„Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų. Prie šio skaičiaus taip pat pridedama apie 200–250 pavienių žmonių parduodamų kotedžų, todėl, skaičiuojama, kad bendrai Vilniaus regiono pasiūloje yra apie 810–860 kotedžų.
„Kiek augs jų pasiūla, preliminariai galima prognozuoti iš išduodamų statybos leidimų statistikos – per 2018 metus gali būti pastatyti 1800–2000 naujų individualių namų ir kotedžų. Tiesa, ne visi jie pateks į rinką nes Vilniuje žmonės labiau linkę patys sau statytis namus nei pirkti. Tik kas 4 naujas pastatytas namas yra parduodamas. Taigi, pirkėjams per šiuos metus gali būti pasiūlyta dar apie 500 namų bei kotedžų.
Statistikos departamento pirmojo šių metų ketvirčio duomenys (kol kas naujausi) rodo, kad namų ir kotedžų Vilniuje bei Vilniaus rajone užbaigta statyti 67 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai“, – pastebėjimus aprašo „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius tv3.lt teigia, kad kotedžais aktyviau pradėta domėtis dėl to, kad atsirado daugiau masyvesnių projektų, suintensyvėjo jų rinkodara.
„Kaune istoriškai kotedžų statyba buvo populiari, Klaipėdoje po 2006 metų labai į priemiesčius pradėta plėstis, o Vilniuje banguotai – 2004–2007 metais dėl žemės pasiūlos daug kas į priemiesčius kėlėsi, tada suprato, kad brangu važinėti, grįžo į centrus. Dabar vėl, kaip ir nori daugiau erdvės, dėl to vėl ieško variantų“, – sako M. Statulevičius.
Visgi jis įsitikinęs, kad didžioji dalis pirkėjų vis dar ieško būsto arčiau savo darbo ir miesto centro.
„Pastaruoju metu, kalbant apie tą patį Vilnių, ko nematėme kelis metus, tai dabar atsirado keli masyvesni projektai, kur statoma ne taip, kad pastačiau 10 individualių namų viduryje laukų be jokios infrastruktūros ir tiesiog pardavinėju. Dabar vystytojai ir pardavėjai supranta, kad reikia pilną infrastruktūrą pasiūlyti: išasfaltuoti kelius, atvesti visas komunikacijas, sutvarkyti aplinką, gal ir prie kokio vandens telkinio projektas galėtų būti, kad būtų patrauklesnis. Tokių projektų atsiranda, bet jie nėra centrinėse miesto dalyse. Būna juokinga kartais paskaityti reklamas, kuriose teigiama, kad „5 minutės iki centro“, kai projektas vos ne miesto pakraštyje“, – sako M. Statulevičius.
Palygino buto centre ir kotedžo kainas
M. Statulevičius išskiria, kad pasirinkimas rinktis kotedžą, o ne butą, priklauso nuo pirkėjo paveikslo: šeimos, kurios plečiasi, turi finansinių galimybių, ieško būsto su nuosavu sklypu, uždaru kiemu.
„Tai yra būstai skirtingiems gyvenimo etapams, skirtingiems pajamų dydžiams. Kotedžą su žemės sklypu galima įsigyti 150–200 tūkst. eurų ribose, 100–150 kv. metrų priemiestyje, kas tenkins jaunos šeimos poreikius, bet kitų poreikiai gali būti kiti – arti darbas, centras. Kainos prasme taip, gali būti lygybė, bet kai pradedi analizuoti, kokie poreikiai ir koks gyvenimo stilius, tai gali priimti sprendimą, kad dar šiame gyvenimo etape likti centre ir taupyti laiką“, – sako M. Statulevičius.
Tuo tarpu I. Šikšnytė-Brazienė rašo, kad mažesnio ploto butas netoli centro savo kaina konkuruoja su didesnio ploto kotedžu priemiestyje
„Šie būsto tipai konkuruoja pagal kainą ir didesnio ploto kotedžas Pilaitėje arba Kalnėnuose neretai laimi. Tarkime, jauna šeima naujam būstui gali skirti 100 – 110 tūkst. eurų. Už tokią sumą Vilniuje ji gali įsigyti 65–70 kv. m ploto ekonominės klasės butą Vilniuje arba 90–100 kv. m ploto kotedžą priemiestyje.
Neretai tenka susidurti, kad jaunos šeimos už turimą pinigų sumą pasirenka šiek tiek didesnio ploto turtą užmiestyje. Šie pirkėjai norėtų gyventi nuosavame name su savo kiemu, bet tokio nekilnojamojo turto neįperka tad renkasi būstą, kuris bent truputį primintų šią svajonę“, – rašo I. Šikšnytė-Brazienė.
Prognozuoja sugrįžimą į miestą
Būtent dėl spartėjančios kotedžų statybos plėtros, „Inreal“ analitikai ir prognozuoja, kad jų pirkėjams teks grįžti į miestą. Paprasčiausiai dėl to, kad rajonams sparčiai plečiantis, transporto ir socialinė infrastruktūra bus perkrauta.
„Akivaizdžiai didėjanti kotedžų pasiūla skatina būsto pirkėjų susidomėjimą – pardavimai nuosekliai auga trejus metus. O per pirmąjį pusmetį šiemet buvo parduota 611 naujų individualių namų bei kotedžų ir tai yra 6,1 proc. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
Tačiau prognozuojame, kad dabartiniai kotedžų pirkėjai, išsikeliantys į naujai plėtojamus kotedžų kvartalus – Pavilnyje, Guriuose, Kalnėnuose, Pilaitėje, Buivydiškėse, Tarandėje – po poros metų grįš į miesto butų rinką. Pagrindinė šios būsimos migracijos priežastis ta, kad priemiesčių transporto ir socialinė infrastruktūra neatlaikys aktyvios kotedžų kvartalų plėtros. Pavyzdžiui, Pilaitėje, Kalnėnuose, Pavilnyje gyventojai jau dabar susiduria su didelėmis rytinėmis spūstimis, o šiems rajonams tankėjant, problema dar labiau aštrės. Pilaitėje šią problemą bandoma spręsti tiesiant naujas gatves, tačiau Kalnėnuose naujų susisiekimo koridorių statyti neplanuojama. Be to, minėtuose rajonuose opi yra ugdymo įstaigų trūkumo problema“, – „Inreal“ blog‘e rašė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
LNTPA direktorius M. Statulevičius pataria, kad renkantis kotedžą reikėtų atkreipti dėmesį, kokia infrastruktūra sups gyvenvietę – ar bus investuota į mokyklas, darželius, kelių tiesimą ir platinimą. Mat be šių komponentų, kotedžą vėliau gali būti labai sunku parduoti.
„Turiu draugų, kurie pagyvenę individualiuose namuose keliasi atgal į centrą, nes paskaičiavę sako, kad per brangu ir per toli važinėti. Tai matyt tokia tendencija ir išliks, kad pagyvens ir vėl keis. Tik reiktų tiems, kurie dabar įsigiję kotedžus atkreipti dėmesį, kad tokio turto likvidumas yra kiek mažesnis nei buto, nes jei ateis laikas, kada norės parduoti ar išnuomoti kotedžą, tai gali būti padaryti sunkiau. Kuo didesnė kvadratūra, tuo sunkiau rasti pirkėją ar nuomininką. Tai gali susidurti su tuo, kad užims ilgesnį laiką parduoti kotedžą. Tai iššūkis, apie kurį reiktų pagalvoti“, – tv3.lt sako M. Statutelevičius.
