų, kai po tam tikros pertraukos degalų kainos vėl pradėjo nesulaikomai kopti aukštyn, prekiautojai kuru žadėjo, kad jei būtų pakeista dabar galiojanti valstybės rezervo kaupimo tvarka, vaizdas degalinėse taptų kitoks.
Kaupti privalomąsias atsargas naftos produktų importuotojai yra įpareigoti įstatymu. Daugiausia atsargų laiko Mažeikiuose įsikūrusi „Orlen Lietuva“. Pavyzdžiui, degalinių tinklas „Neste Lietuva“ atsargų išvis nekaupia. Kaip „Respublikai“ teigė tinklo atstovas Audrius Miežys, įstatymas reikalauja kaupti atsargas tik nemažą degalų kiekį importuojančioms įmonėms. Jei jos importuoja mažiau numatyto kiekio, rezervo laikyti nereikia.
Anot specialistų, degalų kaupimas ir laikymas – brangiai kainuojanti pareiga. Didelei įmonei ji ne taip smarkiai kerta per kišenę, bet mažai – labai. Todėl mažesnės įmonės perka kurą iš „Orlen Lietuvos“, nes taip pigiau. Bet lazda turi ir antrą galą – dėl įstatymu nustatytos tvarkos „Orlen Lietuva“ savo rankose laiko degalų kainų monopolį ir jų negali numušti net per naftos perdirbimo įmonę keliaujantis importas.
Todėl Vyriausybės planai pačiai kaupti privalomąsias atsargas sulygintų didžiųjų ir mažųjų įmonių galimybes konkuruoti rinkoje, kartu, bent jau teoriškai, turėtų kristi ir degalų kainos. Beje, pristatydamas projektą apie tai kalbėjo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Iš tikrųjų reikėtų gerinti sąlygas verslui, kad būtų didesnė konkurencija ir mažesnės naftos produktus parduodančios bendrovės galėtų lengviau konkuruoti, kad joms nebūtų prievolės saugoti didelius atsargų kiekius ir taip įšaldyti lėšas. Mes galvojame, kad iš viso naftos produktų atsargų saugojimo tvarką turėtume daryti panašią į tą, kokia yra Estijoje. Ten valstybės atsargos saugomos tik valstybės, verslui šita prievolė nėra iškelta. Manau, mes irgi eisime panašiu keliu“, - teigė A.Sekmokas.
„Orlen Lietuva“ vis tiek diktuos kainas?
Tačiau ilgai triukšmavę dėl valstybės nenoro keisti valstybės rezervo kaupimo tvarką ir žadėję, kad jei ji bus pakeista, pigs ir degalai, po A.Sekmoko pareiškimo degalų pardavėjai skambiais pažadais jau nesišvaistė.
„Aš manau, kad tvarkos pakeitimas tikrai būtų didelis palengvinimas ne tiek mums, kiek vartotojams. Prieš kurį laiką esame skaičiavę su valstybės atsargomis susijusias sąnaudas, jos sudaro 7 centus litrui degalų. Tai yra nemaža suma“, - žiniasklaidai diplomatine šnekta kalbėjo įmonės „Lietuvos Statoil“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.
Bet kad būtent tiek centų degalai atpigs ir kad jie atpigs apskritai, „Lietuvos Statoil“ atstovas nesiryžo pasakyti. G.Bandzevičius tik priminė, kad praėjusiais metais vienąsyk atsargų laikymo tvarka jau buvo keista – tuomet valstybė leido trečdalį privalomų naftos produktų atsargų laikyti ne Lietuvoje. To ypač siekė degalinių tinklas „Lukoil Baltija“. Tačiau vėliau tinklo importuojami degalai neatpigo. Arba atpigo tiek mažai, kad to paprasčiausiai niekas nepastebėjo.
„Neste Lietuvos“ didmeninės prekybos ir tiekimo vadovas A. Miežys neišsisukinėdamas tiesiai šviesiai pareiškė, kad Vyriausybei prisiėmus rūpestį už privalomuosius rezervus galutinė degalų kaina vis tiek priklausys nuo „Orlen Lietuvos“. Į šalį importuojami degalai atpinga tiek nedaug, kad jų įvežti beveik neapsimoka. Kaip pirkome iš gamyklos degalus, taip ir toliau pirksime. Jei „Orlen Lietuva“ sumažins degalų kainas, mažinsime ir mes“, - sakė A. Miežys.
Prognozių irgi pašykštėjo
Naftos perdirbimo įmonės atstovė Aurelija Trakšelienė irgi teigė vartotojams nieko paguodžiančio negalinti pažadėti.
„Kol kas šioje istorijoje labai daug nežinomųjų. Neaišku, kaip valstybė kaups rezervą, kur jį laikys, koks bus įmonių mokestis valstybei už rezervo laikymą ir kokiu būdu jis bus surenkamas. Todėl šiandien nieko nesiimame prognozuoti. Prieš porą metų valstybė buvo nutarusi sumažinti savo atsakomybės dalį saugant rezervus, dabar ji elgiasi priešingai – visą atsakomybę užsikrauna ant savo pečių. Todėl mūsų įmonė ir anksčiau buvo pasisakiusi už stabilumą“, - ganėtinai painiai situaciją komentavo „Orlen Lietuvos“ darbuotoja.
